Sveikatos mitai

Turite baimių dėl įvairių tyrimų? Nežinote, ar tikrai reikia operacijos? Gerti tabletes, o gal geriau masažas ar mankšta? Tai klausimai, kurių ieškosime kartu su gydytojais profesionalais. Būtent jie pasidalins savo patarimais ir rekomenduos, kaip išsaugoti savo sveikatą.

„Northway“ medicinos centro gydytojas bendrasis, abdominalinis chirurgas, koloproktologas Deividas Narmontas pasakoja, kad hemorojinius mazgus turime kiekvienas. „Išangės kanale kraujagyslės sudaro tankią kraujagyslinę pagalvėlę, kitaip dar vadinamą hemorojais. Tai yra normalūs kiekvieno žmogaus organizme esantys dariniai. Būtent jie padeda sandariai užsidaryti išeinamajai angai, tačiau dėl įvairių priežasčių, kurios didina spaudimą pilve, šie rezginiai didėja, hipertrofuoja ir gali sukelti kraujavimą, skausmą ar kitokius nemalonius jutimus išeinamosios angos srityje. Liga, kuri pasireiškia minėtais simptomais dėl padidėjusių hemorojinių mazgų, ir yra vadinama hemorojumi“, – sako gydytojas.

Sukelia ir viduriavimas

Hemorojus dažnai apibūdinimas gyvenimo būdo liga. Viena iš jos priežasčių – vidurių užkietėjimas, kas lemia sunkesnį tuštinimąsi ir ilgą stanginimąsi. Esant kietiems viduriams, hemorojiniai mazgai susitraiško, susitrina, į kraujagysles priplūdęs kraujas sunkiau išteka, atsiranda uždegimas. Dėl uždegimo sutrinka gleivinės barjeras, tuomet gali prasidėti kraujavimas. Gydytojas sako, kad hemorojų gali iššaukti ir viduriavimas. „Viduriavimas išdirgina hemorojinius mazgus. Stangindamiesi juos ištampome, nuo trynimosi taip pat gali būti pažeista gleivinė, įvykti uždegimas“, – pasakoja D. Narmontas.

Hemorojaus atsiradimui įtakos neabejotinai turi blogi mitybos įpročiai, per mažas skaidulų kiekis maiste, skysčių trūkumas. Ligai įtakos gali turėti ir antsvoris, mažas judrumas, ilgalaikis sėdimas ar stovimas darbas, nėštumas, sunkumų kilnojimas, jungiamojo audinio silpnumas. Taip pat paveldimumas: jei giminėje kažkas sirgo šia liga, tikėtina, kad ja gali sirgti ir artimieji.
Bendrasis, abdominalinis chirurgas, koloproktologas Deividas Narmontas

Jei norite išvengti

Siekiant išvengti hemorojaus, labai svarbūs yra teisingi mitybos įpročiai (gerti pakankamai skysčių, rinktis gausų skaidulų maistą, vengti alkoholio ir aštraus maisto). Taip pat rekomenduojama būti fiziškai aktyviems: vaikščioti, plaukioti, važinėti dviračiu ir pan. Kitaip tariant, stiprinti pilvo raumenis, vengti veiksmų, nuo kurių pilve didėja slėgis – ilgo darbo atsitūpus, sunkumų kilnojimo, aštraus maisto, stanginimosi.

„Northway“ medicinos centro gydytojas D. Narmontas atkreipia dėmesį į tai, kad hemorojus gali atsirasti ir esant normaliems viduriams. „Taip nutinka tuomet, kai pagrindine priežastimi tampa dehidratacija. Pavyzdžiui, daug prakaituojama: einama į pirtį, sportuojama ir geriama per mažai vandens“, – pasakoja specialistas.

Kada verta sunerimti?

Gydytojas ragina nepanikuoti, tačiau pamačius, kad pasituštinus pasirodė kraujo, užsiregistruoti konsultacijai pas proktologą. Svarbu prisiminti, kad vizitui reikia tinkamai pasiruošti. Paprastai prieš tyrimą į tiesiąją žarną reikia susileisti 4 mikroklizmas, kurias galima įsigyti vaistinėse. Dvi vakare, kitas dvi – likus 2 val. iki tyrimo. Prieš tyrimą rekomenduojama nevalgyti ir negerti bent 6 val. Geriausia paskambinti į gydymo įstaigą, kurioje lankysitės, ir paklausti jų rekomendacijų. Kitaip apžiūra nebus efektyvi, reikės sugrįžti dar kartą.

„Nesigydant, dėl didėjančių mazgų, gali dažnėti ir gausėti kraujavimas, didėti diskomfortas, skaudėti. Liga progresuos ir vienintelis gydymas bus chirurginis. Apmaudu, kai į gydytoją žmonės kreipiasi tik tuomet, kai hemorojus būna gerokai užleistas ir lieka vienintelis kelias – operacija, kai tuo tarpu ligą diagnozavus laiku, jos gydymas gali būti daug paprastesnis. Nesikreipiant į gydytojus laiku, taip pat galima nepastebėti piktybinio susirgimo. Kraujavimas gali būti ne tik hemorojaus požymis. Tai yra ir vienas dažniausių tiesiosios žarnos vėžio simptomų. Tad jei kraujavimas kartojasi, atsiranda kitų negalavimų (silpnumas, tuštinimosi sutrikimai ar pasikeitimas), reikėtų nedelsti ir išsitirti, dėl ko yra kraujuojama“, – sako D. Narmontas.

Kaip hemorojus gydomas

Hemorojaus gydymas priklauso nuo ligos stadijos. Pastaruoju metu žmonės rūpinasi savo sveikata ir daugiausia pacientų kreipiasi su pradiniais hemorojaus simptomais, kuomet galima padėti tiesiog pakonsultavus juos mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimo klausimais, paskyrus įvairių žvakučių, vaistų.

Kai medikamentinis gydymas nepadeda ir būklė negerėja, gali būti taikomas intervencinis ambulatorinis gydymas. Vienas iš efektyviausių mažai invazinių gydymo metodų yra hemorojinių mazgų užveržimas guminiais žiedais.

„Ši procedūra užtrunka keletą minučių, jos metu vidiniai hemorojiniai mazgai perrišami guminių žiedų ligatūromis. Perrišti hemorojiniai mazgai be skausmo savaime pasišalina, kadangi nutrūkus kraujotakai už guminio žiedo, audiniai žūsta. Tai yra neskausminga procedūra, atliekama ambulatoriškai. Gleivinė neturi skausmo receptorių, tad šios procedūros metu nereikalinga jokia anestezija, skausmas nejaučiamas ir po procedūros, dažniausiai nereikia vartoti nuskausminamųjų vaistų, iš karto po procedūros pacientas gali sugrįžti prie įprasto gyvenimo ritmo“, – pasakoja „Northway“ specialistas.

Kai pacientai turi padidėjusius, išvirtusius į išorę hemorojinius mazgus, kurių jau nebegalima išgydyti ambulatoriškai, mažai invazyviais metodais, reikalinga operacija. Hemorojinių mazgų pašalinimas chirurginiu būdu, naudojant regioninę ar bendrąją nejautrą – nėra sudėtinga, apie pusę valandos trunkanti operacija. Po jos pacientas ligoninėje praleidžia dažniausiai ne ilgiau kaip parą, toliau gydosi namie. Pastaraisiais metais taikomos tausojančios operacijos, kurios, palyginti su tradicinėmis, yra kur kas lengvesnės. Po tokios operacijos ligoniui beveik nereikia nuskausminamųjų vaistų, pooperacinis laikotarpis trumpesnis.

„Nuo operacijos iki visiško pagijimo, kol sugyja visos žaizdos ir nebelieka jokių ligos simptomų, praeina apie 3–4 savaitės, bet sunkesnė būna tik pirmoji pooperacinė savaitė. Kadangi išangės ir tarpvietės sritys yra labai jautrios, jose gausu receptorių, tarp jų ir skausmo, net menkiausia žaizdelė sukelia diskomfortą. Tačiau, žaizdoms sugijus ir išnykus hemorojaus simptomams, pradedama geriau jaustis, tiek fiziškai, tiek psichologiškai“, – teigia gydytojas.

Vengia kreiptis, nes gėdijasi?

Dažnai viena iš priežasčių, dėl kurios žmonės, jaučiantys hemorojaus simptomus, vengia kreiptis į gydytojus yra gėda, nerimas dėl pačios apžiūros. „Vyrams nemaloni galimybė, kad juos apžiūrės gydytoja moteris, o moterims, kad dėl šios ligos teks apsilankyti pas vyrą. Visgi, dauguma pacientų, pamatę, kad gydytojas profesionalas tiesiog atlieka savo darbą, nusiramina. Be to, vaistinėse galima įsigyti specialių, proktologo apžiūrai skirtų kelnaičių, kurios padeda pacientams jaustis jaukiau“, – pasakoja D. Narmontas.

Štai „Northway“ medicinos centro gydytojas psichiatras-psichoterapeutas Airingas Vagonis sako, kad šioje vietoje yra svarbūs du dalykai. „Pirma – pasirinkti sau tinkamą gydytoją, pasidomėti, pasikalbėti su patikimais pažįstamais ar šeimos gydytoju, paieškoti informacijos internete. Vieni gydytojai (ar gydymo įstaigos) garsėja atsainiu požiūriu į bendravimą su pacientais, nepagarba ar netgi neetišku elgesiu, kiti gydytojai – supratingumu, mokėjimu išklausyti. Nenuvertinčiau šių gydytojo savybių ar bendravimo kultūros gydymo įstaigoje. Profesionalumas nėra vien tik mokėjimas gerai išoperuoti“, – kalba specialistas.

Kitas dalykas – reikia pasigilinti į savo jausmus, ypatingai, jei vengiate, atidėliojate vizitą pas gydytoją. „Koks jausmas trukdo: baimė ar gėda? Vienas iš ankstyviausių, bei intensyviausiai patiriamų jausmų yra gėdos jausmas. Gėda formuojasi antraisiais gyvenimo metais, dėl to, kaip stipriai jus apima gėdos jausmas, priklauso ir nuo to, kaip su jumis buvo elgiamasi būtent tame laikotarpyje (ir dar dėl daugelio aspektų). Panaikinti jausmų negalime, bet galime juos pabandyti priimti kaip normalų dalyką. Visi mes turime neįtikėtinai galingų fantazijų, jog esame išskirtinai nenormalūs, o jeigu atvirai vieni su kitais pasikalbėtume, pasirodytų, kad kiekvienas daugiau ar mažiau taip galvoja. Priėmus, jog gėdos jausmas yra normalus, nors ir nemalonus, bus žymiai lengviau su tuo tvarkytis. Jeigu jaučiate, jog atidėliojate dėl baimės – pasikalbėkite su savimi, apie ką jūsų baimė? Kokią realią grėsmę jaučiate? Kiek ta baimė turi pagrindo?“ – pataria A. Vagonis.

Specialistas sako, kad gali būti, jog prie baimių kilmės prisideda jūsų (ar artimųjų) ankstesnės nemalonios patirtys po susidūrimų su gydytojais. Bendradarbiavimu grįstas santykis su gydytoju gali labai daug ką pakeisti, užtenka vos penkių minučių nuoširdaus išklausymo, pokalbio su gydytoju ir fantazijos transformuojasi, jas keičia nauja realybė. „Deja, bet čia yra kita rimta problema, jog vyresni gydytojai nesimokė bendrauti, o jaunesni entuziastingi gydytojai dažnai yra pervargę ir spaudžiami administracijos padaryti daugiau per trumpesnį laiką, tuomet bendravimui su pacientu nelieka nei laiko, nei noro“, – mintimis dalijasi „Northway“ medicinos centro gydytojas psichiatras-psichoterapeutas.
Psichiatras-psichoterapeutas Aringas Vagonis

Sukelia psichologinį diskomfortą

Hemorojus – labai intymi liga. Nutinka taip, kad dėl jos kenčia ir intymus gyvenimas – imama savimi mažiau pasitikėti, sunku atsipalaiduoti. „Kalbant apie mylėjimąsi, apskritai, seksualinį gyvenimą, didžiausią įtaką turi jūsų santykio kokybė su partneriu. Jeigu negalite atsipalaiduoti mylintis, pirmiausia, apie ką reikėtų galvoti: kokie šiuo metu yra judviejų santykiai“, – sako psichiatras A. Vagonis.

Netgi tiems, kurie baiminasi dėl fizinio, tarkime, analinio sekso, poveikio hemorojui, nereikėtų nerimauti. Koloproktologas D. Narmontas sako, kad tai neturi įtakos ligai, jos simptomams. „Svarbiausia, kad jo metu nejaustumėte jokio diskomforto. Nors šioje srityje tyrimų daryta labai mažai, priežasčių manyti kitaip, nėra“, – teigia specialistas.

Apskritai, psichologinis diskomfortas įvairiose gyvenimo situacijose priklauso nuo to, kiek jaučiatės saugus su savo partneriu ar kitais žmonėmis, su kuriais būnate. Juk sergant hemorojumi kartais reikia ir apriboti mitybą, keisti kai kuriuos įpročius, pavyzdžiui, kavos, alkoholio vartojimą. Ką pasakyti draugams ir kolegoms? „Svarbiausia yra su kuo einate išgerti kavos, pas ką einate į svečius, kiek tie žmonės jums yra patikimi, kiek, su jais galite būti savimi ir tuomet taps ne tiek svarbu, kokia liga sergate. Jeigu kalbėtume apie darbo ar kokius verslo susitikimus, kur, pavyzdžiui, visai nenorite nieko sakyti, čia, manau, reikėtų pasitelkti išradingumą – jūs geriausiai žinote, ką pasakyti ar išvis ką sakyti, dėl ko negeriate vyno ar kavos. Ir jeigu tai taptų precedentu jus pašiepti ar pažeminti, galbūt vertėtų pasverti jūsų dalyvavimo šiame susitikime kainą, ar norite ją mokėti?“ – kalba A. Vagonis.
Hemorojus

Svarbiausia, kaip reaguojame

Sergant viena ar kita liga, kuri turi įtakos mūsų socialiniam gyvenimui, ima nors užsisklęsti. Ką daryti būtų teisingiausia: vengti to, kas trikdo, ar bandyti nugalėti savo baimes, kompleksus? „Baimės, vadinamieji kompleksai, yra labai subjektyvus dalykas, tai yra vidiniai išgyvenimai, atsinešti iš seniau su labai skirtingomis patirtimis, skirtingomis gyvenimo istorijomis. Pasitikėjimą savimi gali sustiprinti santykis su patikimu, jus priimančiu žmogumi (partneriu, sutuoktiniu, mokytoju ar psichoterapeutu). Kuo daugiau sukursite tokių santykių, tuo lengviau bus socialiniame gyvenime. Tai nėra paprasta, pavyzdžiui, psichoterapijoje tokie pasikeitimai trunka 3–5 ar daugiau metų. Nemalonių situacijų vengimas tai yra tam tikra išgyvenimo forma, na sutiksite, jog kartais tai visai išmintinga, o kartais tai tampa kraštutine atsitraukimo forma, kurią galbūt būtų prasminga patyrinėti, ar nevertėtų įdėti pastangų, jog tą keisti. O bandymas save nugalėti skamba kaip bandymas save palenkti, uždusinti, dažnai žmonės sako: „perlipti per save“. Man tai skamba ganėtinai žiauriai, kaip žmonės elgiasi su savimi. Susidraugauti, pasikalbėti su savimi, pasižiūrėti į save ir galbūt netgi priimti save ne tokį tobulą – būtų kur kas tikriau, o tuomet ir ramiau gyventi“, – pataria gydytojas A. Vagonis.

„Northway“ medicinos centro gydytojas psichiatras-psichoterapeutas sako, kad į jį vis dažniau kreipiasi žmonės, sergantys įvairiomis lėtinėmis kūno ligomis arba po nesėkmingų gydymų. Konsultacijos metu dažnai paaiškėja, jog žmogus serga kokia nors fizine liga ir nesigydo. Labai dažnas atvejis, kuomet žmogus vengia tikrintis dėl onkologinės ligos, nors ir jaučia simptomus. „Tokiu atveju mano užduotis yra nuraminti ir padėti žmogui kreiptis tinkamos pagalbos. Problemos slypi ne čia, kad kažkuo sergama, o kaip į tai reaguojama, kaip tai priimama“, – pokalbį baigia specialistas.