Šios klaidos labiausiai alina regėjimą: gydytojai išskyrė, kokias taisykles turėtume įsiminti visiems laikams

Šiandien dažnas savo gyvenimo neįsivaizduoja be kompiuterio – tai ne tik darbo, bet ir laisvalaikio praleidimo priemonė. Karantino metu daugiau būnant namuose, prie ekranų praleidžiame kiek daugiau laiko, nei įprastai. Svarbu prisiminti, kad netinkamas darbo ir poilsio režimas sausina akis ir ilgainiui gali bloginti regėjimą. Su gydytojais kalbame apie tai, ką svarbiausia žinoti, kad žiūrėjimas į kompiuterio ekraną akims nepakenktų.

Pirmas žingsnis – akims draugiška darbo aplinka

Pasak oftalmologės Dalios Butėnienės, ilgas darbas prie kompiuterio be pertraukų prisideda prie suprastėjusios regos. Kai akies raumenys yra nuolat įsitempę, žiūrima vienodu atstumu, keliamas akių nuovargis, įtampa, atsiranda akių ir galvos skausmai.

„Ilgai žiūrint į ekranus, retėja mirksėjimas, akys sausėja, parausta, peršti, niežti. Nestabili ašarų plėvelė laikinai blogina regą. Šie nusiskundimai ypač dažni sergant lėtiniu vokų krašto uždegimu – blefaritu, esant toliaregystei, astigmatizmui, kai akims nuolat žiūrint iš arti tenka papildomas krūvis. Akis vargina monotoniškas žiūrėjimas vienodu atstumu ta pačia kryptimi. Natūraliomis gamtinėmis sąlygomis žmogus geriausiai jaučiasi ir akys būna ramiausios, kai gali laisvai judėti ir lengvai keisti fokusuojamų objektų atstumą. Ilgalaikis darbas prie kompiuterio apriboja natūralias akių funkcijas“, – teigia D. Butėnienė.

Tačiau akivaizdu, kad šiuolaikiniam žmogui visiškai išvengti ekranų nepavyks, todėl svarbu rasti šiuolaikinių technologijų ir tradicinių veiklos rūšių balansą. Kaip teigia oftalmologė, reikėtų riboti laisvalaikį virtualioje realybėje – tuomet pailsės ne tik akys, bet pagerės ir psichologinė būklė.

„Labai svarbu ir tinkamai paruošta darbo vieta. Dirbdami turėtume jaustis patogiai ir atrasti sau tinkamiausią darbo aplinką. Esame skirtingi, todėl siūlyčiau pasireguliuoti kompiuterio kontrasto, ryškumo, raidžių dydžio parametrų nustatymus, atrasti mažiausiai keliančius diskomfortą, pastumdyti monitorių arčiau ar toliau. Bendrosios, visiems galiojančios rekomendacijos – rinktis nemirgantį ekrano apšvietimą ir nustatyti šiltesnės baltos spalvos balansą“, – pataria ji.

Taip pat gydytoja prideda, kad dėl natūralios akių padėties mažiausiai pastangų reikalauja žiūrėti tiesiai ir šiek tiek žemyn, todėl optimalus kompiuterio ekrano viršutinis kraštas neturėtų iškilti aukščiau akių. Tuomet ne tik rečiau pavargs raumenys, bet ir mažiau sausės akys, bus lengviau mirksėti, o natūrali ašarų plėvelė nuolat drėkins akis.

„Svarbus ir apšvietimas – ramiausiai veikia vidutinio intensyvumo, nekeliantis papildomų atspindžių. Maloniausias akims yra natūralus apšvietimas – pro šoninį langą, o esant prieblandai patariama rinktis šiltos spalvos spektro lempas, netiesiogiai nukreiptas į ekraną ar akis, tolygiai nušviečiančias patalpą. Neutralios, šiltos, matinės sienų spalvos taip pat prisideda prie regos tausojimo – neblaško ir nesukelia papildomos akių įtampos“, – sako D. Butėnienė.

Be to, teigiamos įtakos akių būklei turi ir grynas oras, jo drėgmė, kokybiškas miegas, sveika mityba, aktyvi fizinė veikla. Patalpų vėdinimas ir drėkinimas, ypač šildymo sezono metu, yra būtinas. Net ir žiemos mėnesiais reikėtų stengtis bent porą valandų kasdien dienos metu pabūti lauke. Mokslininkų įrodyta, kad natūrali šviesa teigiamai veikia akių vystymąsi, lėtina trumparegystės progresą. Dažnas vandens ir žuvų taukų, linų sėmenų aliejaus vartojimas taip pat padeda užtikrinti kokybišką ašarų plėvelės būklę.

Skirti kelias minutes akių pratimams turėtume kasdien

Praleidžiant daug laiko prie kompiuterio, akys nuolat žvelgia į artimą objektą, todėl svarbiausia leisti akių raumenims atsipalaiduoti. Vienas iš sprendimų pailsinti nuo kompiuterio ekrano pavargusias akis – akių pratimai.

„Standartiškai rekomenduojama kas 20 minučių atsitraukti nuo veiklos ir padaryti pertrauką, reguliariai atlikti pratimus ir prisiminti mirksėti. Nepersistenkite, pradėkite nuo mažų žingsnelių, kad poilsis akims netaptų dar vienu darbu“, – pabrėžia gydytoja.

D. Butėnienė išskiria 3 pratimų akims grupes ir pateikia jų pavyzdžius. Pirmieji skirti atpalaiduoti krumplyną (vidinius akies raumenis), kiti – pramankštinti akis judinančius raumenis, o trečioji grupė – raminamai akis veikiantys pratimai.

1. Galima ištiesti vieną ranką priešais save ir 2 sekundes žiūrėti į pirštą, po to 2 sekundžių nukreipti žvilgsnį į tolimą objektą, geriausia – pro langą. Kartoti 1 minutę, o galiausiai tiesiog pasižvalgyti į tolį, pasekti pravažiuojančius automobilius ar skrendančius paukščius.

2. Išjudinti akies raumenis tikrai naudinga. Yra daugybė pratimų, tačiau esmė – pasukti akis į šonus, į viršų, žemyn, pavartyti akis, pajudinti aštuoniuke bent minimaliai. Toks krūvis akis veikia panašiai, kaip sportas skeleto raumenis.

3. Maloniausias ir greičiausias pratimas – akių vokų pašildymas. Patrynus delnus vieną į kitą, švelniai uždenkite jais akis. Pajauskite šilumą ir užplūstančią ramybę.

Kompiuterio ekranas akims nekenks, jei laikysimės taisyklių

Yra mitas, jog sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti akių ligas. Į jį reaguodamas, akių gydytojas dr. Paulius Rudalevičius teigė, kad šiandieniniai kompiuterių ekranai yra saugūs ir nekenkia mūsų regai, jeigu jais naudodamiesi laikomės taisyklių.

„Žala atsiranda tuomet, kai dirbame be saiko ir be jokių taisyklių. Tuomet išsivysto vadinamasis kompiuterinis regos sindromas, kuris pasireiškia akių nuovargiu, diskomfortu, graužimu, paraudėjimu, sausumu. Žmonės netgi vaikšto pas neurologus dėl galvos, kaklo skausmo, nemigos, nuovargio. Dažniausiai tai nėra akių liga ar kiti sveikatos sutrikimai – tai pavargusio žmogaus problema“, – sako P. Rudalevičius.

Pirmas dalykas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, – darbo ir poilsio režimas. Anot gydytojo, pavojus atsiranda tuomet, kai be pertraukos ir ilgai žiūrime į viename atstume esančią užduotį – tuomet akys persitempia ir susidaro akomodacijos spazmas, akis tarsi koks mechanizmas užstringa savo viduje.

„Akys ilsisi tada, kai pakeičiamas matymo atstumas. Jei 20 minučių dirbate, padarykite 20 sekundžių pertraukėlę – to pilnai užteks pailsinti akis. Per pertrauką pažiūrėkite į skirtingus nuotolius – būtent taip akys geriausiai atsipalaiduoja įtempto darbo metu. Jei ilgai sėdime vienoje pozicijoje, atsiranda kaklo, galvos, nugaros skausmai. Kas valandą reikėtų padaryti 5–10 minučių pertraukėlę ir pasivaikščioti, atlikti tempimo pratimus ar kitą mankštą – tokiu režimu prie kompiuterio galima drąsiai dirbti visą dieną“, – teigia P. Rudalevičius.

Karantino metu pataria pailsinti akis nuo kontaktinių lęšių

Kalbant apie darbo aplinką, svarbu užtikrinti, jog patalpa turėtų būti gerai išvėdinta – tai reikėtų daryti bent du kartus per dieną. Rekomenduojama, kad atstumas nuo ekrano būtų jo įstrižainė, padauginta iš 1,5 arba 2,5 karto. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad ekrane neatsispindėtų langai ir iš jų sklindanti šviesa. Tai dirgina akis.

„Jei dirbate šviesioje aplinkoje, ekranui reikia intensyvesnio apšvietimo, jei patalpa tamsesnė – reikėtų pritemdyti ir ekraną. Tais atvejais, kai į ekraną žiūrite naktį, jums neturėtų susidaryti įspūdis, kad kažkas į jus šviečia. Kai ekranas per ryškus, tai tolygu žiūrėjimui tiesiai į saulę, todėl ilgainiui dirbant atsiranda akies dirglumas. Geresnė raiška ir geresnis kontrastas mažiau dirgina akį ir yra saugesnis. Tiek saulės spinduliai, tiek ekranuose esantys šviesos spinduliai turi spalvų spektrą – nuo raudonos iki mėlynos. Kuo arčiau mėlynos pusės jis nustatytas, tuo labiau dirgina akis. Jei norite jas nuraminti, optimalu būtų spektrą nustatyti maždaug per vidurį“, – pataria P. Rudalevičius.

Pasak akių gydytojo, mėlyna šviesa dalyvauja reguliuojant mūsų cirkadinį ritmą – dieną būdraujame, o naktį miegame. Iš esmės mėlyna šviesa mus veikia teigiamai – ji padeda puoselėti emocinę ir fizinę sveikatą, palaiko mus energingus. Tačiau kai į ekranus žiūrime vėlai vakare ir naktį, smegenys mėlyną šviesą sieja su dienos metu ir dalinai slopinama miego hormono gamyba, todėl jos vis dar gyvena dienos režimu.

„Tuomet žmonės pradeda skųstis, kad neišsimiegojo, jų ritmas sutrikęs, dieną norisi miego, krenta produktyvumas. Stebuklingo būdo išvengti neigiamo mėlynos šviesos poveikio nėra. Tiesiog reikia turėti protingą darbo ir miego laiką bei jo laikytis. Jei į ekranus žiūrėsite naktimis, prieš pat miegą, pajusite, kad sunkiau užmigti, o akys kitą dieną yra pavargusios“, – perspėjo gydytojas.

Nešiojantiems akinius, P. Rudalevičius pataria turėti lęšius su antirefleksine danga, nes ji sumažina aplinkinių šviesos šaltinių atspindžius ir yra pralaidesnė šviesai, todėl akys mažiau pavargsta.
O nešiojantiems kontaktinius lęšius gydytojas pataria karantino metu padaryti pertrauką. Anot jo, dažniausiai žmonės kontaktinius lęšius renkasi dėl kosmetinių priežasčių, tad namuose nėra reikalo juos nešioti.

„Kontaktiniai lęšiai ir taip vargina akį, o sėdint prie kompiuterio akis papildomai džiūsta ir yra dar labiau dirginama. Vienas iš koronaviruso patekimo į organizmą kelių yra būtent per akies junginę. Naudojant kontaktinius lęšius, akys tiesiogiai liečiamos su pirštais, taigi užkrato rizika virusu didėja. Šiuo atveju akiniai yra geriau nes jie sudaro dalinį apsauginį barjerą nuo koronaviruso patekimo. Dabar yra puiki proga pailsinti akis ir namuose rinktis akinius“, – teigė gydytojas.