Kas yra endometriozė?
Kaip aiškina „Northway“ medicinos centro akušerė ginekologė, vaisingumo specialistė Geda Holcmann, endometriozė – tai tokia liga, kai, veikiant moteriškiems hormonams, endometriumas – gimdos gleivinė arba vidinis gimdos sluoksnis – pradeda augti ten, kur neturėtų: kiaušidėse, kiaušintakiuose, žarnyne, šlapimo pūslėje, plaučiuose, smegenyse, odoje ir kituose organuose.
„Tie židiniai vadinami endometrioidiniais implantais, kurie sukelia aseptinį uždegimą ir su juo susijusius pagrindinius endometriozės simptomus: skausmą ir nevaisingumą. Židiniai, dažniausiai kiaušidėse, gali formuoti cistas. Jeigu endometriumo ląstelės išplinta į gimdos raumenį, tokia būklė vadinama adenomioze. Pagal tai, kokiame organe yra endometrioidinių implantų, ir skiriamos klinikinės šios ligos formos“, – aiškina ji.
Bauginanti statistika rodo, kad endometrioze serga maždaug kas dešimta reprodukcinio amžiaus moteris. O Pasaulio sveikatos organizacijos duomenys rodo, kad net 190 milijonų moterų visame pasaulyje serga endometrioze. Ši liga turi keturias stadijas, iš kurių pirmoji – minimali, ketvirtoji – pažengusi. Kaip teigia gydytoja, endometriozės ligos stadija vertinama po operacinio endometriozės gydymo – laparoskopijos, vertinant endometriozės implantų skaičių, dydį, lokalizaciją ir sąaugų susidarymą. Vis dėlto, vaisingumo specialistė pastebi, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp endometriozės stadijos ir moters išsakomų skundų.
„Negydant endometriozės ji ne visada pereina į sunkesnę stadiją, bet endometriozė vadinama progresuojančia liga, todėl išlieka didelė tikimybė, kad negydoma ji gali progresuoti“, – pabrėžia akušerė ginekologė.
Endometriozės simptomai
Pasak specialistės, endometriozės skundai gali būti patys įvairiausi, o simptomai niekuo nesiskirti nuo kitų moteris kankinančių negalavimų. Be to, kartais gali būti ir taip, kad liga simptomų apskritai neturi, todėl aiškiai suprasti, jog sergama endometrioze – gali būti itin sudėtinga.
„Net ketvirtadalis endometriozės yra besimptomė ir nustatoma visiškai atsitiktinai arba aiškinantis nevaisingumo priežastis. Pagrindiniai simptomai yra šie: skausmas – mėnesinių skausmas, skausmingi lytiniai santykiai, skausmas pilvo apačioje, ir gausus kraujavimas bei tepimas, taip pat – nevaisingumas.
Be to, yra daug netipinių simptomų, kurie būdingi ir kitoms ligoms, todėl diagnostika nėra paprasta – pilvo pūtimas, viduriavimas, skausmas epigastriumo srityje, susijęs su mėnesinių ciklu, lėtinis nuovargis. Nėra išskirtinių simptomų, kurie palengvintų šios ligos diagnostiką. Dar kartą norėčiau pakartoti – ne visada yra koreliacija tarp endometriozės stadijos ir jaučiamų simptomų“, – vardija gydytoja.
Paklausta, kaip diagnozuojama ši liga, gydytoja aiškina, kad jos diagnostikai naudojami įprastinės ginekologinės patikros metodai: ginekologinis tyrimas, transvaginalinis UG tyrimas, rečiau – magnetinio rezonanso tyrimas.
„Iš laboratorinių tyrimų dažnai nustatoma padidėjusi CA 125 žymens koncentracija, bet šis žymuo nėra būdingas tik endometriozei, todėl rutiniškai neturėtų būti atliekamas. Svarbiausias diagnostikos ir gydymo metodas – laparoskopija, kurios metu, kaip ir minėjau, galima įvertinti endometriozės židinių išplitimą ir nustatyti endometriozės stadiją. Ankstyva diagnostika gali išlikti labai sudėtinga, nes neretai tai būna besimptomė ligos eiga ir diagnozę patikslinti padeda tik laparoskopija, o ji tikrai nėra pirmasis tyrimo metodas“, – aiškina G. Holcmann.
Neretai moterys vizitą pas ginekologą atidėlioja, net jausdamos simptomus, o profilaktinė apžiūra apskritai joms nėra prioritetas. Tačiau gydytoja pabrėžia, kad kartą per metus gydytojams pasirodyti vis dėlto reikėtų, o ignoruoti ginekologų rekomendacijas – nėra protingiausias sprendimas dėl ligų komplikacijų ir blogėjančios tiek fizinės, tiek neretai ir emocinės moters sveikatos.
„Pagrindinė endometriozės komplikacija ir simptomas – nevaisingumas. Iki 50 procentų endometrioze sergančių moterų susiduria su nevaisingumo problema. Endometriozė veikia į moteriškų lytinių ląstelių vystymąsi, ovuliacijos vykimą, taip pat gali pabloginti embriono kokybę ir prisitvirtinimą gimdos ertmėje. Dėl sąaugų tiesiog gali sutrikti vyriškos ir moteriškos ląstelių susijungimas ir taip neįvykti apvaisinimas“, – teigia pašnekovė.
Paklausta, kas turi didžiausią riziką susirgti endometrioze, gydytoja aiškina, kad yra pastebėta, jog moterų, sergančių endometrioze, artimoms giminaitėms susirgti endometrioze rizika išlieka 3–10 kartų didesnė.
„Taip pat rizikos veiksniai yra negimdžiusios moterys, ankstyva menstruacijų pradžia, gausus kraujavimas mėnesinių metu, trumpas mėnesinių ciklas. Įtakos gali turėti ir lytinių organų anomalijos, dėl kurių sunkiau išteka kraujas per mėnesines. Kaip minėjau, tai nuo moteriškų hormonų estrogenų priklausanti liga, bet ligos etiologija išlieka neaiški, todėl labai sunku kalbėti ir apie prevencines priemones“, – sako ji.
Gydymas ir profilaktika
Gydytoja aiškina, kad endometriozei gydyti egzistuoja ne vienas būdas. Pavyzdžiui, kaip teigia ji, jei moters būklė gera ir ji neturi skundų, viena iš galimybių – tiesiog stebėti būklę.
„Endometriozei gydyti gali būti skiriami specifiniai hormoniniai vaistai arba simptominiai vaistai, skiriami būklei palengvinti. Chirurginis gydymas taikomas, kai medikamentinio gydymo nepakanka arba moteris jo atsisako ar negali vartoti dėl kontraindikacijų.
Chirurginio gydymo tikslas – pašalinti skausmą, t. y. šalinami su endometrioze susiję pažeidimai. Chirurgija gali būti tausojanti, kuri atliekama moterims, kurios dar ruošiasi gimdyti arba nori pastoti: daugiausiai tai – endometriozės židinių suardymas, sąaugų pašalinimas, endometrioidinių cistų pašalinimas, siekaint išsaugoti kaip galima daugiau sveiko kiaušidės audinio. Vyresniame amžiuje chirurginis gydymas gali būti radikalus – iki gimdos ir kiaušidžių pašalinimo ir visų endometriozės židinių, kurie yra skausmo priežastis, sunaikinimo“, – aiškina gydytoja.
Vis dėlto, svarbu pastebėti, kad ši liga nėra visiškai išgydoma, todėl moterys gali ligą tik kontroliuoti, taip gerinant savo būklę.
„Jei moteris turi daug skundų, aišku, gali būt ribojamas fizinis krūvis, bet dažnai simptomus gali sumažinti tokios priemonės kaip akupresūra, masažai, joga, kvėpavimo pratimai. Naudingi gali būti maisto papildai su vitaminu B1, Mg ir Omega 3. Specifinės mitybos kaip ir nėra. Be abejo, endometriozė su ypač išreikštais simptomais gali pabloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu glaudus moters bendradarbiavimas ir pasitikėjimas ją gydančiu specialistu“, – teigia G. Holcmann.
