Gumbelis pilvo ar kirkšnies srityje gali reikšti rimtą pavojų: gydytojas įspėjo, kada delsti negalima

Jeigu pilvo ar kirkšnies srityje apčiuopėte netikėtai atsiradusį gumbelį – reikėtų susirūpinti ir pasirodyti gydytojams, nes galimai atsirado išvarža. Medicinos centro „Northway“ chirurgas Deividas Narmontas įspėja, kad net ir nedidelė išvarža gali kelti pavojų gyvybei, o jeigu ramybės būsenoje pamasažuotas gumbelis neišsilygina, jaučiate skausmą ir pykinimą – pakliūti į ligoninę reikėtų nedelsiant.

Dažniau išvaržos kankina vyrus: ypač dažnos vyresniame amžiuje

Išvarža – pilvaplėvės prasiveržimas pro defektą pilvo sienoje. Nors ji gali būti įgimta, dažniau sutinkami įgytų išvaržų atvejai.

Kaip teigia medicinos centro „Northway“ chirurgas Deividas Narmontas, dažniausiai pasitaikančios yra pilvo sienos išvaržos. Tokią išvaržą išduoda pilvo sienoje atsiradęs guzelis, kurį pacientas gali pats matyti ir jausti, nors būna ir tokių atvejų, kai guzelio neskauda ir jis trukdo tik kosmetiškai. Vis dėlto, įvertinti ir patvirtinti, ar atsiradęs guzelis yra išvarža, ar koks nors kitas darinys, gali tik gydytojas.

Net 75 proc. visų išvaržų pilvo sienoje sudaro kirkšninės išvaržos. Taip pat dažnos bambos išvaržos, sudarančios apie 14 proc. pilvo sienos išvaržų. Dar apie 10 proc. tenka išvaržoms, kurios atsiranda po buvusių operacijų pjūvių srityje.

„Kirkšnine išvarža vyrai serga dažniau nei moterys santykiu 7:1. Tai lemia anatominiai ypatumai – gimstant ten leidžiasi sėklinis virželis ir sėklidė. Kai vystosi vaisius, susiformuoja natūralus kanalas, kuris pas vyrus yra platesnis. Tai yra įgimtas dalykas, dėl kurio išvarža dažniau formuojasi pas vyrus“, – sako D. Narmontas.

Anot gydytojo, bambos išvarža taip pat dažniau būna įgimta negu įgyta. O su operacijomis susijusios išvaržos atsiranda tuomet, kai operacijos metu susiuvama žaizda, kuri dėl kokios nors infekcijos ar kitų priežasčių susilpnėja ir, veikiama fizinio krūvio, praplyšta ir atsiranda defektas. Taip pro plyšį pradeda lįsti pilvaplėvė kartu su pilvo organais arba jų dalimis.

D. Narmontas pastebi, kad išvaržos dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, tuomet jos būna ir didesnės. Anot jo, taip yra todėl, nes su amžiumi vis silpnėja pilvo sienos raumenys, o jungiamasis audinys būna nebe toks tamprus.

„Vyrams, aišku, daugiau būna kirkšninių išvaržų, o moterims dvigubai dažniau nei vyrams būna pilvo sienos vidurio, baltosios linijos ir pooperacinės išvaržos. Bambos išvaržų santykis tarp vyrų ir moterų yra beveik vienodas. Tačiau vyrai vis tiek dažniau dirba sunkų fizinį darbą, todėl išvaržų jiems diagnozuojama kažkiek dažniau“, – pastebi D. Narmontas.

Manymas, kad turint išvaržą operacija nebūtina – mitas

Gydytojo teigimu, dažnai išvaržos, ypač bambos srityje, didelių nepatogumų pacientams nesukelia, tačiau gali būti ir labai nemalonios.

„Būna, atsiranda tokie simptomai, kaip maudimas ar deginimas, o kirkšninės išvaržos atveju skausmai gali plisti į šlaunį, į lytinius organus. Skausmas kaip elektra, gali kankinti pastovus maudimas. Dažnai pacientai pastebi ir guzelį, kuris, pavyzdžiui, atsigulus ramybėje pranyksta, o atsistojus ir ilgiau kažką padirbus, sunkiai pakilnojus, vis didėja arba išsipučia“, – galimus išvaržos simptomus vardija gydytojas.

Anot D. Narmonto, bet kuri išvarža yra praktiškai nepagydoma jokiu konservatyviu būdu. Manymas, kad išvaržos sukeliamus nepatogumus pavyks išspręsti be operacijos – mitas.

„Anksčiau žmonės korsetus nešiodavo, prikurta buvo visokių senovinių prietaisų. Vienintelis kelias yra operacinis gydymas. Dabar operacijos vis modernėja, yra atliekamos per mažus pjūvelius, tai gali būti laparoskopinės ar endoskopinės operacijos. Dėl sveikatos būklės gali būti pasiūlytos ir atviros operacijos. Pavyzdžiui, jeigu tai nedidelės išvaržos bambos srityje, jos dažniau yra atviros, nes po mažo pjūvelio ten nelabai kas ir matosi kosmetiškai“, – sako chirurgas.

Išvaržų negalima ignoruoti: net ir nedidelės kelia pavojų gyvybei

Kodėl svarbu operuoti išvaržas? D. Narmontas pažymi, kad net ir mažos išvaržos gali būti pavojingos žmogaus gyvybei, todėl jų negalima ignoruoti.

„Išvarža yra pilvaplėvės išsigaubimas, ir dažnai per tą pilvaplėvės išsigaubimą lenda kažkoks vidaus organas. Organas, kuriam lengviausia lįsti, yra plonoji žarna. Kirkšnies srityje femoralinių išvaržų atveju kyla strigimo pavojus. Tai reiškia, kad plonoji žarna pakliūva į praplatėjusį išvaržos žiedą, įlenda, o paskui, netikėtai jam susiaurėjus ar kažkokį veiksmą padarius, tiesiog nebegali išlįsti atgal į pilvą. Dėl to sutrinka kraujotaka, gali prakiurti ir numirti žarnos dalis“, – įspėja D. Narmontas.

Pasak jo, kartais į išvaržas lenda storoji žarna. Nors dažniausiai į išvaržas lenda žarnynas, retais atvejais gali lįsti ir skrandis. Esant kraujotakos sutrikimui, šis organas irgi gali neišgyventi.

„Pacientams sakome: jeigu turite išvaržą ir nespėjote jos išsioperuoti, galbūt tas guzas atsigulus praeina, atrodo, kaip ir viskas gerai, bet jeigu ten suskaudo, gal net ir bloga pasidarė, pykina, jei atsigulus ir lengvai palietus, pamasažavus, nesugrįžta į pilvo ertmę – reikia kuo skubiau pakliūti į ligoninę. Tokiu atveju išvaržą reikia gan greitai išoperuoti, per 4–6 valandas. Kitaip gali baigtis labai liūdnai“, – įspėja D. Narmontas.

Vis dėlto, chirurgas pastebi, kad uždelstų išvaržų atvejų praktikoje tenka sutikti retai.

„Turint išvaržą, reikėtų susiplanuoti operaciją ir išvaržą išsioperuoti. Iki to laiko reikėtų stengtis sunkiai nekelti, nenešioti, sunkiai nedirbti, kad būklė nesikomplikuotų. Išvaržas turintys pacientai turi save saugoti“, – pabrėžia chirurgas.