Prostatos vėžys sudaro apie 30 procentų visų onkologinių vyrų susirgimų Lietuvoje. Ir nors Lietuva šiuo klausimu nesiskiria nuo daugumos Vakarų Europos valstybių, vienintelė mūsų valstybė pasaulyje turi prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą.
Statistika rodo, kad postatos vėžys nustatomas nuo 67 metų amžiaus, tad profilaktiniai tyrimai dėl šios ligos atliekami vyresnio amžiaus vyrams.
Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Čekauskas sako, kad jei vyrai turi giminaičių, sirgusių ar sergančių prostatos vėžiu, turėtų būti dėmesingesni savo sveikatai anksčiau.
„Ankstyvojo amžiaus diagnostika reikalinga, jei turite artimų giminaičių, sergančių prostatos vėžiu, – brolis, tėtis, senelis. Na, o tirtis nuo 50-ies metų reikėtų, jei sergančių artimųjų nėra. Nėra prievolės 20-ies metų vyrui pasirodyti pas urologą, bet jaunesniems vyrams, iki 40-ies metų, reikia atkreipti dėmesį dėl sėklidžių pokyčių, įvertinti, ar neatsirado kokių naujų darinukų, – tai reikalinga dėl sėklidžių vėžio. O kalbant apie prostatos vėžį – tai vyresniame amžiuje pasireiškianti liga, tačiau tiems, kurių šeimoje kas nors yra ja sirgę, rizika susirgti piktesniu, agresyvesniu prostatos vėžiu didesnė, ir beje, didesnė rizika susirgti ankstyvesniame amžiuje“, – įvardija Urologijos skyriaus vedėjas.
Pašnekovas sako, kad vyrai turėtų stebėti savo sveikatą ir kreiptis į specialistus, jei patiria diskomfortą šlapindamiesi ar pastebi kitų požymių. O pasitikrinti pagal prevencinę prostatos vėžio programą ir atlikti specifinio antigeno tyrimą (PSA) turėtų pasiūlyti šeimos gydytojai. Dr. A. Čekauskas sako, kad, turimais duomenimis, kasmet atliekamas panašus skaičius tyrimų – apie 2 tūkst. per metus.
„Vyrai tiriasi, bet iš praktikos matau, kad kai kurie atėję pas urologą dėl kitų klausimų dar nežino savo to tyrimo skaičiaus. Manau, kiekvienam šiuolaikiškam vyrui žinoti savo prostatos specifinį antigeną ir kokia jo reikšmė būtų labai naudinga“, – įvardija dr. A. Čekauskas.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas urologas Darius Domanaitis sako, kad vyrai vis dar neskuba naudotis profilaktiniais tyrimais ir į specialistus kreipiasi tik prispirti vienokios ar kitokios sveikatos bėdos.
„Kalbant apie visą prevencinę programą, tokia, kaip PSA tyrimas, kuris prasideda pirmoje grandyje, kontroliuojant šeimos gydytojui, – kiek apie ją žino ir kiek kreipiasi, sunku būtų atsakyti. Kiek tenka susidurti, dažniausiai pacientai patenka ne profilaktikos tikslais, bet su konkrečiomis problemomis, kurias stengiasi išspręsti. Mažiau nei 10 procentų vyrų atvyksta pasitikrinti profilaktiškai“, – įvardija D. Domanaitis.
Pašnekovas sako, kad vieną veiksnį, kuris blogina lytinį gyvenimą, įvardyti sudėtinga, tačiau gyvenimo tempas neretai diktuoja nepalankias sąlygas.
„Neigiamos įtakos turi cukrinis diabetas, nutukimas, hipertenzija, ypač blogai gydoma arba negydoma, – tai daugiau lėtiniai faktoriai. Iš ūmių dalykų gali būti uždegimai, susiję su prostata ir apatiniais šlapimo takais, – negydomi jie gali žmogui pabloginti gyvenimo kokybę. Jei tai ūmiu periodu negydoma, gali atsiliepti, pereiti į lėtinę ligą, gali atsiliepti ir lytinei sveikatai“, – sako urologas.
Santaros klinikų Urologijos skyriaus vedėjas atkreipia dėmesį, kad jaunystės ir senėjimo nereikėtų matuoti tik pagal testosterono lygį. Jauno žmogaus lytinis gyvenimas gali būti kokybiškas, net jei jo testosterono lygis neaukštas.
„Žinoma, su amžiumi kiekvienam vyrui testosterono lygis krenta ir gali būti vadinamasis vėlyvas vyrų hipogonadizmas. Tai gali atsiliepti raumenų masės mažėjimui, lytiniam potraukiui – gali mažiau norėti lytinių santykių, gali atsirasti depresija, pablogėti savijauta, – sako dr. A. Čekauskas. – Pakaitines testosterono terapijas vadinčiau ir mados reikalu. JAV ji skiriama dažniau, Europoje mažiau populiaru, galbūt ir dėl kultūrinių dalykų. Ką mes galime padaryti geriau? Nedidelis stresas yra sveika – organizmas pasiruošia, tobulėja, tuomet gali padidėti testosterono kiekis. Per didelis alinantis stresas gali po truputėlį testosterono kiekį mažinti. Nuolatinis fizinis aktyvumas šio hormono kiekį gali palaikyti tam tikrame lygyje ilgesnį laiką. Labai svarbu vyrams būti aktyviems fiziškai, vengti per didelio antsvorio. Dėl cholesterolio koncentracijos palaikymo svarbu, kad mitybos įpročiai būtų tinkami, ir pan.“
Pašnekovas pabrėžia, kad lytinės sveikatos pokyčių sukelia ne tik prostatos problemos, yra ir gerokai daugiau dedamųjų. Svarbu ir tai, kad tobulėja lytinis švietimas, o kokybiška bei aiški informacija jau pasiekia ir paauglius.
„Žinojimas apie saugius lytinius santykius padeda išvengti nepageidaujamo nėštumo, sumažina lytiškai plintančių ligų kiekį. Pastebėjome, kad vyrai ateina pasitikrinti pradėję nuolatinius lytinius santykius, turėdami naują partnerę. Aš dirbu ir vaisingumo srityje, – susidūrus su tam tikromis vaisingumo problemomis, atlikus spermogramos tyrimą, viena iš galimų nevaisingumo priežasčių gali būti lytiškai plintančios ligos“, – praktiniais pastebėjimais dalijasi pašnekovas.
Urologas D. Domanaitis priduria, kad kiek žmogus rūpinasi savo sveikata, priklauso nuo turimų žinių. Pašnekovas pabrėžia, jog būtent žinioms, informacijos sklaidai JAV skiriama itin daug dėmesio, valstybiniu lygiu siekiama kuo plačiau informuoti žmones apie seksualinę sveikatą, saugojimosi būdus, ligų pasekmes. Tačiau tiek JAV, tiek Lietuvoje dalis žmonių tiesiog nesidomi, kol nesusiduria su problemomis, taip pat dalis nėra abejingi savo sveikatai ir aktyviai domisi patys. Visgi vieną itin stiprų tabu lietuviai dar turi.
„Lietuvoje, kalbant apie potencijos, erekcijos sutrikimus, šia tema vyrai dar nedrąsiai kalba. Jei poliklinikos kabinete sėdi ir sesutė, tai klausimų sulaukiame arba kai sesutė išeina, arba kalba labai tyliai, per aplinkui, per užuominas. JAV žmonės į tai žiūri laisviau, nesigėdija kalbėti apie intymias problemas“, – skirtumus įvardija Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus gydytojas.
Medikai pastebi, kad rektalinis prostatos tyrimas nėra malonus, tačiau kol kas nėra atrasta kito būdo. D. Domanaitis neslepia ir pats turėjęs praktikoje atvejų, kai tyrimo baimė nugalėjo ligos baimę.
„Yra buvę, kad pacientui paaiškinus, kas bus atliekama (tai buvo apie 60-ies metų vyriškis), jis išsigando ir atsisakė apžiūros, nes tai pasirodė nepriimtina. Šiaip tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus pacientai, atėję pas gydytoją, ypač urologą, supranta, kokios srities tai specialistas. Prieš pradėdamas fizinę apžiūrą pacientui visada paaiškinu, ką planuoju daryti ir kas bus atliekama“, – sako gydytojas.
Prostatos vėžio tyrimų duomenys rodo, kad atvejų daugėja. Dr. A. Čekauskas sako, jog, turimais duomenimis, tai dažniausia Vakarų šalių problema.
„Gyvenimo trukmė ilgėja. Pastebėta tendencija, kad agresyvesni atvejai siejami su ankstesniame amžiuje pasireiškiančiais susirgimais, bet nereikėtų gąsdinti 30-mečių prostatos vėžiu. Mano jauniausias operuotas pacientas yra 40-metis, anksti tyręsis, nes yra atvejis šeimoje. Bet dažniausiai – su BRCA1, BRCA2 susijusiomis mutacijomis, kurias pacientai žino, nes šeimoje būna net ne vienas ligos atvejis. Tie žmonės būna atidesni. Kartais ir prostatos specifinis antigenas iki galo neparodo, kokia ligos tikimybė, tad tiesiosios žarnos ištyrimas pirštu neretai – vienintelis būdas. Mes užčiuopiame židinuką, kuris yra reikšmingas ir būtinas, kad būtų galima tirti toliau“, – paaiškina dr. A. Čekauskas.
Jauniems vyrams medikas pataria stebėti savo sveikatą ir nenumoti ranka, kai apčiuopia įtarimų keliantį darinį sėklidėse. Dr. A. Čekauskas paaiškina, kad medikai tokiu atveju atlieka ultragarsinį tyrimą, tad bijoti tikrai nereikia. Pašnekovas įvardija, jog neretai atėjusių vyrų tenka klausinėti, mat patys vis dar nedrįsta tiksliai įvardyti visų pojūčių ir požymių.
„Paskatinčiau tiek šeimos gydytojus, tiek ir savo kolegas urologus paklausti vyrų dėl lytinės sveikatos, dėl erekcijos sutrikimų ar kitų pokyčių, kurie jiems kelia nerimą. Mes esame susitarę su slaugytoja: jei pradedame kalbėti šia tema, ji mus kuriam laikui palieka dviese pasišnekėti tuo klausimu. Matau, kad dabar vyrai labai įvairiai į tai žiūri, sakyčiau, daug kas priklauso nuo daktaro – jei jis į tą klausimą reaguoja visiškai paprastai, neturi kažkokių savų įtampų, padeda pacientui surasti žodžius (galbūt pacientas nežino termino), <...> galima atskleisti tam tikras bėdas ir kartais nesunkiai jas išspręsti“, – skatina medikus daugiau kalbėti su pacientais.
Urologas D. Domanaitis sako, kad net jei vyras nejaučia simptomų, nėra giminių, kurie serga prostatos vėžiu, sulaukęs 50-ies metų vis tiek turėtų pasitikrinti sveikatą. Juolab kad Lietuvoje vis dar yra nemokama tam skirta programa, ir net teigiamas PSA tyrimas toli gražu nereiškia ligos.
Dr. A. Čekauskas priduria, kad laiku atlikti tyrimai padeda išgelbėti ne vieną gyvybę.