Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sako, kad lietuvių įpročiai keičiasi gerąja linkme: žuvis ir jūros gėrybės vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose, o sumaniai apsipirkti įpratę lietuviai laimi dvigubai: ne tik sveikiau maitinasi, bet ir nemažai sutaupo žuvies produktams taikomų akcijų dėka.

„Matome, kad lietuviai vis dažniau žuvį bei jūros gėrybes renkasi ne tik įvairiausiomis progomis, bet ir gardžiuojasi kasdieną. Stebėdami šias tendencijas, kiekvieną mėnesį pirkėjams pristatome vis kitą žuvies rūšį ir, be abejonės, stengiamės užtikrinti kuo patrauklesnes kainas“, – teigia V. Budrienė.

Norite būti sveiki? Valgykite daugiau silkės

Burnoje tirpstanti silkė – ne tik šventinio stalo pažiba, bet ir tikras lobis, norintiems praturtinti kasdienės mitybos racioną. Silkė turtinga savo sudėtimi, o ir kaina nesikandžioja – nieko keisto, kad nuo senų laikų būtent ši žuvis yra vienas populiariausių patiekalų ne tik švenčių metu. Be to, silkės paruošimo būdų galima sugalvoti tūkstantį ir dar daugiau, tad nuoboduliui prie pietų ar vakarienės stalo vietos niekada nebus.

Silkėje esančios Omega-3 riebiosios rūgštys kovoja su bloguoju cholesteroliu, padeda reguliuoti kraujo krešumą ir kraujospūdį, turi teigiamos įtakos imunitetui ir bendrai savijautai, yra naudingos protinei veiklai ir grožiui – odai, nagams, plaukams. Tad valgykite silkę į sveikatą, tik pasirinkite tinkamus priedus, mat mums visiems puikiai pažįstama „silkė pataluose“ – nors ir labai gardus, tačiau ganėtinai kaloringas patiekalas.

Atraskite platų žuvų asortimentą

Dėl organizmui itin svarbių polinesočiųjų Omega-3 riebiųjų rūgščių, kurių gausu silkėse, vertinamos ir kitos lietuvių jau pamėgtos jūrinės žuvys – lašiša, tunas, skumbrė. Jose netrūksta ir teigiamą įtaką mūsų sveikatai ir bendrai savijautai turinčių vitaminų bei mineralinių medžiagų.

Vis tik į kasdienės mitybos racioną vertėtų įtraukti ir liesesnių žuvų, padedančių aprūpinti organizmą lengvai įsisavinamais baltymais. Tikru baltymų karaliumi galima vadinti tuną, tačiau baltymais taip pat turtingas paltusas, otas, menkė, upėtakis, sterkas, tilapija, dauguma jūros gėrybių – krevetės, midijos, kalmarai.

Prisijaukinkite naujus skonius

Su kuskusu, o gal garintomis daržovėmis, grietinėlės ar citrininio sviesto padaže – nebijokite eksperimentuoti ir atrasti naujus jūsų jau pamėgtos žuvies skonius bei pateikimo būdus. Juk mums visiems puikiai pažįstama silkė gali būti nuostabi pagrindinio patiekalo pažiba ir gardus, sveikas bei sotus užkandis.

Traškios plutelės kroketai su žuvies įdaru

Šiam užkandžiui neatsispirs net ir tie, kurie savęs žuvies mėgėjais tikrais nepavadintų. Šį kartą receptui naudosime silkę, tačiau ją galima keisti ir kitomis ryškesnį skonį turinčiomis žuvimis, pavyzdžiui, ančiuviais ar skumbre.

Reikės:

  • 500 gramų bulvių
  • 150 gramų silkės filė
  • 2 šaukštų miltų
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų
  • 6 šaukštų džiūvėsėlių ir pasirinktų prieskonių (česnakų miltelių, raudonųjų paprikų ar kt.)
  • 100 ml pieno


Išvirtas ir atvėsusias bulves sutrinkite iki vientisos masės ir sumaišykite su miltais, druska bei maltais juodaisiais pipirais. Miltų dėkite tiek, kad tešlą pavyktų suformuoti į rutuliukus, bet ji nebūtų pernelyg lipni.

Silkę (ar kitą pasirinktą žuvį) supjaustykite nedideliais gabaliukais. Iš bulvių suformuokite nedidelį paplotėlį, į jo vidurį dėkite žuvies ir užspauskite, suformuodami maždaug vieno kąsnio dydžio rutuliuką. Suformuotus rutuliukus apvoliokite džiūvėsėliuose, sumaišytuose su pasirinktais prieskoniais, tuomet sekundei įmerkite į pieną ir vėl pavoliokite džiūvėsėliuose.

Puode įkaitinkite maždaug 1 litrą aliejaus (jei turite gruzdintuvę – naudokite ją) ir dėkite virti paruoštus bulvių ir žuvies kroketus. Stenkitės, kad kroketai nesiliestų tarpusavyje ir nesuliptų. Virkite, kol kroketų išorė taps traški ir įgaus sodrią auksinę spalvą.

Iš aliejaus ištrauktus kroketus nusausinkite popieriniu rankšluosčiu ir skanaukite vienus ar su pasirinktu padažu.

Projektas „Sumanaus taupymo planas“