Kai vyras nori tapti nevaisingas
Vazektomija yra viena dažniausių vyrams atliekamų operacijų, kurios tikslas padaryti vyrą nevaisingą. Pasak E. Buržinskio, į gydytoją urologą pacientai kreipiasi sąmoningai to norėdami.
„Dažniausiai į mus kreipiasi vidutinio amžiaus pacientai – maždaug 40–45 metų, kurie jau turi sukūrę šeimas, augina du, tris ar daugiau vaikų, ir kurie daugiau jų turėti nenori.
Vazektomija yra veiksminga kontracepcijos priemonė, kurios efektyvumas viršija 99 proc. Tradiciniai kontracepcijos būdai yra barjerinės priemonės – prezervatyvai, gali būti naudojami įvairūs medikamentai, hormoniniai medikamentai, kuriuos vartoja moterys, arba gali būti dedamos spiralės moterims. Vazektomija yra alternatyvi kontracepcijos priemonė ir vienintelė procedūra šiandien, kai kontracepcijos naštą vyras nori ir gali prisiimti sau“, – paaiškina E. Buržinskis.
Gydytojo urologo teigimu, atlikus šią operaciją kelio atgal jau nebėra – vyras tampa nebevaisingas: „Pasaulyje yra atliekamos tokios operacijos, kai galima bandyti sugrąžinti vaisingumą, bet iš esmės ši procedūra yra labai sudėtinga ir jos sėkmė yra labai abejotina. Todėl kiekvieną pacientą, kuris atėjęs sako, kad nori vazektomijos, mes informuojame, jog ši procedūra yra negrįžtama ir grąžinti vaisingumą būtų labai išskirtinis atvejis. Taigi pacientas šį sprendimą turi priimti sąmoningai ir viską gerai apgalvojęs.“
Gydytojas urologas pasakoja, kad pati operacija yra nesudėtinga, trunka apie pusę valandos: „Pacientui yra perrišami ir perkerpami tam tikri kanaliukai, ir dėl to vyras tampa nevaisingas. Jokio specialaus pasiruošimo operacijai nereikia, tik atlikti kraujo tyrimus, kaip ir prieš bet kurią kitą operaciją. Po jos pacientas savo kojomis tą pačią dieną gali keliauti namo, į darbą gali grįžti kitą dieną. Po keleto dienų jau galimi ir lytiniai santykiai.“
Paklaustas apie komplikacijas, E. Buržinskis teigia, kad pati operacija nesukelia jokių didesnių komplikacijų, jai būdingos tos pačios, kaip ir kiekvienai chirurginei intervencijai: gali atsirasti infekcija, kilti uždegimas operuojamoje vietoje, yra minimali kraujavimo rizika: gali atsirasti mėlynė, patinimas operuotoje vietoje, tačiau tai pasitaiko ypač retai.
Gydytojas urologas sako, kad atvejai, kai operacija nepavyksta ir ją tenka kartoti, yra ypač reti: „Bet kartais pasitaiko. Gali būti netipinė paciento anatomija ir dėl to operacija nepavykti. Tačiau 99 proc. atvejų ji pavyksta sėkmingai.
Tik būtina atkreipti dėmesį, kad vazektomijos efektą turime objektyviai įvertinti. Tai reiškia, kad pacientas po trijų mėnesių nuo tada, kai buvo atlikta vazektomija, turėtų pasidaryti spermos tyrimą ir įsitikinti, kad spermoje nėra spermatozoidų. Iki to laiko pacientas privalo turėti lytinius santykius, bet būtinai naudoti papildomą apsaugą.“
Pašalinamas apyvarpės perteklius
Cirkumcizija yra dar viena dažnai pasitaikanti urologinė operacija, lietuviškai ji vadinama apyvarpės apipjaustymu. „Tai yra klasikinė chirurginė operacija, per kurią yra pašalinamas apyvarpės perteklius, pakitę apyvarpės audiniai. Ši operacija atliekama, kai vyras pats jos pageidauja dėl kokių nors priežasčių – jos gali būti kosmetinės, religinės, arba, kai pacientas serga medicinine liga fimoze – t. y. apyvarpės susiaurėjimas“, – paaiškina gydytojas urologas.
Ši operacija, pasak pašnekovo, yra nedidelės apimties – trunka apie valandą, po jos pacientas taip pat iškart gali vykti namo. Jokio ypatingo pasiruošimo prieš operaciją nereikia, tik būtina atlikti kraujo tyrimus.
„Ši operacija yra didesnės apimties nei vazektomija, naudojamas atviras pjūvis, tai vietai reikia sugyti, ten formuojasi randelis. Sugijęs randelis yra beveik nepastebimas. Gijimo procesas gali trukti iki mėnesio, todėl savo pacientams rekomenduojame mėnesį laiko po operacijos neturėti lytinių santykių, kad būtų sumažinta komplikacijų, siūlų ištraukimo rizika“, – atkreipia dėmesį E. Buržinskis.
Pasiteiravus, kokios galimos šios operacijos komplikacijos, gydytojas urologas sako, kad išskirtinių komplikacijų nepasitaiko, gali būti minimali kraujavimo ar infekcijos tikimybė.
„Jei pooperacinis laikotarpis yra sklandus, neatsiranda jokių problemų, viskas baigiasi gerai ir papildomų intervencijų nebeprireikia. Retais atvejais pasitaiko, jei paciento organizmas yra linkęs į randėjimą, gali susidaryti kiek ryškesnis randas, tačiau tai netrukdo nei gyvenimo kokybei, nei lytiniams santykiams. Daugiau jokių pakitimų neturėtų būti.
Kalbant apie skausmą, jis po operacijos būna labai nedidelis – užtenka keletą dienų pavartoti vaistinėje įsigytų nereceptinių vaistų nuo skausmo“, – pasakoja gydytojas ir priduria, kad daugelis pacientų po šios operacijos pastebi, jog lytinis gyvenimas pagerėja, lytinio akto trukmė pailgėja.
Pašnekovo teigimu, dėl cirkumcizijos, kaip ir frenuloplastikos, kreipiasi jaunesnio amžiaus vyrai, nes tos problemos yra įgimtos: „Tad jauname amžiuje, kai atsiranda lytiniai santykiai, šios dvi operacijos tampa paklausiausios. Dažniausia priežastis būna fimozė. Kai šių vyrų gyvenime atsiranda lytiniai santykiai, jie kreipiasi į urologą, nes nori šią problemą išspręsti.“
Prailginamas apyvarpės pasaitėlis
Frenuloplastika, pasak E. Buržinskio, yra labai panaši į cirkumciziją, didžiausias skirtumas yra operacijos trukmė – ji trunka trumpiau – 15–20 minučių.
„Frenuloplastika atliekama, kai yra trumpas apyvarpės pasaitėlis – tai yra įgimta. Dėl to apyvarpė sunkiau atsismaukia, gali būti skausmingi lytiniai santykiai. Dažniausiai vyrai ir kreipiasi, kai pastebi, kad lytiniai santykiai tampa skausmingi, kad apyvarpėje jaučia tempimo jausmą, pasaitėlis trūkinėja – ant varpos pasaitėlio atsiranda žaizdos, paskui jos randėja, formuojasi randai.
Tokiu atveju nebūtina atlikti cirkumcizijos, užtenka frenuloplastikos. Atliekame pasaitėlio plastiką – jį prailginame ir, jam pailgėjus, pacientas vėl gali turėti normalius, neskausmingus lytinius santykius“, – paaiškina specialistas.
Gydytojo urologo teigimu, gijimo laikotarpis po šios operacijos yra kur kas trumpesnis, palyginti su cirkumcizija: po cirkumcizijos reikia mėnesio, o po frenuloplastikos užtenka savaitės.
Paklaustas, kuri šių operacijų yra dažnesnė, E. Buržinskis išskiria cirkumciziją: „Trumpas pasaitėlis, kai prireikia frenuloplastikos, yra šiek tiek retesnė patologija.“
Gydytojas urologas priduria, kad frenuloplastika atliekama taikant vietinę nejautrą, o visos kitos šiame straipsnyje aptariamos operacijos atliekamos taikant bendrinį nuskausminimą.
Smarkiai padidėja viena sėklidžių
„Sėklidės vandenė, arba lot. hidrocelė, yra dar viena dažna problema, su kuria susiduria vyrai. Tai yra liga, kai aplink sėklidę pradeda kauptis padidėjęs skysčio kiekis. Į urologą pacientai kreipiasi pastebėję, kad viena sėklidė padidėja, ištinsta, tampa neproporcingai didelė, palyginti su kita“, – sako E. Buržinskis.
Ši liga, pasak gydytojo urologo, gali atsirasti bet kokio amžiaus vyrui, o dažniausia priežastis – buvusi trauma: sumušimas, pašalimas, sėklidės uždegimas.
Sėklidės vandenė, pašnekovo teigimu, gydoma tik chirurginiu būdu – atliekama operacija, per kurią reikia pašalinti hidrocelės maišą. Per operaciją daromas didesnis pjūvis, nei atliekant cirkumciziją, ji gali trukti nuo valandos iki pusantros.
Po šios operacijos pacientai namo išrašomi tą pačią arba kitą dieną. Viskas sugyja per dvi tris savaites. Kartais po operacijos paskiriami antibiotikai gydymo profilaktikai.
Kalbėdamas apie komplikacijas, gydytojas urologas sako, kad pagrindinės jos yra infekcinės: gali kilti sėklidės uždegimas, atsirasti pooperacinis kraujavimas. „Jei pastebi šiuos požymius, pacientas turėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją“, – įspėja E. Buržinskis.
Vyrai vengia vizitų pas urologą
Pasiteiravus, ar vyrai noriai lankosi pas urologą ir sprendžia pastebėtas problemas, E. Buržinskis sako, kad vis dėlto vyrai labiau linkę uždelsti: „Čia yra problema, nes vyrai linkę laukti iki paskutinės akimirkos, kai jau tampa visai blogai. Dažnas atvejis, kai ateina pacientas, sergantis hidrocele, ir sako: „Gydytojau, laukiau metus, dvejus, bijojau ateiti, nes maniau, kad tai – vėžys. Dabar jau sukaupiau paskutines jėgas ir atėjau.“ Vyrai labai vengia vizitų pas urologą.
Ta problema kartais gali būti gana efektyviai išspręsta, galime gana greitai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę, bet pacientai labai dažnai delsia, bijo, neateina. Dažnai kreipiasi pastūmėti antrosios pusės, galbūt draugų, bet kad patys ateitų laiku – retas atvejis.“
Paklaustas, ką patartų ir ko palinkėtų vyrams, gydytojas urologas sako, kad pirmiausia – drąsos. „Palinkėti galėčiau tik drąsos ir nebijoti pasirodyti. Yra problemų, kurios mums gali atrodyti labai didelės, tačiau iš tiesų jos yra ne tokios jau ir didelės ir po specialisto apžiūros gali paaiškėti, kad tai problemai išspręsti pakanka nedidelės procedūros, specialiai paskirto gydymo.
Tačiau gali būti ir atvirkščiai, kai vyrai mano, kad problemėlė – nedidelė, gali su tuo gyventi, o po specialisto apžiūros paaiškėja, kad ji – kur kas rimtesnė.
Tad linkėčiau nedelsti metų metais, kol problema įsisenės, o kreiptis pajutus, kad kažkas negerai. Nes tik urologas, atlikęs apžiūrą, gali įvertinti ir pasakyti, kokia ta problema ir ką su ja daryti. Taip greičiau ir problema bus išspręsta, ir savijauta bei gyvenimo kokybė pagerės. Galiausiai nereikės gyventi su mintimis, svarstant, kas man yra“, – nesibaiminti ir laiku kreiptis į specialistą ragina gydytojas urologas.
Pasiteiravus, kokios yra bendrinės rekomendacijos vyrams, kada reikėtų apsilankyti pas urologą ir profilaktiškai pasitikrinti, E. Buržinskis sako, kad dažniausiai vyrams apsilankyti pas urologą rekomenduojama, kai šiems sukanka 50 metų:
„Jei žmogus sveikas, nejaučia jokių simptomų, nuo 50 metų pirmą kartą reikėtų pasirodyti urologui. Jei paciento tėvas arba senelis turi kokių nors urologinių ligų, ypač – onkologinių, jam jau nuo 45 metų reikėtų nuolat lankytis pas urologą. Jei pacientas jaučia bent menkiausius šlapinimosi sutrikimus ar kokius kitus simptomus, nesvarbu – jam 18-a ar 25-eri, pasirodyti reikėtų nedelsiant.“
