Daugėja nerimaujančių
„Pastaruoju metu, ypač prasidėjus karui, dar buvo ir pandemija, visi neramumai, nerimas tikrai padidėjo. Ir besikreipiančių į mus, klausiančių, ką daryti, kaip apsisaugoti ir kaip sau padėti, tikrai daugiau“, – teigia vaistininkė Vilija Navikienė.
Vis dėlto, nerimas tėra normali žmogaus emocija. Kaip aiškina psichoterapeutas Dainius Jakučionis, ją neretai jaučiame prieš svarbius gyvenimo įvykius.
„Kai aš tiesiog nerimauju, tai tam yra priežastis: laukiu egzaminų, laukia darbo pokalbis, aš turiu kažką svarbaus nuveikti. Tada tai yra visiškai normali reakcija. Aš tiesiog nerimauju, nes laukiu kažko ateityje“, – sako jis.
Psichoterapeuto teigimu, kokybiškas miegas, visavertė mityba ir fizinis aktyvumas gali padėti nerimo išvengti.
„Profilaktiškai galima vartoti B grupės vitaminus. Omega-3 žuvų taukai taip pat gali padėti, jie stiprina nervinę sistemą. Be to, vitaminas D, kuris yra vienas pagrindinių mūsų vitaminų žiemos sezonu, tamsiuoju periodu. Tinka ciberžolė, šafranas ir imbieras.
O jei nesinori vartoti papildų ar savo organizmą apkrauti kapsulėmis, tabletėmis ar arbatomis, galima prasidėjus nerimui paprasčiausiai daryti kvėpavimo pratimus: įkvėpimą darome per 4 sekundes, sulaikome 4 sekundes ir iškvepiame per 4 sekundes. Tai reikėtų pakartoti, sakykime, 10 kartų, kol nerimas šiek tiek aprimsta“, – priduria vaistininkė V. Navikienė.
Tačiau gali nutikti ir taip, kad nerimas pradeda reikštis dėl neaiškių priežasčių, jo nepavyksta suvaldyti ir pradedama nerimauti dėl visko.
„Jis pradeda trukdyti gyventi, sunku susikaupti, prastėja atmintis, virškinimo problemos pasidaro pakankamai stiprios, nes nuolatinis nerimas dažnai išauga į kitas ligas“, – aiškina vaistininkė.
„Sutrikdo ir funkcijas – žmogus praleidžia daug daugiau laiko galvodamas apie nerimą, negu kad kažką kitą veikdamas ir gyvendamas“, – priduria psichoterapeutas.
Visi šie simptomai gali reikšti išsivysčiusius nerimo sutrikimus – patologinį nerimą.
Kada ieškoti pagalbos?
„Jeigu nerimas užsitęsia pusmetį, tada tai jau gali signalizuoti apie sutrikimą. Bet jeigu tai yra panikos ataka, tai nebūtina laukti pusmečio, nes jeigu įvyko viena panikos ataka, gali būti, kad daugiau ji nebepasikartos – žmogus suprato, kažkas jam pasakė iš šono, kad tai yra tik panikos ataka, kad jo sveikatai negresia pavojus ir daugiau jos nebepasikartoja. Tačiau jeigu jau atsiranda antra, trečia ir jos pasikartoja mėnesio laikotarpyje, tai geriau nebelaukti ir ieškoti pagalbos“, – sako D. Jakučionis.
Vis dėlto, su psichologiniais sunkumais dirbantis specialistas pastebi, kad neretai žmonės nesupranta, kas yra toji panikos ataka. Dėl to nesikreipia ir į gydytojus, neieško pagalbos ir būklė tik blogėja.
„Jeigu jis turi priežastį paaiškinti, kodėl tai atsitiko, jam vėliau nesikartoja tai. Nes jam aišku, kas su juo darosi. Sunku yra tada, kai žmogus išsigąsta ir jam atrodo, kad jis mirs, nors tai yra tik panikos ataka. Tada jis bijo, kad ji vėl atsitiks. Kai ji atsitinka, jis vėl patiria tam tikrą nemalonius jausmus: labai didelį nerimą, mirties baimę arba išprotėjimo baimę.
Taip pat jį kamuoja ir fiziniai simptomai: labai stiprus širdies plakimas, oro trūkumas ir tada jis bijo, kad tai kartosis. Tuomet problema jau yra didesnė ir jeigu jis nesikreipia pagalbos, jam tai gali pavirsti į panikos sutrikimą“, – teigia gydytojas.
Tada žmogus vengia vietų ar situacijų, galbūt netgi veiklų ir tam tikrų žmonių, nes jam tai asocijuojasi su anksčiau patirtomis neigiamomis emocijomis. Jis užsidaro neutralioje aplinkoje, kur jam patogu ir ramu.
Puokštė kitų sutrikimų
Egzistuoja ir kiti nerimo sutrikimai. Pavyzdžiui, generalizuotas nerimo sutrikimas.
„Tada žmogus nerimauja dėl visko, jam neaišku, dėl ko, o nerimas tampa nenuilstantis – atsiranda sumišusi baimė. Taip pat pasireiškia didelė raumenų įtampa ir fizinis pojūtis: jaučiamas spaudimas kažkur krūtinėje arba pilve“, – pasakoja D. Jakučionis.
Žmogų gali kankinti ir socialinis nerimas, kai nerimaujama dėl to, kaip jis atrodys prieš kitus. Tada jam sunkiau skaityti pranešimus, paskaitas, dalyvauti didesnių grupių susitikimuose. Jis paprasčiausiai vengia žmonių sambūrių.
D. Jakučionis pasakoja ir apie dar vieną sutrikimą: obsesinį kompulsinį.
„Jis susideda iš dviejų dalių. Obsesijos – mintys, kurios ateina į galvą ir būna labai įkyrios, jų žmogus negali išmesti iš galvos. Tam, kad tų minčių nebūtų ir sumažėtų nerimas bei tam tikra įtampa dėl jų, žmogus atlieka ritualus, vadinamas kompulsijas: daug kartų įjungia, išjungia šviesą, patikrina, ar dujos įjungtos, ar užrakinti namai. Sutrikimas gali būti susijęs ir su švara: mikrobų, bakterijų baime. Tada jis plaunasi rankas, daug kartų viską dezinfekuoja“, – aiškina gydytojas.
Šis sutrikimas iš žmogaus gyvenimo atima labai daug laiko, trukdo santykiui, pavyzdžiui, su namiškiais. Be to, gali neigiamai veikti sveikatą. Pavyzdžiui, jei žmogui nerimas atsiranda dėl švaros, jis gali kelias minutes, daug kartų per dieną plauti rankas. Šios išsausėja, gali atsirasti žaizdų.
Taip pat žmones gali varginti specifinės fobijos – vorai, varlės, gyvatės, galbūt lifto baimė.
„Ir tai gali jam netrukdyti, jeigu tai nesiplečia. Jeigu aš dirbu pirmame aukšte, gyvenue pirmam aukšte – nėra jokios problemos, bet jeigu aš bijau vorų ir tai man trukdo išvažiuoti į gamtą, išvažiuoti su draugais prie ežero, tada tai yra problema, kitu atveju – ai, kas čia tokio.
Ir dar yra nerimas dėl sveikatos, kai aš pastoviai nerimauju, ar aš esu sveikas, ar nesveikas. Ir atsiranda kažkoks požymis mano kūne, aš visada galvoju, kad čia yra su kažkokia diagnoze susiję ir man reikia tikrintis“, – sako psichoterapeutas.
Nerimaujantys dėl sveikatos aplanko begalę gydytojų, o išgirdę, kad yra sveiki – netiki ir toliau bando ieškoti ligų.
Kad visų šių sutrikimų pavyktų išvengti, Jakučionis dalijasi receptu, padėsiančiu suvaldyti kylantį nerimą. Pirmas patarimas – nevengti situacijų, kurios kelia nerimą ir stengtis jose išbūti.
„Antras patarimas: mokytis būti tose situacijose: būti su savo pojūčiu, kad ir koks jis baisus, išmokti būti. Ir tą galima mokytis galbūt nebūnant toje situacijoje, bet mokantis pažinti, kokias aš emocijas turiu, kaip aš jaučiuosi, kada man jos pasireiškia, kada jų mažiau, kada daugiau. Ir tokiu būdu išmokti toleruoti tą diskomfortą, kuris kyla nerimo metu“, – pataria gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis.
Vis dėlto, specialistai atkreipia dėmesį, kad kovoti su nerimo sutrikimais pačiam gali būti sunku, todėl rekomenduoja kreiptis pagalbos į psichologus ar psichoterapeutus.
Visa reikalinga informacija, padėsianti atpažinti nerimo sutrikimus ir su jais kovoti, pateikiama ČIA.