Sveikatos mitai

Turite baimių dėl įvairių tyrimų? Nežinote, ar tikrai reikia operacijos? Gerti tabletes, o gal geriau masažas ar mankšta? Tai klausimai, kurių ieškosime kartu su gydytojais profesionalais. Būtent jie pasidalins savo patarimais ir rekomenduos, kaip išsaugoti savo sveikatą.

Kada pas gydytoją reikia skubėti

Pasak „Northway“ medicinos centro Klaipėdoje gydytojos neurologės Ramintos Godelienės, galvos skausmas – vienas dažniausių pacientų nusiskundimų konsultacijų metu. Pasikartojančius galvos skausmus patiria iki 70 proc žmonių, visgi kasdieniu galvos skausmas vargina apie 4–5 proc. pacientų.

„Jeigu skausmas yra epizodinis, sumažėjantis nuo skiriamų analgetikų, puikiai kontroliuojamas, tuomet dažniausiai gydytojo konsultacija nereikalinga. Didžiausia problema, kada galvos skausmo epizodai dažnėja, skausmas gali tapti lėtiniu, kasdieniniu, vartojami įvairūs vaistai nuo skausmo ar net jų kombinacijos. Tuomet didėja ir vaistų sukelto galvos skausmo rizika. Tikslinga pritaikyti profilaktinį gydymą, mažinant vartojamų vaistų nuo skausmo kiekį bei gerinant pacientų gyvenimo kokybę. Jei skausmai tampa dažnesni, pasikeičia jų pobūdis, didėja vartojamų vaistų nuo skausmo kiekis, jie neduoda norimo efekto, tikslinga kreiptis specialisto konsultacijai.“

Raminta Godelienė

Medikės teigimu, tais atvejais, kada skausmas atsiranda staiga, kai jį lydi įvairūs neurologiniai simptomai: tirpimas, kuris trunka ilgiau nei valandą, raumenų jėgos susilpnėjimas, koordinacijos pokyčiai, sąmonės pokyčiai, traukuliai, karščiavimas, konsultacijai jau būtina kreiptis nedelsiant.

Ryšys tarp intelekto koeficiento, darbo pobūdžio ir skausmo

Galvos skausmo atsiradimui dažniausiai įtakos turi ne vienas veiksnys. Pasak R. Godelienės, skirtingų autorių tyrimuose ieškota galvos skausmo sąsajų su darbo veiksniais:

„Rizikos veiksniu laikomas naktinis pamaininis darbas, darbas su cheminėmis, lakiomis medžiagomis, ergonominiai darbo veiksniai, darbas su kompiuteriu. Pandemijos metu medicinos sektoriaus darbuotojams dažnesnis galvos skausmas buvo sietas su pastoviu kaukių naudojimu darbo metu. Dažniausiai su galvos skausmu siejami psichosocialiniai veiksniai: nepasitenkinimas darbu, patiriamas spaudimas, jaučiamas nerimas“.

Pusiau juokais, pusiau rimtai atsiranda pasvarstančių, jog jei dažnai skauda galvą – reiškia joje daug proto. Vienok, anot medikės, nors ieškota sąsajų tarp galvos skausmo ir intelekto koeficiento, tačiau reikšmingo ryšio nenustatyta. Be to, ilgalaikis, užsitęsęs galvos skausmas gali nulemti trumpalaikės atminties pablogėjimą, skausmo priepuolio metu sunkiau susikaupti, išlaikyti dėmesį.

Skausmo vieta ir pobūdis gali sufleruoti apie problemą

Internete yra daugybė paveikslėlių apie tai, kaip galvos skausmo vieta gali sufleruoti priežastį. Ar iš tiesų pagal skausmo lokaciją galvoje ar skausmo pobūdį mums galima suvokti, dėl ko skauda galvą?
R. Godelienė pasakoja, jog galvos skausmas gali būti pirminis, kaip migrena ar klasterinio tipo galvos skausmas, ir antrinis, nulemtas traumos, infekcinių susirgimų, naviko, pakraujavimo ir pan. Nustatant galvos skausmo tipą, labai svarbu išsiaiškinti, koks skausmo pobūdis, vieta, stiprumas, trukmė, periodiškumas, provokuojantys ir lydintys simptomai.

„Migrena – viena iš dažniausių galvos skausmo priežasčių, vargina apie 18 proc. moterų ir 6 proc. vyrų. Išskiriama migrena be auros ir su aura. Migrenos metu galvos skausmas yra vienpusis, labai stiprus, pulsuojantis, gali būti provokuojamas fizinio aktyvumo, tęsiasi nuo kelių valandų ir gali užtrukti iki 2–3 parų. Skausmą gali lydėti pykinimas, vėmimas ar šviesos, garsų baimė. Esant aurai, pacientai gali patirti vieną ar daugiau praeinančių regos, jutimų, kalbos, motorikos sutrikimo simptomų, trunkančių nuo 5 iki 60 minučių.

Tuo tarpu klasterinis galvos skausmas yra reta patologija, pasireiškia apie 0,1–0,4 proc. populiacijos. Skausmui būdingas periodiškumas: vargina ciklais, gali atsirasti ir naktį. Skausmas vienpusis, akiduobės ar smilkinio srityje, jį lydi akių ašarojimas, nosies užgulimas, vyzdžio pokyčiai, prakaitavimas“, – apie skirtingus pirminio tipo galvos skausmus pasakoja gydytoja neurologė.
Dažnai, pasak pašnekovės, nustatomas ir įtampos tipo galvos skausmas, bet šiuo atveju skausmas būna neintensyvus, daugiau spaudžiančio tipo, kaktos srityje, tačiau dažnai pasikartojantis ir varginantis.

Antriniai galvos skausmai gali pasireikši dėl kitų patologijų. Tarkime, galvos skausmas po patirtos galvos ar kaklo traumos yra tas skausmas, kuris pasireiškia per pirmas 7 dienas po traumos. Šį skausmą dažniau patiria moterys. Kai kuriems būdingas ir su kraujotaka susijęs galvos skausmas, kurio dažniausios priežastys – išeminis ar hemoraginis insultas, subarachnoidinis pakraujavimas. Tokio pobūdžio galvos skausmų pradžia staigi, ją lydi ir kiti neurologiniai simptomai, sąmonės sutrikimas.

MRT – vienas saugiausių ir pažangiausių tyrimų, tačiau daliai žmonių jo atlikti negalima

Medikė pažymi, jog galvos skausmą gali sukelti ir kraujagyslinės anomalijos ar vystymosi defektai – malformacijos. Be to, klinikinėje praktikoje dažnai sutinkamas galvos skausmas, susijęs ir su infekcinėmis ligomis, sergant virusiniu ar bakteriniu meningitu, erkiniu encefalitu, Laimo liga.

Pirminių galvos skausmų metu neurovizualinius tyrimus atlikti nėra būtina, mat specifinių pakitimų nestebima. Visgi, siekiant atmesti simptominius galvos skausmus, įtariant pakraujavimą, naviką, diferencijuojant su trauminiais pakitimais, atliekami ir neurovizualiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija.

„Magnetinio rezonanso metu galima įvertinti ne tik dėl struktūrinių galvos smegenų audinio pakitimų, tačiau įvertinti ir galvos smegenų kraujagysles, endokrinines liaukas, įtarti pakitimus veido daubose (sinusuose). Magnetinio rezonanso tomografija yra vienas saugiausių ir pažangiausių tyrimo metodų. Šio tyrimo metu naudojamas magnetinis laukas ir radijo dažnių bangos, gaunamas detalus vaizdas, neturint jonizuojančios spinduliuotės poveikio.

Magnetinio rezonanso tyrimas

Visgi, šio tyrimo negalima atlikti, jei paciento organizme yra širdies stimuliatorius, defibriliatorius, dirbtinis širdies vožtuvas, insulino pompa, įvairūs metaliniai implantai ar plokštelės po operacijų, kurių sudėtyje yra geležies, kobalto ar nikelio. Tyrimo taip pat negalima atlikti nėštumo metu. Apie bet kokį turimą implantą, prietaisą reikia informuoti gydytoją“, – apie neretai rekomenduojamą tyrimą pasakoja neurologė.

Galvos skausmo gydymas: migrena sergantiems žmonėms – viltingas medicinos proveržis

Galvos skausmo gydymas, anot pašnekovės, priklauso nuo to, kokia galvos skausmo rūšis įtariama. Esant antriniams galvos skausmams, gydoma pirminė skausmo priežastis. Jei skausmas epizodinis, rekomenduojami vaistai nuo skausmo, esant migrenai – skiriami priepuolius nutraukiantys triptanai. Jei skausmas dažnas, epizodinis ar lėtinis – efektyviausias yra profilaktinis gydymas.

„Proveržis migrenos gydyme yra biologinė terapija monokloniniais antikūnais, efektyviai retinanti migrenos priepuolių skaičių. Esant indikacijoms, rekomenduojama terapija onabotulino toksino injekcijomis, esant tam tikroms skausmo rūšims rekomenduojamos blokados. Svarbią vietą užima ir gyvenimo būdo veiksniai – mityba, fizinis aktyvumas, patiriama įtampa ir stresas. Kiekvienam pacientui gydymas parenkamas individualiai, siekiant geriausio rezultato“, – pažangius būdus gydyti galvos skausmą vardija specialistė.

Juntant varginančius galvos skausmus, tikrai verta apsilankyti pas gydytoją neurologą. Čia bus įvertintas skausmo pobūdis, vieta, stiprumas, trukmė, periodiškumas, provokuojantys ir lydintys simptomai, taip pat skausmo dažnis, vartojami medikamentai. Medikui itin daug vertingos informacijos suteikia pildytas galvos skausmo dienynas.

„Paprastai apsilankius pas neurologą dėl galvos skausmų atliekama įprastinė neurologinė apžiūra, fiksuojami skausmingi taškai. Akių dugno tyrimas taip pat svarbus diagnozuojant galvos skausmus. Su pacientu aptariamas tyrimų planas. Jei reikalinga, paskiriamas laboratorinių kraujo tyrimų atlikimas, siekiant atmesti vidaus organų funkcijos sutrikimus, uždegimines, infekcines ligas, taip pat skiriami ir vaizdiniai tyrimai, siekiant atmesti struktūrinius galvos smegenų pakitimus. Pagal skausmo tipą, dažnumą, rekomenduojamas galvos skausmo priepuolius nutraukiantis, o esant dažniems galvos skausmams – profilaktinis gydymas. Aptariami ir gyvenimo būdo veiksniai, kurie gali turėti įtakos galvos skausmo atsiradimui“, – įprasto vizito pas gydytoją neurologą eigą nupasakoja medikė.