Tobulinasi ir močiutės
Gydytoja I. Sakalauskaitė atvira: tendencijos pamažu keičiasi ir tai, kas dar visai neseniai atrodė nepriimtina, mūsų visuomenėje tampa norma. Jei anksčiau nustebdavome, kad 75-erių metų amžiaus moteris Prancūzijoje dedasi implantus, o jos amžius ne riba – dabar tokių atvejų galime pastebėti ir Lietuvoje.
„Atvyksta moterys nuo 18 iki 80 metų amžiaus. Pas mus dar nėra taip gaju, bet panašu, kad tendencijos keičiasi. Mūsų močiutės tampa pasitempusiomis moterimis – ne su skarelėmis, o su kepuraitėmis ir makiažu. Noriu pabrėžti, kad moteris vis dažniau rūpinasi savimi labai labai ilgą laiko tarpą", – pastebi pašnekovė.
Kai kam vis dar gali pasirodyti, kad pas plastikos chirurgą susitvarkyti krūtinę vykstama užsigeidus didesnio biusto, net jei to iš pažiūros moteriškosios lyties atstovei visiškai netrūksta, o jos krūtinė tikrai atrodo efektingai. Tokių atvejų, kaip teigia gydytoja, dar vis pasitaiko, tačiau dėl šios priežasties pas ją moterys užsuka vis rečiau.
„Patikėkite manimi, kai pas plastikos chirurgą ateina pacientė, jis tikrai nepuola kiekvienos jos operuoti. Yra tam tikri niuansai, kai pasikalbame ir matome, kad operacija visiškai nereikalinga. Ateina jaunos merginos su labai gražia krūtine, sakykime C dydžio, ir nori dar didesnės. Mes pradedame diskutuoti, kad tai yra operacija, intervencija, įsikišimas į kūną, ypač pabrėžiame ir negimdžiusioms pacientėms, kurios planuoja nėštumą, kad apie metus laiko po operacijos nerekomenduojamas nėštumas ir pastojimas, jog krūtinė nekistų.
Jaunučių moterų, kurios turėdamos gražią krūtinę reiškia užgaidą ją dar pasididinti, procentaliai yra mažuma. Dažniausiai moterys kreipiasi dėl kažkokių pokyčių, atsiradusių dėl tam tikrų gyvenimo įvykių", – sako ji.
Todėl gydytoja pabrėžia – labai svarbu atvykti konsultacijai, nes daugelis moterų nedrįsta išsakyti savo bėdų, papasakoti, kas neramina. O pasikalbėjus su gydytoja pacientės neretai supranta – šiandien operacija nereikalinga.
Operuojasi ir vyrai
Kaip pasakoja I. Sakalauskaitė, daugiausiai kreipiamasi dėl krūtų korekcijos po nėštumo ir gimdymo, kai moteris būna užbaigusi vaikelio maitinimo ciklą ir pamato, kad pakito krūtų forma ir dydis, o tai, ką mato veidrodyje, jos netenkina.
„Aišku, tai dažniausiai būna psichologiniai aspektai: sako, kad negali nusirengti prieš vyrą, negali užsidėti norimo maudymosi kostiumėlio. Reta moteris susitaiko su įvykusiais pokyčiais", – patirtimi dalijasi chirurgė.
Kita kategorija moterų – jaunos merginos, kurių gamta neapdovanojo krūtine. Tačiau, kaip aiškina gydytoja, tokios merginos krūtinės išties praktiškai neturi ir dėl to labai kompleksuoja. Tuomet atvyksta pas gydytojus ir konsultuojasi apie krūtų padidinimo galimybes.
„Dar viena didesnė grupė yra tų, kurios kreipiasi dėl pokyčių krūtinėje, kuriuos nulėmė įvairios ligos – dažniausiai onkologinės. Vienos kreipiasi į mus – privačias klinikas, kitos kreipiasi į valstybinį sektorių dėl įvairių rekonstrukcinių operacijų – galimybių atkurti krūtį, o jeigu pašalinta jos dalis, galimybių atgauti taip vadinamą moteriškumo simbolį, nes kiekvienai moteriai ar merginai svarbu, kad krūtinė būtų, kad ji būtų graži, tam tikros formos ir dydžio", – sako pašnekovė.
Po skalpeliu gulasi ir tos, kurios kenčia nuo gigantomastijos, kai krūtys būna tokios didelės, kad moteris pradeda jausti ne tik kompleksus, bet ir diskomfortą, pablogėja jos gyvenimo kokybė ar netgi sveikata.
„Sakykime, standartinis liemenėlės dydis yra A, B, C – ką dažniausiai girdime. Moterys, kurios turi labai dideles krūtis dažniausiai nešioja DD, E, F, G, H. Tai dydžiai, kurie atrodo net nesuvokiami. Tokios moterys labai kompleksuoja, joms pasireiškia nugaros, rankų skausmai ir t.t. Daugiausiai man teko pašalinti apie 5 kg krūtinės audinio, tai galite įsivaizduoti, kiek moteris ant pečių nešiojo tūrio", – prisimena I. Sakalauskaitė.
Plastikos ir rekonstrukcijos chirurgės kabineto duris praveria ir vyrai. Dažniausiai jie kreipiasi varginami ginekomastijos, kai padidėja krūtų liaukos. Taip nutinka dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, dėl praeityje naudotų steroidinių hormonų intensyviai sportuojant.
„Vyrai taip pat kreipiasi ir numetę daug svorio, kai krūtinė pradeda kabėti. Jie nori korekcijos, nes užsidėjus viršutinį rūbą krūtinė labai išsiryškina ir estetiškai tampa nepatrauklu. Esame pastebėję, kad vyrų liaukų padidėjimas yra progresuojanti tendencija. Ateina ir tie, kurie savo krūtinėje užčiuopia neaiškų darinį. Dažniausiai į mus kreipiasi jaunesni vyrai – nuo 25 iki 40 metų amžiaus", – pasakoja specialistė.
Pooperacinė priežiūra
Su moterimis atėjusiomis pasididinti krūtinę, gydytoja kartu išrenka implanto dydį, atsižvelgiant į moters pageidavimus ir anatomines savybes. Vėliau laukia operacija. Po operacijos – nuo mėnesio iki dviejų trunkantis gijimo procesas.
„Jeigu kalbame apie krūties formos atkūrimą po nėštumo, kai yra prarandamas tūris ir forma, tai jau kalbame ir apie krūtinės padidinimą implantais, ir formos atkūrimą, kur tos pačios operacijos metu yra padaroma ir mastopeksija, t. y. krūtų pakėlimas. Sveikimo laikotarpis taip pat trunka apie du mėnesius. Tos, kurios kreipiasi dėl labai didelių krūtų, taip vadinamos gigantomastijos, krūtys sumažinamos ir vėliau taip pat sveikstama apie du mėnesius.
Krūtų rekonstrukcines operacijas yra ženkliai platesnio masto ir labai dažnai neužtenka vienos operacijos – jų reikia dviejų ar trijų. Operacijų metu atkuriama ir rekonstruojama krūtis. Tokios operacijos dažniausiai atliekamos valstybiniame sektoriuje, kur yra mikrochirurginiai skyriai, kuriuose krūtys dažniausiai rekonstruojamos autologiniais, nuosavais audiniais – perkeliami laisvi, pasuktiniai lopai ir t.t. Galutiniams rezultatams pamatyti neužtenka dviejų mėnesių, gali užtrukti net metus ar keletą, nes galutinis rezultatas išskaidomas į kelis etapus", – pasakoja specialistė.
Nesvarbu dėl kokių priežasčių atliekama krūtų operacija, gydytoja I. Sakalauskaitė pabrėžia: labai svarbu tinkamai prižiūrėti gyjančią krūtinę. Nuo 1 iki 2 mėnesių moterims rekomenduojama nešioti specialią kompresinę liemenėlę, o tik po to galima pradėti dėvėti įprastą.
„Kol moteris nešioja kompresinę liemenėlę, mes visada apribojame jos fizinį aktyvumą. Jeigu pacientė dirba ofise sėdimą darbą, neretai sugrįžta po 3–5 dienų ar savaitės. Jeigu tai yra sunkesnio krūvio darbas, pacientei rekomenduojame sugrįžti praėjus 2–4 savaitėms.
Bet kokiu atveju, iki metų laiko krūtinė dar keičiasi. Po dviejų mėnesių turime tvirtą surandėjimą ir prigyjimą, jau galima nebenešioti kompresijos, toliau vyksta minkštėjimo procesas. Išminkštėja tiek išoriniai, tiek vidiniai randai, krūtinė savo formos ir tūrio nebekeičia. Galutinis vaizdas išryškėja po metų", – aiškina gydytoja.
Plastikos chirurgė atkreipia pacienčių dėmesį: prieš operaciją ji visuomet rekomenduoja atlikti profilaktinę krūtų apžiūrą echoskopu, jei yra poreikis – atlikti ir mamografinį tyrimą. Tačiau derėtų tokių apžiūrų nepamiršti ir po krūtų tobulinimo procedūros ir echoskopu tikrinti krūtis kasmet.
„Echoskopijos metu apžiūrimos pieno liaukos, įvertinamas implantas, ar aplink nesikaupia skysčiai. Tai, kaip aš vadinu, – techninė apžiūra, kuri būtina kiekvienas metais. Kartais pacientės pamiršta, bet joms atvykus konsultacijai, visada kartoju, kad echoskopinė patikra yra būtina.
Baisios onkologinės ligos dažniausiai būna tylios ir nesukelia skausmo, nebent liga jau stipriai pažengusi. Neretai profilaktinio patikrinimo metu randama netikėtų darinių. Tada estetinė operacija yra atidedama, o pacientę siunčiame pas kitus specialistus", – sako ji.
Randų priežiūra
Gydytoja pasakoja, kad vienas iš dažniausiai užduodamų pacienčių klausimų yra ar po operacijos neliks randų? Taip pat teiraujamasi, kiek jų bus, ar jie matysis ir bus labai ryškūs?
„Dažniausiai, moterų, kurios pasiryžusios ir nori keisti krūtinės dydį ar formą, randai negąsdina. Randų gijimas priklauso ir nuo genetikos, tačiau labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, kad būtų pasiektas kuo geresnis efektas", – aiškina specialistė.
Po operacijos pacientėms randus chirurgai rekomenduoja prižiūrėti naudojant specialius tepalus, pagamintus silikono ir vitamino C pagrindu. Taip randai greičiau suminkštėja ir blunka bei tampa kiek įmanoma mažiau pastebimi.
„Stebime ryškų randų būklės skirtumą tarp pacienčių, kurios nenaudojo jokių tepalų ir pacienčių, kurios juos naudojo. Jeigu yra problematiškas gijimas, formuojasi negražus randas, taip pat yra pagalba – įvairios injekcijos, kurios tirpdo randus. Jeigu ir tai nepadeda – yra lazerinės procedūros, kurių pagalba galima randą šlifuoti ir mažinti.
Šiandien medicininių technologijų pasiūla gausi ir tikrai galima pakeisti rando kokybę. Padaryti taip, kad rando nebūtų, deja – neįmanoma, bet, kad randas būtų priimtinas ir ne taip matomas – tikrai galima", – pasakoja chirurgė.
Gydytoja paneigia populiarų mitą
Moterys, besidžiaugdamos nauja krūtine, neretai teiraujasi gydytojų, ar gali apskritai atsisakyti liemenelės, nes krūtų forma joms tokia graži, kad šioji pasirodo nebereikalinga. Neretai pasitaiko ir tokių, kurios savo krūtinės formomis patenkintos ir be chirurginės intervencijos ir dėvėti liemenėlę vengia. Plastikos chirurgė grūmoja pirštu – taip daryti nereikėtų.
„Žinoma, kartais galima jos nenešioti, bet iš principo liemenėlė yra būtina. Krūtinė turi savo svorį, patiria žemės trauką, todėl liemenėlė skirta jai prilaikyti, kad ateityje būtų mažesnis nukarimas ir t.t. Nereikėtų pamiršti, kad liemenėlė nėra tik grožio atributas", – pabrėžia pašnekovė.
O štai apie plastines operacijas moterys prisiklausiusios įvairiausių mitų. Gydytoja pasakoja, kad kartais išgirdus įvairiausius pacienčių nuogąstavimus, nugirstus geriant kavos puodelį su draugėmis, ima juokas.
„Tarkime, pasakoja, kad įsidėjus implantus negalima skraidyti lėktuvais, nes jie neva sprogsta. Aš tada tokioms moterims sakau: pasakykite man nors vieną pacientę, kuriai tas implantas sprogo lėktuve. Taip nebūna!" – juokiasi plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja.
