Tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą
Lietuviai visada ypatingai gerbė mirusiųjų atminimą, šimtmečiais saugojo ir iš kartos į kartą perdavė pagarbos mirusiesiems ir jų atminimo papročius.
Senovėje vėlių pagerbimui buvo skirtas visas lapkričio mėnuo: gyvieji ruošdavo vaišes mirusiesiems, degdavo laužus, mat ugniai buvo skiriama ypatinga reikšmė – manyta, kad ji pritraukia vėles. Iš to formavusi ir šių dienų tradicijos. Vėlinių naktį mirguliuojančia žvakių šviesa nusiklojusios kapinės – tai šių laikų būdas prisiminti ir paminėti iškeliavusius artimuosius.
Kapų puošimas gėlėmis Vėlinių dieną – taip pat ganėtinai naujas paprotys. Kaip pastebi prekybos tinklo „Iki" komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, chrizantemos jau nebėra vienintelės kapų gėlės. Dažnu pasirinkimu tampa viržiai, kurie kuo anksčiau pasodinti, tuo puikiau peržiemoja.
„Pastebime, kad mūsų pirkėjai mirusiųjų atminimo pagerbimui kasmet pradeda ruoštis iš anksto, todėl prekybos tinklo parduotuvėse siūlome platų žvakių asortimentą, o kapų puošimui tinkamų augalų kviečiame įsigyti lauko prekybos augalais paviljonuose – juose pirkėjai ras apie 200 populiariausių ir rečiau sutinkamų skirtingų rūšių augalų. Lauko augalų prekybą vykdysime iki pat lapkričio 1 d.", – sako V. Budrienė.
Paminėdami mirusius artimuosius, nepamiršta tvarumo
V. Budrienė atkreipia dėmesį, kad kapų puošybos klausimais pirkėjai išlieka ganėtinai konservatyvūs – dažniausiai renkasi klasikines baltas žvakes, tačiau vis dažniau susimąstydami apie tvarumą, prioritetą teikia ilgiau degančioms žvakėms.
„Mūsų asortimente žvakės skiriasi tiek savo dydžiu, tiek degimo trukme – pigiausia dega 24 val., o brangiausios, kurios sulaukia didelio pirkėjų dėmesio, dega net 48 val.", – teigia V. Budrienė.
Nors Vėlinėms artėjant kapų žvakėms parduotuvėse taikomos ypatingos nuolaidos, išlaidauti pirkėjai nėra linkę – dažniausiai vienam kapui renkasi kelias žvakes, tačiau daugiau investuoja į kapų augalus. Tai, anot V. Budrienės, taupus ir sumanus būdas pasirūpinti ilgai išliekančiu kapų papuošimu.
Artimųjų kapus dar prieš Vėlines įprastai aplankanti vilnietė Rasa įsitikinusi – svarbiausia šią dieną artimuosius prisiminti ir pagerbti mintimis, todėl persistengti nuklojant kapus žvakėmis nereikėtų. „Kapų puošimas tėra simbolika. Kur kas svarbiau rasti kelias minutes pabūti su iškeliavusiais artimaisiais mintimis, paminėti geru žodžiu, padėkoti už viską, ką šie gyvenime gero dėl mūsų yra padarę. Svarbiausia – nepamiršti tikrosios kapų lankymo prasmės", – sako Rasa.
Taip pat vilnietė Aistė Vėlinių vakarą su šeima laikosi tradicijos ne tik aplankyti artimųjų kapus, bet ir uždegti po žvakelę ant apleistų, neprižiūrimų kapų. „Norisi, kad šią dieną niekas nebūtų pamirštas, todėl simboliškai paminime ir tuos, kurie galbūt jau neturi gyvų artimųjų, yra pamiršti", – sako kalbinta moteris.
Toli nuo gimtųjų namų gyvenantys lietuviai artimųjų kapų priežiūrą vis dažniau patiki ir tokias paslaugas teikiančioms įmonėms. „Porą kartų per metus specialistai pilnai sutvarko kapą, uždega po žvakutę, jei pageidauji – pasodina gėlių. Grįžusi į Lietuvą visuomet aplankau artimųjų kapus, tačiau per Vėlines to padaryti dažniausiai neturiu galimybės", – pasakoja ne vienerius metus užsienyje gyvenanti Gerda.