Neskubėkite gultis ant operacinio stalo: kaip žinoti, kad operacija jums būtina?

Sąnarių skausmai pažįstami ne tik vyresnio amžiaus žmonėms – didelis fizinis aktyvumas ir patiriamos traumos priverčia su šia problema susidurti ir jaunus žmones. Ortopedai-traumatologai pabrėžia, kad operacija nėra vienintelė išeitis norint susigrąžinti judėjimo laisvę: kai kuriais atvejais sąnariai gali sugyti patys. Kokios pagalbos gali sulaukti žmogus, norintis išsivaduoti nuo sąnarių skausmo?

Dalis sąnarių problemų išsprendžiama be operacijos

Jei žmogus dėl skausmo nejuda, apsiriboja vaikščiojimu po kambarį, net neišeina iki parduotuvės, mažėja jo gyvenimo kokybė – tai rodo, kad operacinis gydymas yra reikalingas. Tačiau, jei kremzlės padilę, tačiau žmogus pilnai gali save apsitarnauti, vaikšto ir tik retkarčiais jam suskausta – galimos neoperacinės priemonės.

Donatas Senkanec

Kauno klinikinės ligoninės ortopedas-traumatologas Donatas Senkanec išskiria, kad sąnarių gydymas gali būti dvejopas – operacinis ir konservatyvusis (nereikalaujantis operacinio gydymo).

Konservatyvusis sąnarių gydymas taikomas esant švelniai patologijai ir gali būti nevaistinis arba gydomas vaistais. Nevaistinio gydymo pavyzdžiai – fizioterapinės procedūros, tokios kaip magneto terapija, ultragarso terapija. Taip pat tai gali būti įvairūs masažai, raumenų stiprinimo pratimai. Vaistinio gydymo atveju, gali būti vietinio veikimo tepalai, peroraliniai vaistai nuo uždegimo, skausmą malšinantys vaistai. Taip pat gali būti skiriamos intrasąnarinės injekcijos.

„Jeigu yra pažeidimas kelio ar klubo sąnaryje, kremzlės defektas ar raiščio plyšimas – galima operuoti. Operacijos taip pat skirstomos į tam tikras grupes. Artroskopinio tipo operacijos – tai mažesnės invazijos operacijos, kurių metu per mažus pjūvelius su specialiais vamzdeliais operuojamas sąnarys, stebint operuojamą vietą televizoriaus monitoriuje“, – aiškina D. Senkanec.

Esant raiščio pažeidimams, atliekama raiščių plastika, o menisko pažeidimams – operuojama susiuvant arba pašalinant pažeistą dalį. Kremzlės defektai taip pat operuojami artroskopijos pagalba.

Vyresniame amžiuje, kai kremzlių defektas yra didesnis arba kremzlių visai nebėra, sąnariai yra sudilę – tada reikalinga protezavimo operacija dedant endoprotezą.

Kokiais atvejais operacija nereikalinga? Anot D. Senkanec, greičiausiai praktikoje natūraliai sugyja žmonės, patyrę raiščių ar kitas traumas. Kaulo lūžio atveju, operacijos poreikis priklauso nuo to, ar yra dislokacija.

Jei lūžimas nepasislinkęs, jis gali sugyti natūraliai ir operacinio gydymo gali nereikėti. Vis dėlto, jei sąnarinis lūžimas pasislinkęs – operacija neišvengiama. Tam, kad išvengtume protezavimo operacijos ir kuo labiau ją atitolintume, reikalingas operacinis gydymas, kurio metu atstatomas lūžęs fragmentas į savo vietą.

Nesprendžiamos sąnarių problemos sukuria dar daugiau bėdų

D. Senkanec teigimu, neišvengiamą operaciją rodančios indikacijos – skausmas, judrumo apribojimas, gyvenimo kokybės sumažėjimas, nuolatinis vaistų nuo skausmo vartojimas.

„Jei žmogus dėl skausmo nejuda, apsiriboja vaikščiojimu po kambarį, net neišeina iki parduotuvės, mažėja jo gyvenimo kokybė – tai rodo, kad operacinis gydymas yra reikalingas. Tačiau, jei kremzlės padilę, tačiau žmogus pilnai gali save apsitarnauti, vaikšto ir tik retkarčiais jam suskausta – galimos neoperacinės priemonės“, – aiškina ortopedas-traumatologas.

D. Senkanec pabrėžia, kad sąnarių problemos gali turėti daug jas lydinčių neigiamų veiksnių ir lemia blogėjančią gyvenimo kokybę.

„Dėl pastovaus skausmo atsiranda nerimas, nemiga, depresija. Žmogus nepailsi kęsdamas nuolatinį skausmą. Atsiranda gretutinės ligos nuo pastovaus vaistų nuo skausmo vartojimo. Jie turi šalutinį poveikį – paveikia kitus organus. Tai gali atsirasti skrandžio, inkstų, kepenų problemos. Tokiais atvejais reikia operuoti ir grąžinti žmogui gyvenimo kokybę“, – teigia D. Senkanec.

Natūralu, kad galvojantys apie operaciją jaučia nerimą – kartais baiminamasi, kad operacija nepadės atkurti ankstesnės judėjimo laisvės.

„Tai – normali fiziologinė būsena. Galbūt nerimaujama dėl to, kas nežinoma, baiminamasi nenumatytų atvejų, komplikacijų, galinčių nutikti pooperaciniame laikotarpyje. Juk ir eidami pas stomatologą jaudinamės. Todėl svarbu žmonėms paaiškinti, kad komplikacijų rizika nėra didelė“, – sako D. Senkanec.

Komplikacijų išvengiama prieš operaciją atliekant tyrimus. Pavyzdžiui, esant blogiems kraujo tyrimams, neoperuojama, kol jie nėra pakoreguojami. Esant atviroms žaizdoms burnoje ar kojose, iš pradžių jas reikia išgydyti, kad po operacijos nekiltų infekcinės komplikacijos. Turint išsiplėtusias kojų venas, iki operacijos turi būti pasirūpinta, kad kojose būtų kuo mažiau trombų, krešulių. D. Senkanec teigimu, visa tai paaiškinus ir ištyrus, pacientai nusiramina.

Gijimo laikotarpis – nuo kelių dienų iki kelių mėnesių

„Northway“ medicinos centro ortopedas-traumatologas Kęstutis Bliznikas teigia, kad kai kurių sąnarinių patologijų nereikia skubėti operuoti. Šiais atvejais gali padėti konservatyvus (neoperacinis) gydymas: fizioterapija, kineziterapija.

„Neskubėti operuotis galima, kai skundai neintensyvūs, nedaug trukdo ir riboja kasdieninę veiklą. Pavyzdžiui, nemanau, kad reikia operuoti horizontalų menisko plyšimą, kai pacientas skundžiasi, kad jam prabėgus 10 kilometrų ir daugiau atsiranda maudimas, kuris net nelabai trukdo įveikti ir didesnę distanciją. Tačiau rekomendacijas turėtų paskirti specialistas, pilnai įvertinęs situaciją“, – aiškina jis.

Anot K. Blizniko, sąnariai gali natūraliai sugyti sumažinus fizinį krūvį, tačiau nereikia nustoti judėti. Jei yra uždegimas ir skausmas, reikėtų vartoti priešuždegiminius vaistus, taikyti šilumos aplikacijas. Taip pat reikėtų neskubėti vėl pradėti sportuoti.

K. Bliznikas išskiria tris atvejus, kuomet operacinė pagalba yra neišvengiama:

1. Kai pacientas skundžiasi sąnario strigimu ar blogu paslankumu (sąnarys negali atlikti pilnų judesių) ir traumuojasi kremzlinis sąnario paviršius;

2. Kai yra žymus sąnario nestabilumas, kuris trukdo kasdieninei veiklai, riboja atlikti tam tikrus veiksmus, bei nestabilumas taip pat gali sąlygoti kremzlių bei kitų sąnario struktūrų antinius pakenkimus;

3. Kai žinoma, kad neoperacinis gydymas bus neefektyvus, pavyzdžiui, tam tikri menisko plyšimai neturi galimybės patys sugyti.

K. Blizniko teigimu, šiais laikais didžioji dalis sąnarius tausojančios ir išsaugančios chirurgijos atliekama artroskopijos pagalba. Tais atvejais, kai operacija – neišvengiama, bene aktualiausiu klausimu tampa laukiantis pooperacinis gijimo laikotarpis.

„Gijimo laikotarpis būna labai skirtingas. Jis gali trukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių. Tai priklauso nuo pažeidimo apimties, atliktos operacijos. Todėl, kad pasiektume gerų pooperacinių rezultatų, labai svarbu tiksliai laikytis operavusio specialisto nurodymų, tokių kaip krūvio ar judesių ribojimas pooperaciniu laikotarpiu, nurodytos mankštos pratimų atlikimo. Kad pasiektume geresnių rezultatų, po didesnių operacijų paskiriu keletą pakartotinių vizitų pažangai ir būklei įvertinti, patariu, kokia linkme reikia dar papildomai padirbėti“, – teigia K. Bliznikas.