Sveikatos mitai

Turite baimių dėl įvairių tyrimų? Nežinote, ar tikrai reikia operacijos? Gerti tabletes, o gal geriau masažas ar mankšta? Tai klausimai, kurių ieškosime kartu su gydytojais profesionalais. Būtent jie pasidalins savo patarimais ir rekomenduos, kaip išsaugoti savo sveikatą.

„Daugėja įrodymų, kad aplinkos veiksniai vaidina pagrindinį vaidmenį reguliuojant su alergijomis susijusį imuninį atsaką“, - sako „Northway“ medicinos centro gydytoja, suaugusiųjų ir vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė.

Ji sutiko papasakoti apie dažniausiai pasitaikančias alergijas bei efektyvius būdus, leidžiančius su jomis kovoti.

Neverta spėlioti apie galimas alergijas

Gydytoja alergologė supažindina su nepagražinta realybe – šiuo metu Europoje apytiksliai kas ketvirtas žmogus serga alerginiu rinitu. Jis nustatomas atsižvelgiant į paciento nusiskundimus bei atliktus tyrimus: odos dūrio mėginius arba specifinių imunoglobulinų įkvepiamiems alergenams, nustatymą.

„Odos dūrio mėginiai – labai greitas alergijos nustatymo būdas. Šios procedūros metu alergenų lašai lašinami ant vidinio dilbio paviršiaus, tuomet milimetro smaigalio adata įduriama į paciento odą, palaukiama 15 minučių ir pasirodo rezultatai, kuriuos galima vertinti“, – supažindina pašnekovė.

Ji paaiškina, kad dūrio vietoje paraudusi ir šiek tiek patinusi ranka parodo, kad žmogus turi tam tikros rūšies alergiją.

„Kitas būdas, kuris padeda išsiaiškinti, ar žmogus alergiškas – paciento kraujo ištyrimas laboratorijoje. Paėmus kraują nustatomi specifiniai imunoglobulinai E tam tikram alergenui. Priklausomai nuo to, kokie specifiniai imunoglobulinai nustatomi, sprendžiama apie paciento įsijautrinimą namų dulkių erkėms, žiedadulkėms, gyvūnų plaukams ar pelėsiniams grybams“, – sako gydytoja.

Jos teigimu, jei žmogus yra itin jautrus vieniems įkvepiamiems alergenams, yra tikimybė, kad atsiras jautrumas ir kitiems alergenams.

Siekiant efektyvių rezultatų prireiks kantrybės

Pavasarį alergijos požymius nesunku sumaišyti su virusine sloga. Medikė paaiškina, kad alerginei slogai būdingi specifiniai simptomai: vandeningos išskyros iš nosies, daugkartinis čiaudėjimas, nosies užburkimas, niežėjimas. Neretai pasitaiko, kad žmogų pradeda varginti alerginė sloga ir alerginis akių uždegimas vienu metu. Tuomet pacientas skundžiasi niežtinčiomis, perštinčiomis akimis.

„Ūmios virusinės slogos požymiai panašūs į alerginės slogos, bet virusinės slogos atveju kartu skundžiamasi ir karščiavimu. Taip pat pasitaiko ir kitų viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Kuomet virusinės slogos nelydi karščiavimas ir norisi įsitikinti, kokia tai sloga, gali padėti nosies sekreto tyrimas. Sloga gali signalizuoti ir apie koronaviruso infekciją, mat abiejų ligų atveju galimas uoslės susilpnėjimas arba praradimas“, – paaiškina pašnekovė.

Anot jos, efektyviausias bet kokios alergijos gydymas – alergeno vengimas, tačiau tai neretai būna neįmanoma išeitis.

„Vis tik, tam, kad organizmas ne taip audringai reaguotų į sąlytį su alergenu, taikoma specifinė imunoterapija. Jos metu yra palaipsniui didinama gydomojo alergeno dozė. Tokiu būdu dažnai pasiekiamas geras rezultatas. Šis gydymas trunka mažiausiai tris metus, tačiau kantrybė dažniausiai vainikuojama gera gyvenimo kokybe“, – įsitikinusi ji.

Medikė paaiškina, kad specifinė imunoterapija įkvepiamais alergenais gali būti taikoma sergantiems alerginiu rinokonjunktyvitu bei alergine bronchų astma.

Dažnai pasitaikančios alergijos

Neretai galima išgirsti nuomonę, kad alergijos – nepagydomos, tad su jomis būtina tiesiog susigyventi. Vis tik, maisto alergiją vaikai dažniausiai išauga, o alerginės slogos simptomai taip pat kartais savaime praeina. Tačiau galimas ir kitas variantas, kai žmogus laiko katę, yra įsijautrinęs katės plaukams ir galvoja, kad taip jis savo organizmą pripratins prie alergeno, tačiau įvyksta priešingas rezultatas. Negana to, kad alerginė sloga sustiprėja, bet prie jos dar prisideda bronchinė astma.

„Svarbu atkreipti dėmesį į didžiausius alergenus. Pavyzdžiui, vaikus neretai alergizuoja karvės pienas, kiaušinis, kviečiai. Šie alergenai įeina į daugelio maisto produktų sudėtį, todėl svarbu išsiaiškinti, ar vaikui, kuriam atsirado bėrimai, nėra įsijautrinimo šiems baltymams“, – sako pašnekovė.

Vis dėlto, ji pamini ir alergijas, kurios dažniausiai išlieka visą gyvenimą. Pavyzdžiui, alergija cheminėms medžiagoms, žuviai, vėžiagyviams, riešutams. Tai alergijos, kurios niekur nedings, net jei žmogus sveikai maitinsis.

„Jei žmogus kenčia nuo alergijos namų dulkių erkėms, visiškai išvengti šio alergeno neįmanoma, bet sumažinti jo kiekį galima. Pavyzdžiui, į naujus namus, kuriuose dar niekas negyveno, nereikia nešti senos pūkinės ar plunksninės patalynės. Jau esamą patalynę reikia kas kelis mėnesius skalbti. Čiužiniams, kilimams taip pat tiktų periodiškai atliekamas giluminis valymas. Namuose dulkių valymą nuo paviršių turėtų atlikti tie šeimos nariai, kurie nėra alergiški namų dulkių erkėms. Jeigu tvarkytis privalo alergiškas asmuo, būtų protinga jam dėvėti prie veido priglundančią kaukę. Vaikai, alergiški namų dulkių erkėms, negali miegoti su minkštais žaislais, nebent jie būtų skalbiami kiekvieną savaitę“, – paaiškina ji.

Jos nuomone, namuose palaikant švarą, vengiant didelio kiekio daiktų bei reguliariai skalbiant minkštus audinius, kuriuose gali kauptis namų dulkių erkės, nemalonius alergijos simptomus galima palengvinti.

Pavasarinė alergija ir kaip jos išvengti

Pavasaris alergiškiems žmonėms asocijuojasi su nemaloniais pojūčiais. Gydytoja pabrėžia, kad žmonės, kurie yra alergiški žiedadulkėms, turėtų namuose įsitaisyti jas sulaikančius tinklelius orlaidėse. Taip pat tokiems žmonėms netinka lauke būti saulėtą, vėjuotą dieną. Išėjus į lauką pavasarišką dieną, reikėtų užsidėti akinius nuo saulės, kurie neleis „įsiliepsnoti“ alerginio akių uždegimo simptomams.

„Jei esate alergiški žiedadulkėms, įmanoma išsiversti be vaistų, tačiau reikia spėti išvykti iš aplinkos, kurioje yra alergizuojančių žiedadulkių. Dažniausiai tai būna kalnuotos vietos, kita klimato juosta“, – sako R. Tamošiūnienė.

Medikė pabrėžia, kad kiekvienais metais augalų žydėjimas šiek tiek skiriasi nuo prieš tai buvusių metų. Vis tik, vasario ir balandžio mėnesiais aktyviausios lazdyno ir alksnio medžių žiedadulkės, gegužės mėnesį – beržo. Birželio ir liepos mėnesiais alergiškiems žmonėms pavojingiausios smilginės, varpinės žolės. Liepos pabaigoje, rugpjūtį ir rugsėji žydi pelynas, ambrozija.

„Žiedadulkėms alergiškas žmogus gali sirgti alergine sloga, alerginiu akių uždegimu, alergine astma. Alerginė sloga – tai vandeningos išskyros iš nosies, daugkartinis čiaudėjimas, nosies užburkimas. Alerginis akių uždegimas – tai paraudusios, sudirgusios, ašarotos, niežtinčios akys. Dažniausiai alerginis nosies ir akių uždegimas pasireiškia kartu, tačiau kartais pasitaiko tik alerginis akių uždegimas“, – paaiškina alergologė.

Ji papasakoja ir vieną įsimintiną gydymo atvejį: tėvai vis nerado savo sūnaus sveikatos problemos – berniuko akys kiekvienos vasaros pabaigoje tapdavo ryškiai raudonos, jam jas perštėdavo. Berniukui teko apsilankyti pas ne vieną akių gydytoją, tačiau pastarieji skirdavo akių lašus, kurie ne itin padėdavo. Vis tik, vienai akių gydytojai ši situacija pasirodė įtartina ir ji rekomendavo tėvams nuvesti vaiką pas alergologą. Po trijų metų specifinio gydymo imunoterapija, berniukui alerginio akių uždegimo simptomai nebesikartoja.

„Alergija žiedadulkėms gali susilpnėti, sustiprėti ar daugybę metų tiesiog nesikeisti. Vis tik, mokslas įrodo, kad po 65 metų amžiaus alergija dažniausiai susilpnėja, mat imuninė žmogaus sistema tampa nebe tokia aktyvi“, – paaiškina pašnekovė.

Alergiškiems žiedadulkėms žmonėms ji rekomenduoja namuose valyti paviršius drėgna šluoste, mat žiedadulkės pro langus nesunkiai patenka į gyvenamąsias patalpas. Taip pat rekomenduotina drabužių nedžiovinti lauke. Šiltuoju metų sezonu po pasivaikščiojimo lauke verta nusiprausti po dušu arba pasistengti bent nusiprasti veidą: išplauti nosį ir akis.

„Alergijai palengvinti patarčiau po pasivaikščiojimo viršutinius rūbus išskalbti, o tuos, kurių skalbti negalima – laikyti atskiroje patalpoje. Augintinius po pasivaikščiojimo lauke taip pat rekomenduotina nuprausti, mat jų kailis – puiki žiedadulkių „gaudyklė““, – naudingais patarimais dalinasi alergologė.

Ji sako, kad šiuo metu internete galima rasti įvairių programėlių, kurios parodo žiedadulkių koncentraciją ore. Tokių programėlių pagalba galima patikrinti, ar jau skraido žiedadulkės, kurioms žmogus alergiškas. Jei taip, verta pradėti naudoti priešalerginius vaistus arba išvykti į tą vietą, kurioje tuo metu nėra žiedadulkių.