„Po skrandžio mažinimo operacijos pasikeičia visas žmogaus gyvenimas: jo nebekankina didžiulis svoris, gretutinės ligos ir kasdienis diskomfortas. Pasitaiko, kad per pirmuosius metus po operacijos pacientai su itin dideliu KMI numeta net 90–100 kilogramų svorio. Žmogus kitomis akimis pradeda žvelgti į gyvenimą, nori kasdien būti aktyvus, keliauti. Absoliuti dauguma mano pacientų kardinaliai pakeičia savo gyvenimo būdą“, – sako medicinos centro „Northway“ abdominalinės chirurgijos gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vitalijus Eismontas.
Net 15 metų skrandžio mažinimo operacijas atliekantis medikas sutiko papasakoti apie chirurginį nutukimo gydymą bei kokiais atvejais jis gali būti taikomas.
Problema itin aktuali Lietuvoje
Nutukimo problema gaji visame pasaulyje. Anot mediko, nutukimas yra vadinamas 21-ojo amžiaus epidemija. Vis daugėja nutukusių žmonių, nuo šios ligos kenčia net visai maži vaikai.
„Skaičiuojama, kad pasaulyje šiuo metu nutukimu serga 650 milijonai suaugusiųjų bei apie 39 milijonai vaikų. Prognozuojama, kad šie skaičiai tik didės ir artimiausiu metu pasaulyje nutukusių žmonių gali gyventi net milijardas“, – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, prognozės ne itin optimistiškos ir mūsų šaliai. Lietuva pastaraisiais metais įeina į penkių Europos šalių sąrašą, kuriose gyvena daugiausiai nutukusių žmonių.
„2020 metais Lietuvos Higienos institutas paskelbė duomenis, pagal kuriuos daugiau nei 50 procentų mūsų šalies gyventojų turėjo per didelį svorį. Iš jų, net 38 procentai turėjo antsvorį, o 19 procentų – nutukimą. Nutukęs žmogus laikomas tada, kuomet jo kūno masės indeksas (KMI) didesnis nei 35“, – paaiškina medikas.
Jo teigimu, pagal viešai pateikiamus duomenis, Lietuvoje 2019–2020 metais žmonės iki 18 metų amžiaus neretai kentė nuo nutukimo. Net apie 20 procentų vaikų ir jaunuolių turėjo per didelį svorį ar buvo nutukę. Tikėtina, kad šiuo metu šie skaičiai ne tik nesumažėję, tačiau net išaugę.
Gali būti atliekama tikrai ne kiekvienam norinčiam
Operacinis nutukino gydymas – tikrai ne vienintelė pagalbos priemonė nuo didelio svorio kenčiančiam žmogui. Chirurginis gydymas rekomenduojamas tik tuomet, kai svorio numesti nepavyksta pakeitus gyvenimo būdą: besilaikant dietos, daug fiziškai judant, išbandžius medikamentinį gydymą. Vis tik, nors ir toks gydymo būdas neretai būna veiksmingas, anot pašnekovo, mokslinėje literatūroje teigiama, kad nukritusį kūno svorį penkerius metus išlaiko tik apie 5 proc. žmonių.
„Pagrindinis kriterijus, kuriuo vadovaujantis siūlomas chirurginis nutukimo gydymas – kūno masės indeksas (KMI). Jis skaičiuojamas individualiai kiekvienam žmogui, pagal jo ūgį ir svorį. Operacija siūloma, jei kūno masės indeksas siekia 35 ir daugiau. Tokiu atveju neretai žmogų vargina ir gretutinės nutukimo bėdos: II tipo diabetas, padidėjęs kraujo spaudimas, miego apnėja, neuždegiminė sąnarių liga – artrozė, nevaisingumas. Kuomet KMI siekia 40 ir daugiau, žmogus gali neturėti gretutinių susirgimų, tačiau jam vis tiek bus rekomenduotinas operacinis gydymas“, – pasakoja chirurgas.
Anot jo, nutukimu susergama dėl daugybės priežasčių: netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo. Svarbus vaidmuo tenka ir paveldėjimui. Vis tik, didelį KMI turintys žmonės serga ir kitomis ligomis. Skaičiuojama, kad nutukimas gali būti priežastis daugiau nei 50 skirtingų ligų. Atsikračius nereikalingo svorio ir pakeitus gyvenimo būdą dauguma šių negalavimų išnyksta.
Populiariausios – trys operacijų rūšys
Šiuo metu Lietuvoje ir pasaulyje dažniausiai siūlomos trys skirtingos operacijos nutukimo problemai spręsti: vertikali skrandžio rezekcija, skrandžio apylankos operacija bei skrandžio sulankstymo operacija. Pirmosios dvi – populiariausios ir jų pagalba pasiekiami geriausi rezultatai.
„Vertikali skrandžio rezekcija, liaudyje dar vadinama „banano“ ar „rankovės“ operacija. Jos metu skrandis vertikalia kryptimi yra padalinamas į dvi dalis. Operacijos metu suformuojamas naujas vamzdelio formos skrandis, kurio talpa siekia iki 100 ml. Operacijos metu skrandis padalinamas į dvi dalis: mažą ir didesnį skrandį. Nupjauta didžioji skrandžio dalis, kurioje lieka alkio receptoriai, yra pašalinama iš pilvo ertmės. Puiku tai, kad po operacijos yra nepažeidžiamas virškinimo trakto vientisumas, maistas toliau slenka žarnynu natūralia eiga“, – sako jis.
Pašnekovas pabrėžia, kad po šios operacijos pavalgius greičiau atsiranda sotumo jausmas, pacientai jaučia mažesnį alkį. Taip pat, nupjovus ir pašalinus didžiąją skrandžio dalį, ženkliai sumažėja alkio hormono – grelino, gamyba. Per pirmuosius dvejus metus vidutiniškai numetama 60 proc. antsvorio.
„Dar viena siūloma operacija – skrandžio apylanka. Jos metu skrandis padalinamas į dvi dalis – 70–100 mililitrų mažąjį skranduką ir likusį, didįjį skrandį. Mažasis skrandis sujungiamas su plonosios žarnos kilpa. Likęs, didysis skrandis, paliekamas pilvo ertmėje, tačiau maistas į jį nepatenka. Tokiu būdu maistas „aplenkia“ didįjį skrandį ir žmogui pasisotinti užtenka nedidelio maisto kiekio“, – pasakoja chirurgas.
Jo teigimu, po šios operacijos tikėtinas 50–60 procentų svorio netekimas per penkerius metus. Vis dėlto, itin svarbūs ir naujai suformuoti mitybos įpročiai.
„Rečiausiai atliekama skrandžio sulankstymo operacija. Jos metu skrandžio sienelės yra susiuvamos jas sugofruojant . Jokia skrandžio dalis nėra pašalinama. Operacijos metu sumažinama skrandžio talpa. Pirmųjų dviejų operacijų metu naudojami specialūs instrumentai, kurie yra vienkartiniai. O šios operacijos metu naudojami įprasti instrumentai bei priemonės“, – paaiškina medikas.
Anot chirurgo, po operacinio gydymo pacientai džiaugiasi ne tik pastebimomis svorio korekcijomis. Dažniausiai jiems normalizuojasi arterinis kraujo spaudimas, net 50–90 procentų žmonių pasveiksta nuo II tipo cukrinio diabeto, jų nebevargina miego sutrikimai, stuburo skausmai ir daugelis kitų ligų.
Šiuolaikiniai pacientai – itin apsiskaitę
Medicinos mokslų daktaras pasakoja, kad didžioji dalis jo pacientų – moterys. Būtent jos dažniau kreipiasi dėl operacinio nutukimo gydymo.
„Galėčiau pastebėti, kad dėl skrandžio mažinimo operacijos dažniausiai kreipiasi jauni, 20–40 metų amžiaus žmonės. Svarbu paminėti, kad 60 metų amžius – riba, kuomet jau reikėtų itin pasverti visas rizikas. Prieš atliekant skrandžio mažinimo operaciją reikėtų apsilankyti pas kitus specialistus, pasidaryti nuodugnų sveikatos vertinimą“, – teigia pašnekovas.
Anot jo, jei žmogus daugelį metų gyveno su itin dideliu viršsvoriu, jį dažniausiai lydi ir kitos sveikatos problemos, susijusios su sąnariais, širdimi, kvėpavimu. Tokio amžiaus žmogui gali kilti problemų ne dėl pačios skrandžio mažinimo operacijos, tačiau dėl narkozės, jo gretutinių ligų.
„Vis tik, norėčiau pastebėti, kad šiuolaikiniai pacientai kreipiasi patys būdami apsiskaitę, žinodami ko nori. Šiuo metu internete gausu informacijos, nesunku rasti įvairių mokslinių tyrimų, literatūros skrandžio mažinimo operacijų tema“, – pasakoja jis.
Mokslų daktaras pasidžiaugia ir tuo, kad po operacijų pacientai pasikeičia neatpažįstamai. Pokyčiai įvyksta ne tik numetus itin daug svorio. Dažniausiai žmonės nori pakeisti ir savo gyvenimo būdą: sveikiau maitintis, būti fiziškai aktyvesni.
„Mano praktikoje dažniausiai pasitaikantys atvejai tokie, kuomet po operacijos praėjus metams pacientai ateina visiškai pasikeitę. Dažnas atvejis, kuomet žmonės pabrėžia valgantys viską, tačiau to maisto norisi itin mažais kiekiais, mat skrandžio tūris – nedidelis“, – pasakoja medicinos centro bariatrinis chirurgas Dr. Vitalijus Eismontas.