Prie gausių mėnesinių nereikia priprasti – gali išsivystyti mažakraujystė
Kas dvidešimta 30–49 m. amžiaus moteris kasmet kreipiasi į gydytoją ginekologą dėl gausių mėnesinių. Per menstruacijas moterys vidutiniškai netenka 30–40 ml kraujo, jei prarandama daugiau kaip 80 ml kraujo, gali išsivystyti mažakraujystė. Jeigu moteris periodiškai per tris ar daugiau ciklus kraujuodama netenka daugiau nei 80 ml kraujo, tai jau laikoma gausiomis mėnesinėmis.
„Bėda ta, kad moterys prie daug ko pripranta, ir kone 40 proc. jų mėnesinių metu netekdamos 80 ml., o kartais net ir daugiau kraujo mano, jog mėnesinės normalios. Labai svarbu įvertinti, kaip kraujavimo gausumas per mėnesines paveikia konkrečios moters fizinę, emocinę, psichologinę, socialinę ar materialinę gerovę ir kartu atsižvelgti į pacientės subjektyvią nuomonę bei lūkesčius“, – pabrėžia gydytoja R. Maželytė.
Pasak ginekologės akušerės, kadangi pačiai pacientei įvertinti tikslų netekto kraujo kiekį gali būti sunku, galima remtis keliais per gausaus nukraujavimo diagnostikos kriterijais:
- Kraujavimas mėnesinių metu ilgesnis kaip 7 dienos arba toks, kai moteris priversta keisti sanitarinius paketus ar tamponus dažniau kaip kas 2 val., arba vienu metu naudoti dvi skirtingas apsaugos priemones (pvz., tamponą ir paketą);
- Hemoglobino kiekis po mėnesinių sumažėja iki mažiau kaip 120 g/l, kai nėra kitų kraujavimo šaltinių, lėtinio gastrito ar kraujo ligos.
Kodėl gausiai kraujuojama ir kodėl reikia sunerimti
Gydytoja R. Maželytė sako, kad gausias mėnesines gali sukelti vadinamosios struktūrinės (kai diagnozuojami vaizdinių tyrimų metu matomi pokyčiai gimdoje) ir nestruktūrinės priežastys. Dažniausi struktūriniai gimdos pakitimai, sukeliantys gausų kraujavimą mėnesinių metu, yra gimdos gleivinės (endometro) arba gimdos kaklelio polipai, miomos ir adenomiozė (gimdos gleivinės išvešėjimas gimdos raumenyje).
Dar viena iš galimų struktūrinių priežasčių yra gimdos gleivinės išvešėjimas arba hiperplazija. Tam tikros hiperplazijos rūšys siejamos su endometro vėžio išsivystymu. Paskutinioji struktūrinių pakitimų grupė – piktybinės ligos: gimdos gleivinės, gimdos kaklelio ir kiaušidžių vėžys.
Nestruktūrinės gausaus kraujavimo priežastys gali būti lytinių hormonų disbalansas ir su juo susijusios ligos (pvz., policistinių kiaušidžių sindromas), krešėjimo sutrikimai, sisteminės ligos ir kai kurių vaistų vartojimas (pvz., antikoaguliantai, kortikosteroidai, pakaitinė hormonų terapija, augalinės kilmės preparatai (ženšenis, ginkmedis, sojos), antidepresantai, antipsichotikai, tamoksifenas, skydliaukės hormonų preparatai).
„Jei atrodo, kad jūsų mėnesinių kraujavimas pernelyg gausus arba jis tiek gausus, kad trukdo įprastai kasdienei veiklai, reiktų pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu. Kartu aptarsite galimas gausaus kraujavimo priežastis, tolesnį ištyrimą ir gydymo planą. Atmetus visas dažniausias gausaus kraujavimo priežastis, svarbu nepamiršti, jog tai gali būti siejama su sisteminėmis ligomis, pavyzdžiui, krešėjimo sutrikimais, krešėjimo faktorių trūkumais, A arba B hemofilija, vitamino K stoka, trombocitų disfunkcija ar sumažėjusiu jo kiekiu, lėtinėmis kepenų, inkstų, skydliaukės ligomis“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Kaip sumažinti gausų kraujavimą
„Gydytojas, įvertinęs gausaus kraujavimo mėnesinių metu priežastis, pacientės būklę, esamas ligas, vartojamus vaistus, kartu dalyvaujant pacientei, parenka ir pasiūlo tinkamiausią gydymo variantą. Jei įtariama lengvai pašalinama organinė patologija – gimdos kūno ar kaklelio polipas – rekomenduojama jį pašalinti histeroskopinės operacijos metu. Nustačius didelės apimties gimdos miomas, rekomenduojama jas pašalinti chirurginiu būdu, kraštutiniu atveju, priklausomai nuo pacienčių amžiaus, gali būti pašalinama gimda“, – sako ginekologė akušerė R. Maželytė.
Pasak gydytojos, jei neįtariama nė viena iš minėtų patologijų ar kita sisteminė liga, arba moteris šiuo metu negali rinktis operacinio gydymo, siūloma kraujavimą sukėlusias priežastis gydyti medikamentais. Pirmojo pasirinkimo gydymas (su keletu išimčių, tokių kaip nėštumas, aktyvi uždegiminė dubens liga, krūties vėžys anamnezėje ar esamu momentu, gimdos ertmę stipriai deformuojančios gimdos miomos) yra gimdos hormoninė spiralė su levonorgestreliu.
„Hormoninė spiralė efektyviai gydo gausius menstruacinius kraujavimus; jaunas amžius bei tai, kad moteris dar negimdžiusi, neturėtų būti kliūtis pasirinkti šį gydymo metodą. Kitos dažniausiai pasirenkamos gydymo priemonės yra ilgalaikis gestageninių kontraceptikų ar sudėtinių kontraceptinių tablečių vartojimas, taip pat kombinuotieji hormonų preparatai.
Dažnu atveju moterys nepagrįstai bijo bet kokio preparato, kurio sudėtyje yra „hormonų“, ir kenčia gausias mėnesines, pratinasi prie jų, galbūt net ignoruoja. Tačiau atsiradus mažakraujystės požymiams bei poreikiui vartoti geležies preparatus ar mėnesinių metu visiškai keisti savo kasdienius įpročius dėl gausaus kraujavimo labai rekomenduoju nueiti pas ginekologą ir kartu aptarti esamą situaciją, paieškoti tinkamiausio gydymo metodo ar sprendimo būdo“, – nuoširdžiai pataria R. Maželytė.
Moterys nerimauja ir dėl pakitusių išskyrų
Pasak ginekologės akušerės, kone dažniausias moterų skundas ginekologo kabinete yra pakitusios išskyros iš makšties: „Dažnu atveju iš pacienčių išgirstame tiesiog „išskyros“, o paklausus, kokios jos, suformuluoti atsakymą būna keblu. Taigi norėdami įvertinti išskyrų pokyčius, pirmiausia turėtume išsiaiškinti, kokios jos gali būti normaliu atveju. O išskyros gali kisti priklausomai nuo mėnesinių ciklo laiko, amžiaus, nėštumo, gretutinių ligų, vartojamų vaistų, lytinio gyvenimo aktyvumo ir įvairių infekcijų.“
Gydytoja sako, kad įprastos išskyros iš makšties yra šviesios, skaidrios, bekvapės. Ciklo viduryje jos tampa tąsios, panašios į kiaušinio baltymą, o antroje ciklo pusėje išskyros gali tapti labiau kreminės, gelsvesnės, jų konsistencija tirštesnė. Normalias makšties išskyras sudaro makšties epitelio (gleivinės) ląstelės, bakterijos, taip pat ir laktobakterijos, grybeliai bei kiti mikroorganizmai. Makštyje normaliu atveju suskaičiuojama kone keli šimtai skirtingų mikroorganizmų rūšių ir jie visi sudaro vieną bendrą ekosistemą.
Mikroorganizmų pasiskirstymas toje ekosistemoje yra labai individualus ir priklauso nuo paveldimumo, hormonų pusiausvyros, gyvenimo būdo ar net etninės grupės. Idealiu atveju makštyje dominuoja laktobakterijos, jos labai svarbios normaliam makšties mikrobiotos balansui palaikyti. Šios bakterijos, esant pakankamam kiekiui glikogeno (laktobakterijų maisto) organizme, išskiria pieno rūgštį, kuri padeda palaikyti rūgštinę makšties terpę, o kartu dar ir gamina įvairias bioaktyvias medžiagas, – taip savo ruožtu padeda apsisaugoti nuo patogeninių bakterijų, grybelių ir net virusų, sukeliančių įvairias infekcijas. Dėl minėtų bakterijų į gimdos kaklelio gleivinę netgi gali sunkiau patekti žmogaus papilomos virusas (ŽPV), taip pat jis lengviau pašalinamas iš organizmo.
„Menstruacijų kraujas keičia makšties rūgštingumą ir padeda pašalinti daugumą bakterijų, todėl ir laktobakterijų kiekis krenta šimtu kartų, tačiau kraujavimui pasibaigus vėl ima augti. Kitas faktorius, galintis slopinti glikogeno (laktobakterijų maisto) gamybą makšties epitelyje, yra stresas. Taigi norėdamos palaikyti santarvę makšties ekosistemoje, o kartu ir normalias išskyras, moterys turėtų „saugoti“ minėtas laktobakterijas. Tą galime padaryti nepiktnaudžiaudamos tamponais mėnesinių metu, kvapniais kasdieniais įklotais, nešiodamos laisvas medvilnines kelnaites, o, svarbiausia, vengdamos makšties (vidaus) plovimų – vandeniu, skystos konsistencijos makšties prausikliais ar specialiais makšties plovimo įtaisais.
Palikime gerąsias bakterijas karaliauti ten, kur joms ir vieta, o kilus grėsmei (patiriant stresą, nusilpus imunitetui, ypač vartojant antibiotikus ar kitokius medikamentus) reiktų nepamiršti gerosiomis bakterijomis palepinti ne tik žarnyną, bet ir makštį. Vaistinėse apstu nereceptinių preparatų, sudėtyje turinčių laktobakterijų, – jų yra ir makšties ovulių, ir geriamųjų tablečių“, – pataria gydytoja R. Maželytė.
Kada reiktų sunerimti ir kreiptis į gydytoją
Ginekologė akušerė pataria kreiptis į gydytojus, jei kartu su išskyrų pokyčiais pasireiškia tokie simptomai kaip deginimas, perštėjimas, niežėjimas lytinių organų srityje, pilvo apačios maudimas ar diskomfortas, skausmas šlapinantis.
Keletas simptomų rinkinių, kuriuos pajutus reiktų gyd. ginekologo konsultacijos:
- Išskyroms tapus pernelyg tirštoms, tarsi varškės konsistencijos, kartu pasireiškus makšties niežuliui, deginimui. Šie požymiai būdingiausi makšties grybelinei infekcijai.
- Išskyroms tapus nemalonaus kvapo, pakitus jų spalvai ar jų itin pagausėjus, o kartu pasireiškus niežuliui, diskomforto jausmui makštyje, dažnam šlapinimuisi ar net pilvo apatinės dalies skausmui, reiktų nedelsti ir kreiptis į gydytoją, nes minėti simptomai gali būti siejami ne tik su bakterine vaginoze, bet ir su įvairiomis lytiškai plintančiomis ligomis.
Svarbu savimi visada rūpintis
„Kaip rūpinamės savo grožiu, skaniu maistu ir kokybišku miegu, taip derėtų pasirūpinti ir savo sveikata. Net ir neturint nusiskundimų ginekologinio kabineto duris reiktų praverti bent kartą metuose.
Prieš atvykstant patartina prisiminti, kada buvo jūsų paskutiniųjų mėnesinių pirmoji diena, kiek trunka ciklas (nuo pirmos iki pirmos mėnesinių dienos), koks jūsų mėnesinių pobūdis, naudojamos kontracepcijos priemonės ar kiti medikamentai.
Nenustebkite, kai gydytojas klausinėja apie buvusius nėštumus, gimdymus, ginekologines ligas ar operacijas praeityje. Visa tai yra svarbi informacija ir dažnu atveju padeda žingsniu priartėti prie problemos sprendimo. Beje, į vizitą, per kurį bus atliekama ginekologinė echoskopija, reikia atvykti su tuščia šlapimo pūsle, jei gyvenate lytinį gyvenimą, ir priešingai – su pilna pūsle, jei dar neturėjote lytinių santykių“, – paaiškina gydytoja.
Pasak R. Maželytės, registruojantis profilaktinio vizito, kuomet bus atliekamas gimdos kaklelio tepinėlis, patartina atkreipti dėmesį, kad reikia atvykti ne mėnesinių metu, iš vakaro neturėjus lytinių santykių ir nenaudojus jokių vaginalinių priemonių (tamponų, žvakučių, gelių ir t. t.).
„Registruojantis profilaktinio vizito, kurio metu bus atliekama echoskopija, geriausia pasirinkti pirmąją ciklo pusę, kuomet mėnesinės ką tik pasibaigusios, nebent gydytojas nurodo kitaip. O nesusiklosčius minėtoms aplinkybėms tiesiog ateikite ir kartu pamėginsime padėti joms susiklostyti kitam kartui“, – nuramina gydytoja.
Ginekologė akušerė sako, kad dažniausiai baimės ir nerimas minta nežinomybe, o procesai, vykstantys mūsų nuosavame kūne, nėra vien medikų duona, ir apie tai derėtų žinoti ar bent iš dalies suprasti kiekvienam: „Būtent šioje srityje labai padėtų produktyvus lytinis švietimas. Iš kitos pusės, labai džiugina vis dažniau ginekologinio kabineto duris praveriančios jaunos merginos, drąsiai išsakančios problemas, jos neretai atvyksta net ir be jokių nusiskundimų – pasitikrinti profilaktiškai, pasitarti ar užduoti rūpimus klausimus. Šiais pažangių technologijų laikais kiekviena moteris gali domėtis – internete apstu kokybiškos specialistų parengtos informacijos apie moterų sveikatą bei įvairias ginekologines ligas. O sudėti trūkstamus taškus „ant i“ visuomet padės ginekologas.“
