Liga paveldima, tačiau yra būdų ja nesusirgti
„Venomis kraujas grįžta į širdį, nes širdis kaip siurblys jį siurbia, kojų arba kitų kūno vietų raumenys – jį spaudžia, o venų viduje esantys vožtuvai – neleidžia kraujui tekėti kita kryptimi. Tačiau jeigu veninis spaudimas venose ilgą laiką padidėjęs – venos plečiasi, o vožtuvai ne. Prasiplėtus venai, vožtuvai nebeuždengia venos vidinio spindžio, atsiranda refliuksas, t. y. būklė, kai veninis kraujas pradeda tekėti nebe į širdį, o atgal. Tuomet smulkesnės šakos plečiasi dar greičiau, vingiuojasi, tampa matomos per odą plika akimi“, – aiškina venų varikozės atsiradimo procesus gydytojas.
Būtent išsiplėtusių paviršinių venų vaizdas, dažniausiai išryškėjantis vasarą, ir sukelia nerimą šios problemos kankinamiems žmonėms. Vis dėlto, dažnai be pakitusios kojų išvaizdos pacientams pasireiškia nuovargis ir sunkumo jausmas kojose, blauzdų, čiurnų patinimas vakarais po ilgos darbo dienos, o labiau pažengus ligai, pasikeičia ir kojų odos spalva, atsiveria žaizdos. Tiesa, gydytojas skuba pastebėti, kad apkūnūs žmonės pirmiausia pradeda jausti fizinius simptomus, o štai liekni – ligą greičiau pastebi vizualiai ir tik vėliau ima jausti nemalonius pojūčius.
Deja, ši liga nulemta genetiškai. Kaip aiškina specialistas, jei vienas iš tėvų sirgo venų varikoze, tikimybė susirgti padidėja 40 proc., o štai jeigu sirgo abu tėvai, tikimybė susirgti šokteli net iki 90 proc. Venų varikoze dažniau serga moterys. Tai, pasak chirurgo, lemia kelios priežastys. Pirmoji – moteriški hormonai, kurie, manoma, skatina venų sienelių atsipalaidavimą, dėl to jos lengviau plečiasi padidėjus veniniam slėgiui. Antroji – nėštumas, kurio metu didėjanti gimda spaudžia dubens venas, pasunkėja veninio kraujo grįžimas į širdį, didėja veninis spaudimas kojose.
Be to, svarbu išsklaidyti ir visuomenėje sklandantį mitą, kad ši liga pasireiškia tik vyresnio amžiaus žmonėms. Anaiptol – serga ir jauni šalies gyventojai.
„Kaip ir su akinių nešiojimu, taip ir su kojų paviršinių venų varikoze. Dažniau akinius nešioja vyresni žmonės, nes su metais silpsta regėjimas, bet pakankamai nemažai yra ir jaunų žmonių, kuriem reikalingi akiniai. Taip ir su kojų paviršinių venų varikoze – jei „sukrito“ nepalanki genetika, varikozė pasireikš anksčiau. Vaikų ir paauglių gretose ši liga yra retenybė, tačiau 20–30 metų amžiaus grupėje – pasitaiko“, – sako J. Bernotas.
Laimei, kaip teigia jis, yra keletas rizikos veiksnių, kuriuos kontroliuojant ligą galima atitolinti ar visiškai jos išvengti.
„Daugiausia tai lemia gyvenimo būdas, darbas, kurį pasirinkome dirbti, amžius, fizinis aktyvumas, viršsvoris. Viršsvorio turintys žmonės mažiau juda, dažniau skundžiasi sąnarių skausmais, kurie trukdo palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą. Jis yra labai svarbus, nes judant raumenys spaudžia šalia esančias venas ir veninis kraujas lengviau teka į širdį. O dirbant stovimą ar sėdimą darbą, ilgai stovint arba sėdint, blauzdų raumenys nesusitraukinėja, veninis kraujas sunkiau grįžta į širdį, dėl to didėja veninis spaudimas kojose“, – aiškina kraujagyslių chirurgas.
Tad specialistas pabrėžia, kad svarbu užtikrinti pakankamą fizinį aktyvumą – tam puikiai tinka bėgiojimas, vaikščiojimas, plaukimas, dviračio mynimas. Taip pat jis pataria stengtis nepriaugti svorio, atsisakyti pirties malonumų, mat kojų paviršinėms venoms karštis yra nepalankus. Po sunkios darbo dienos jis rekomenduoja duše kojas apsilieti šaltu vandeniu, o ilgų kelionių lėktuvu ar automobiliu metu dėvėti profilaktines kompresines kojines.
Liga savaime neišnyks
Tačiau jei vis dėlto laimėjote „loterijoje“ ir susirgote šia nemalonia liga, numoti ranka į jos simptomus ir nemalonius pojūčius nederėtų. Ji savaime neišnyks. Kaip aiškina gydytojas, statistika rodo, kad negydant, nenešiojant kompresinių kojinių arba nepašalinus varikozinių paviršinių venų, kas dešimtam pacientui liga komplikuosis. Komplikacijos gali būti nedidelės, pavyzdžiui – trombuotas mazgelis, kurį paskaudės savaitę, o simptomai praeis be didesnių pasekmių. Tačiau gali būti, kad komplikacijos bus gerokai rimtesnės ir baigsis skaudžiomis pasekmėmis.
„Pavyzdžiui, giliųjų venų tromboze, kuomet krešuliai iš paviršinių venų pereina į giliąsias. Tuomet ryškiai sutrinka veninė kraujotaka kojose, nes veninis kraujas sunkiai randa kelius, kaip grįžti į širdį, kojos labai sutinsta, o tinimas sukelia skausmą. Gali komplikuotis ir į plaučių emboliją – būklę, kuomet susirgus giliųjų venų tromboze, krešuliai pirmas 7–10 dienų būna nestabilūs, gali atitrūkti ir su kraujo srove nukeliauti į plaučius bei užkimšti plaučių arteriją.
Gali pasireikšti ir postflebitinis sindromas – persirgus giliųjų venų tromboze kas dešimtam pacientui negrįžtamai pažeidžiami giliųjų venų vožtuvai. Tuomet vargina nuolatinis kojų tinimas, atsiranda spalvos pasikeitimai kojose, blauzdos tampa tamsiai rudos, blauzdų oda įsitempia ir sukietėja.
Ir galiausiai – sunkiai gyjančios žaizdos blauzdose. Išsivysčius postflebitiniam sindromui žmonės nenešioja kompresinių kojinių, todėl atsiranda sunkiai užgyjančios žaizdos, opos. Jų gydymas užtrunka nuo 3 iki 12 mėnesių, o opos dažnai atsinaujina. Chirurginis gydymas šioje ligos stadijoje jau mažai efektyvus. Apskritai venų varikozę geriausia gydyti tada, kai liga dar nėra labai pažengusi. Idealiu atveju – C2–C3 stadijoje, pagal CEAP varikozinių venų klasifikaciją, kuomet yra varikoziniai išsiplėtimai, tinimas, nuovargis, bet dar nėra pigmentacijos pakitimų ar žaizdų“, – teigia pašnekovas.
Paklaustas, ar šią ligą galima visiškai išgydyti, gydytojas aiškina, kad, pavyzdžiui, moterims, kurioms varikozinės paviršinės venos atsirado nėštumo metu, pritaikius operacinį gydymą, liga greičiausiai niekada nepasikartos. Tačiau jeigu yra stiprus genetiškai nulemtas polinkis sirgti paviršinių venų varikozine liga – po 5–10 metų, netaikant profilaktikos priemonių, liga gali pasikartoti.
„Liga gydoma geriant venų sienelių tonusą gerinančius medikamentus, kurie padeda sumažinti sunkumo jausmą kojose. Tačiau išsiplėtusių, akimi matomų paviršinių venų išsiplėtimų – varikozių – jie nepanaikins. Taip pat taikome kompresoterapiją, kuri yra efektyvi, kai kasdien nuo ryto iki vakaro nešiojamos kompresinės kojinės. Kompresija iš išorės padeda veniniam kraujui tekėti atgal į širdį ir neužsilaikyti kojose. Tai tinka žmonėms, kurie bijo operacijos arba turi daug gretutinių ligų, dėl kurių operacija negalima.
Ir galiausiai – paviršinių venų šalinimas operacijos būdu. Operacijos metu pašalinami nesandarūs paviršinių venų kamienai, kurie sukelia varikozių sudarymą. Taip pat pašalinami varikoziniai paviršnių venų išsiplėtimai. Kuo anksčiau operuojama, tuo pasiekiamas gražesnis kojų vaizdas“, – teigia kraujagyslių chirurgas.
Gydytojo aiškinimu, operacija gali būti atvira arba endovaskulinė. J. Bernotas pabrėžia, kad iš endovaskulinių venų varikozės gydymo būdų labiausiai paplitęs ir efektyviausias yra lazerinė venų šalinimo procedūra.
„Jos metu, vietinėje nejautroje, per adatą į venos spindį įvedama šviesolaidžio skaidula. Ją traukiant atgal, lazerio šviesa išgarina vandenį venos sienelėje, dėl to sienelės sulimpa, vena sunyksta, kraujas per ją nebeteka. Lazerinė venų šalinimo operacija, kai naudojama žiedinė lazerio skaidula, yra mažiau skausminga – aplink šalinamą veną užtenka vietiškai suleisti nuskausminamųjų. Pacientai jau po kelių valandų gali keliauti namo.
Tradicinei chirurginei venų operacijai reikalinga „didelė“ narkozė (bendrinė arba spinalinė), po operacijos atsigavimas gali užtrukti vidutiniškai apie savaitę. Reikia atlikti pjūvį kirkšnyje, stambesniems pacientams kirkšnies pjūvis gyja sunkiau. Visais atvejais atsiranda didesnės arba mažesnės mėlynės“, – aiškina jis.
Svarbu pastebėti, kad šaltasis metų laikas yra pats tinkamiausias šiai ligai gydyti, mat vasarą ši liga tik išryškėja ir paūmėja, o be to, po operacijos reikalingas tausojantis režimas, kompresinių kojinių dėvėjimas, kuris vasarą gali apsunkti dėl aukštos oro temperatūros.
Gydytojas paneigia populiarius mitus
Paklaustas, ar šią ligą, kaip ir daugelį kitų, persekioja nepagrįsti mitai, gydytojas tvirtina, kad jų yra net keletas. Pavyzdžiui, vis dar galvojama, kad medikamentinis gydymas gali išgydyti varikozę. Pasak jo, venotonikai – vaistai, gerinantys venų sienelių tonusą, lengvina simptomus, sunkumo jausmą, nuovargį, tačiau išsiplėtusių venų nesutraukia.
„Taip pat sklando mitas, kad heparino tepalai tinka kojų venų varikozei gydyti. Heparino pagrindu sukurti tepalai greitina poodinių hematomų rezorbciją, kitaip tariant, pagreitina mėlynių gijimą. Sunku pasakyti, kas labiausiai lemia, kad kai kurie žmonės teigia, jog heparino tepalai jiems palengvina simptomus. Masažas pats iš savęs gerina kojų kraujotaką, todėl manau, kad nesvarbu kuo tepti kojas, simptomus mažina masažiniai judesiai, reikalingi tepalą įtrinti į koją“, – sako kraujagyslių chirurgas.
Nuostabą kelia tai, kad yra ir manančių, jog jeigu tėvai sirgo venų varikoze, venas reikia pasišalinti, kol jos dar neišsiplėtė. Gydytojas skuba paneigti šią neteisybę.
„Mes paveldime tik polinkį susirgti liga. Jei teisingai gyvensime, taikysime profilaktikos priemones, gal liga niekada taip ir nepasireikš. Ligos komplikacijos atsiranda tik užleidus ligą, be to, lengviau operuoti, kai varikozinės venos būna šalia paviršinių veninių kamienų“, – aiškina jis.
