Negali suprasti, kas vyksta su vyrais: klastinga liga pražudo net ir pačius stipriausius

Skaičiuojama, kad šiandienos europietės mergaitės gyvens 7 metais ilgiau nei berniukai. Liūdna, tačiau tokią tendenciją Pasaulinė sveikatos organizacija fiksuoja visame pasaulyje. Viena iš pagrindinių priežasčių – vyrai rečiau lankosi pas gydytojus, nes „sirgti – nevyriška“. Vis dėlto šis stereotipas nyksta, o tai galime pastebėti ir savo šalyje: Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, jog vyrai į gydytojo apžiūrą atvyksta gerokai dažniau nei prieš penkmetį, o tarp dažniausių nusiskundimų medikai pamini prostatos sutrikimus, nugaros ir širdies skausmus, storosios žarnos problemas ir nuovargį.

Liūdna tendencija: vyrai miršta anksčiau, nes rečiau kreipiasi pagalbos

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienoje pasaulio šalyje vyrų gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei moterų. Ši tendencija ypač ryški Europos šalyse – skaičiuojama, kad 2016 metais gimusios mergaitės tikėtina gyvenimo trukmė siekia 81-erius metus, o berniuko – 74. Pasaulinės sveikatos organizacija įvardija pagrindines tokios liūdnos realybės priežastis: vyrai labiau linkę į sveikatai žalingus įpročius ir rečiau nei moterys tikrinasi savo sveikatą pas gydytojus.

Vyrų lankymosi pas gydytojus dažnumas vertintas ir Lietuvoje. Tiesa, pastarieji tyrimai atskleidžia pamažu besikeičiančią tendenciją – palyginti su ankstesniais metais, vyrai tikrinasi sveikatą dažniau.

Besilankančių sveikatos priežiūros įstaigose vyrų kartą per metus ir dažniau 2014 m. buvo 60 proc., o 2019 m. šis skaičius išaugo iki 78 proc.

Šiais metais 15 metų gimtadienį švenčiančių medicinos centrų „Northway“ užsakymu, siekiant išsiaiškinti, kaip keičiasi Lietuvos gyventojų požiūris į sveikatą, pasaulyje pirmaujanti duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovė KANTAR, remdamasi „NeedScope“ metodologija, pakartojo lietuvių požiūrio į rūpinimąsi sveikata ir elgsenų tyrimą.

Tyrimas parodė, jog per pastaruosius metus išaugo vyrų lankymosi sveikatos priežiūros įstaigose dažnumas. Duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovės KANTAR atlikto tyrimo duomenys buvo renkami ir 2014 metais, todėl šiemet atliktas tyrimas leido palyginti dabartinius duomenis su ankstesniais.

Tyrime dalyvavo 16 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai. Apklausą internetu (CAWI) atliko 515 Lietuvos gyventojų, kurių 47 proc. buvo įvairaus amžiaus vyrai iš skirtingų šalies apskričių.

Lyginant 2014 m. ir 2019 m. tyrimų rezultatus, paaiškėjo, kad besilankančių pas gydytoją bent kartą per metus dalis išaugo nuo 71 iki 79 proc. Pokyčiui turėjo įtakos tai, kad vyrai pradėjo lankytis dažniau.

2014 m. tyrimo, inicijuoto „Northway“, duomenimis, net 40 proc. vyrų sveikatos priežiūros įstaigose apsilankydavo rečiau nei kartą per metus. Tyrimą atlikus šiemet, paaiškėjo, kad rečiau nei kartą per metus sveikatos priežiūros įstaigose apsilanko vos 22 proc. – vadinasi, ši vyrų dalis per pastaruosius metus sumažėjo kone perpus. Besilankančių sveikatos priežiūros įstaigose vyrų kartą per metus ir dažniau 2014 m. atitinkamai buvo 60 proc., o 2019 m. šis skaičius išaugo iki 78 proc.

Kas lėmė, kad vyrai pradėjo labiau rūpintis sveikata ir rečiau numoja ranka į įvairius negalavimus?

Vyrai tampa ne tokie suvaržyti. Apsilankymas poliklinikoje jiems nebe diskomfortas, o pareiga prieš save ir savo šeimą.

Gydytojas Justinas Dzidzevičius

Vyresnius vyrus pas gydytoją atveja artimieji, jaunesni ateina patys

Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas, gydytojas urologas Justinas Dzidzevičius teigia, kad išaugusį vyrų aktyvumą lemia požiūrio ir kartų kaita. Anot jo, prieš penkerius metus dar buvo gajus stereotipas, jog sirgti ir kreiptis pagalbos – nevyriška, tačiau šiandien šis požiūris pastebimas žymiai rečiau.

Gydytojai perspėja, kad vyrams ypač svarbu stebėti savo prostatą, nes dažnai pasitaikanti liga – prostatos vėžys – gali pražudyti ir pačius stipriausius. Nacionalinis vėžio institutas skelbė, kad prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga. Šią diagnozę kasmet išgirsta keli tūkstančiai Lietuvos vyrų. Kad tai – rimta liga, sutiko ir gydytojas J. Dzidzevičius.

„Vyrai tampa ne tokie suvaržyti. Apsilankymas poliklinikoje jiems nebe diskomfortas, o pareiga sau ir savo šeimai. Žinoma, vyrus skatina stebėti savo sveikatą ir šiuo metu vykdomos prevencinės programos – priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pacientai informuojami, kad jiems yra galimybė dalyvauti toje programoje, ir jie mielai tuo pasinaudoja“, – pastebi gydytojas.

J. Dzidzevičiaus teigimu, prieš keletą metų gydytojai jusdavo daugybės vyrų nusistatymą, jog sirgti ir ieškoti ligos – nevyriška. Gydytojas įsitikinęs, kad šis stereotipas atėjo iš anksčiau.

„Keičiasi kartos, keičiasi požiūriai. Mano tėvai vienaip suprato, seneliai – dar kitaip. Seneliai daug atviriau apie viską kalbėjo, tačiau tie skirtumai susiję su politinėmis situacijomis Lietuvoje. Sakykime, mūsų tėvų karta, kuriems dabar 50–60 metų, jiems tai buvo tabu. Vyrų susirūpinimo savo sveikata augimas stebimas sulig tuo, kad pasikeitė karta, pasikeitė viešinimo programos, dažniau pasidomima informacija internete. Neretai vyrai, atėję pas gydytoją, sau jau įtaria vienokią ar kitokią patologiją“, – pastebi J. Dzidzevičius.

Skirtingus kartų požiūrius į rūpinimąsi sveikata gydytojas pastebi ir savo kabinete: štai, vyresnius vyrus į sveikatos priežiūros įstaigas dažnai atveja artimieji, o jaunesni vyrai ateina patys.

Dažniausiai į gydytojus vyrai kreipiasi susidūrę su prostatos, širdies ir kraujagyslių bei storosios žarnos problemomis. Jaunesni pacientai dažniau skundžiasi simptomais – tai nebūtinai gali būti liga. Jie labiau linkę kreiptis vos ką nors suskaudus ir įtarus ligą.

„Manau, kad prie vyrų aktyvumo teigiamai prisideda sveikatos apsaugos politika ir poliklinikos požiūris į pacientą, bendravimas, informacinės technologijos. Vyrai dažniau kreipiasi, nes gali daug paprasčiau rasti informacijos, kokios gali būti ligos pasekmės, kokie simptomai, ką reikia daryti norint išlikti sveikam“, – teigia J. Dzidzevičius.

Nyksta požiūris, kad jei būtų kokia liga, tai organizmas siųstų signalą ar kitaip parodytų, kad reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Suprantama, kad daugelis ligų pasireiškia be įspėjamųjų požymių.

Gydytoja Asta Mastavičiūtė

Keičiasi požiūris į profilaktinį sveikatos patikrinimą

Medicinos ir chirurgijos centro „Northway” šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūtė teigia, kad dažnesnis vyrų lankymasis sveikatos priežiūros įstaigose pastebimas ir jai.

„Džiugu, kad vis dažnesnė vizito priežastis yra profilaktiniai sveikatos patikrinimai, vakcinacija. Nyksta požiūris, kad jei būtų kokia liga, tai organizmas siųstų signalą ar kitaip parodytų, jog reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Suprantama, kad daugelis ligų pasireiškia be įspėjamųjų požymių“, – teigia gydytoja.

Dr. A. Mastavičiūtė sutinka, kad šio pokyčio priežastis – besikeičiantis visuomenės ir vyrų požiūris į sveikatos priežiūrą, profilaktinių priemonių efektyvumą ir reikalingumą.

„Vis dažniau pacientai vyrai kreipiasi pajutę pirmuosius ligos simptomus, nes sugaištas laikas uždelstai ligai gydyti yra itin brangus. Rečiau pastebimas požiūris, kad sirgti nevyriška ir nerimta“, – sakė ji.

Anot A. Mastavičiūtės, besikreipiantys vyrai dažniausiai skundžiasi nuovargiu, nugaros skausmais, širdies permušimais, patempimais. Pasak gydytojos, iš esmės vyrų nusiskundimai daugelį metų išlieka tie patys, tik pastebima, kad vyrai nebedelsia kreiptis pagalbos į medikus ir kreipiasi greičiau.

Prostatos vėžys tampa vis dažnesne vyrų mirties priežastimi

Tendenciją, jog vyrų apsilankymų gydymo įstaigose daugėja, pastebi ir Šiaulių centro poliklinikos šeimos gydytoja Kristina Slonksnė. Vis dėlto moterų šeimos gydytoja vis dar sulaukia daugiau.

„Maždaug ketvirtadalis per dieną pas šeimos gydytoją apsilankiusių pacientų – vyrai. Didžiąją dalį apsilankymų priežasčių sudaro širdies ir kraujagyslių ligos. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė moterų ir vyrų mirties priežastis. Vyrai atvyksta patikrinti kraujospūdį, po persirgtų širdies ligų, tokių kaip širdies infarktų, atliekami kontroliniai tyrimai, tęsiamas medikamentinis gydymas“, – komentuoja K. Slonksnė.

Ji priduria, jog pastaraisiais metais prostatos vėžys tampa vis dažnesne vyrų mirties priežastimi, visai neseniai „aplenkė” antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų buvusį plaučių vėžį. Todėl dalis vyrų kreipiasi dėl šios patologijos.

Anot jos, nemažą įtaką pacientams, tarp jų ir vyrams, apsilankyti gydymo įstaigose padarė ir vykdomos ligų prevencijos programos, aktyvus visuomenės informavimas:

– Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (50–69 m. amžiaus vyrams, atliekama kas 2–5 metai, vertinama pagal atsakymo rezultatus);

– Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa (atliekama 50–65 m. amžiaus moterims ir 40–55 m. amžiaus vyrams), atliekama kartą per metus;

– Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (50–74 m. amžiaus pacientams),
atliekama kas 2 metus.

„Galima paminėti, kad dalis vyrų atvyksta pasitikrinti sveikatos profilaktiškai, net neturėdami nusiskundimų, paskatinti artimųjų, pavyzdžiui, žmonų, dažnai ir jų lydimi. Šeimos gydytojai aktyviai dirba profilaktinį, diagnostinį, gydomąjį darbą, atlieka tarsi „vartininko“ vaidmenį. Vyrai privalo būti išmintingi ir laiku kreiptis į savo šeimos gydytoją – šis suteiks daugiau informacijos apie prevencines programas ir paskirs reikiamus tyrimus, nusiųs pacientus pas reikiamus specialistus pasikonsultuoti“, – teigia K. Slonksnė.