Žalingas pornografijos žiūrėjimas jau daugelį metų visuomenę skaldo į dvi stovyklas. Vieni tikina, kad tai nėra sutrikimas, kiti įsitikinę, jog šis pomėgis gali virsti liguistu ir sugriauti žmogaus gyvenimą.

Būtent pornografijos žiūrėjimą kaltino 8 dešimtmetį JAV ir visą pasaulį šiurpinęs serijinis žudikas, prievartautojas Tedas Bundy'is. Tiesa, mirtininko kėdės tuomet jam išvengti nepavyko.

Žalingas pornografijos naudojimas iki šiol nėra įtrauktas į tarptautinį ligų sąrašą ar oficialiai priskiriamas priklausomybėms. Tačiau JAV profesorius, COST (angl. European Cooperation in Science and Technology) veiklos CA16207 „Europos probleminio interneto naudojimo tinklas“ atstovas, psichiatras, lietuviškų šaknų turintis gydytojas Marcas N. Potenza DELFI teigė, kad prie kompulsyvaus seksualinio elgesio priskiriamas liguistas pornografijos žiūrėjimas gali padaryti labai daug neigiamos įtakos žmogaus santykiams ir kitoms jo gyvenimo sritims.

Profesoriau, kokie bruožai gali atskleisti, kad žmogus – priklausomas nuo pornografijos? Ar įmanoma tai atpažinti iš artimojo elgesio?

– Pats terminas „priklausomybė nuo pornografijos" – gana kontroversiškas, mat šiuo metu oficialiai nėra tokios diagnozės. Daug diskutuojama apie tai, ar pornografijos žiūrėjimas gali pakilti iki tokio lygmens, kad taptų sutrikimu. Taip pat diskutuojama, ar tai gali būti priskiriama ir įtraukiama į tarptautinį ligų registrą kaip priklausomybė, mat kompulsinis seksualinis elgesys yra įtrauktas, o žalingas pornografijos žiūrėjimas – artimai su juo susijęs.

Asociatyvi nuotr.
© Shutterstock
Asociatyvi nuotr.

Jei žmogus galvoja, kad pornografijos žiūrėjimas yra vienas iš seksualinio elgesio tipų, tai galima pavadinti sutrikusio seksualinio elgesio kriterijumi. Pagrindinis kompulsyvaus seksualinio elgesio sutrikimo bruožas yra žalingo elgesio tęsimas neatsižvelgiant į kenksmingas pasekmes. Tai – kompulsyvus įsitraukimas į veiklą, mažesnis pasitenkinimas užsiimant šia veikla, ji tampa įprastesnė kasdieniame gyvenime. Vėliau dėl šio elgesio kyla susirūpinimas, o, svarbiausia, – elgesys pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, kenkti daugumai jo sričių. Manoma, kad norui žiūrėti pornografiją didelės įtakos turi naudojimasis internetu – ten galima rasti pačios įvairiausios pornografijos. Manau, kad internetas pakeitė būdą, kaip dauguma žmonių žiūri tokį turinį.

Kaip galima suprasti, kad žmogus turi problemų dėl pornografijos žiūrėjimo? Tai gali būti sudėtinga, lyginant su, tarkime, įvairių medžiagų vartojimu, kai nesunku pastebėti apsvaigimą ar blaivymosi pasekmes. Vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu nėra jokių paaiškinamų priežasčių, dėl kurių žmogui pradeda prastai sektis mokykloje, jis sunkiai funkcionuoja darbe, ima rastis problemų santykiuose. Žalingas pornografijos žiūrėjimas gali prisidėti prie pablogėjimo vienoje ar daugiau iš šių sričių.

Priklausomybė ar pramoga? Sutrikimas, griaunantis šeimas ir gyvenimus
© Shutterstock nuotr.

Manau, piktnaudžiavimo pornografija problemų yra ir kur kas subtilesnių. Pavyzdžiui, yra žmonių, išgyvenančių nesantaiką šeimoje dėl skirtingų požiūrių į pornografijos žiūrėjimą, ir tai gali turėti labai daug įtakos sutuoktinių intymiam gyvenimu.

Kaip žmogui išsivysto priklausomybė nuo pornografijos?

– Šiuo klausimu nėra atlikta labai daug tyrimų. Yra duomenų, kad pornografiją pradedama žiūrėti gana jauno amžiaus – vaikystėje ar paauglystėje. Vaikai bei paaugliai mokosi apie seksą žiūrėdami pornografiją, kuri gali būti visiškai kitokia, negu seksas realybėje.

Ar priklausomybė nuo sekso bei pornografijos žiūrėjimo – dažnai pasitaikantys sutrikimai?

– Apie šiuos sutrikimus nėra labai daug informacijos. 2018-aisiais JAV buvo atlikta apklausa, ar žmonės patyrė sunkių išgyvenimų ar stresą dėl seksualinių impulsų ir elgesio. Paaiškėjo, kad tokios patirties turėjo 8–9 proc. populiacijos. Manau, geriau suprasti pornografijos žiūrėjimo problemą galėtume tirdami ryšį tarp jo ir problemų, kylančių žmogaus fizinei sveikatai, pavyzdžiui, erekcijos disfunkcija. Yra vyrų, patiriančių erekcijos disfunkciją ir manančių, kad tai tiesiogiai susiję su pornografijos žiūrėjimu, ypač jauname amžiuje, dar vystantis asmenybei. Ir taip, yra daugybė vyrų, kurie praneša apie seksualinę bei erekcijos disfunkcijas, nulemtas brendimo metu iš pornografijos išmoktų susijaudinimo šablonų.

Priklausomybė ar pramoga? Sutrikimas, griaunantis šeimas ir gyvenimus
© Shutterstock nuotr.

Ar yra charakterio savybių, o gal aplinkybių iš vaikystės, kurios turėtų įtakos vystytis priklausomybei nuo pornografijos?

– Yra keletas veiksnių, susijusių su keliančiu rūpesčių pornografijos naudojimu. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu išsiaiškinome, kad vyrai, žiūrintys daug pornografijos, taip pat yra linkę į hiperseksualumą bei hiperseksualumo demonstravimą. Tad kilo klausimas, ar savybės bei aplinkos įtaka, susijusios su hiperseksualumu, gali būti siejamos ir su kitu probleminiu seksualiniu elgesiu? Pavyzdžiui, hiperseksualumą gali nulemti vaikystėje patirtas seksualinis išnaudojimas, tad ir žalingas pornografijos naudojimas gali būti susijęs su neigiamomis patirtimis vaikystėje.

Kaip ši priklausomybė gydoma?

– Problemiškas pornografijos vartojimas gali būti gydomas keletu būdų, kaip ir kompulsyvus seksualinio elgesio sutrikimas. Yra duomenų, kad gydant šiuos sutrikimus itin gerų rezultatų duoda kai kurie elgesio terapijos metodai, pavyzdžiui, susitaikymo ir įsipareigojimo metodas. Yra duomenų apie medikamentinį gydymą, tačiau vis dar nėra oficialiai patvirtintų vaistų, kurie padėtų turintiems kompulsinio seksualinio elgesio sutrikimą arba problematišką pornografijos žiūrėjimą. Šiems žmonėms labai padeda savistaba bei darbas su terapeutu, tačiau kol kas šių problemų gydymas vis dar bandymų stadijos.

Kaip šis sutrikimas gali paveikti romantinius bei kitus santykius?

– Problematiškas pornografijos žiūrėjimas, kaip ir kiti psichologiniai sutrikimai, gali turėti įtakos santykiams šeimoje bei kitoms gyvenimo sritims. Pavyzdžiui, šeimoje gali kilti išdavystės jausmas ir prireikia laiko atgauti pasitikėjimą. Vieno tyrimo duomenimis, apie 50 proc. išsiskyrusių šeimų teigia, kad pornografijos žiūrėjimas turėjo įtakos sprendimui nutraukti santuoką. Apskritai, pornografijos žiūrėjimas yra labai paplitęs, ypač jauname amžiuje, mat legalūs pornografiniai tinklapiai per metus sulaukia milijardų peržiūrų ir tai yra aiškus rodiklis, kaip internetas susijęs su šiomis problemomis.

Kaip suprasti ar turi problemų dėl žalingo pornografijos žiūrėjimo?

Krizių prevencijos centro tinklalapyje rašoma, kad priklausomybė nuo pornografijos pasireiškia stadijomis.

1. Pirmiausia tai pasireiškia tam tikra priklausomybe. Pornografinę medžiagą norisi vis žiūrėti ir žiūrėti, siekiant lytiškai susijaudinti.

2. Kita fazė vadinama eskalacija, t. y. kai žiūrint pornografinę medžiagą norisi patirti vis stipresnius jausmus ir susijaudinimą. Todėl ieškoma pikantiškesnių, drastiškesnių, vulgaresnių vaizdų.

3. Toliau – abejingumas. Erotinės nuotraukos ir filmai greitai praranda stimuliavimo galią. Pornografija tampa nuobodi. Matomi vaizdai nebesukelia susijaudinimo, žiūrint juos emociškai nedalyvaujama ir nebeįsitraukiama. Žiūrovas nori ko nors daugiau ir įspūdingesnio. Anksčiau ar vėliau jis prieina ribą, kai jau peržiūrėjo viską, ką vyras ir moteris gali daryti kartu. Jis matė žmogaus kūną iš įvairių taškų, ir erotiniu požiūriu šis jo jau nebedomina.

4. Paskutinė fazė pasireiškia siekiu įgyvendinti matytus vaizdus. Tai, kas buvo stebima, faktiškai tampa seksualinio elgesio dalimi. Dalis pornografijos pagautų vyrų pradeda domėtis iškrypimais. Užsigeidžia šlykščiausių dalykų žemėje: vaikų prievartavimo nuotraukų ir žudymų imitacijų, homoseksualinio smurto, sekso tarp moterų ir gyvūnų, sekso su lavonais, ekskrementų tepliojimo ant kūno ir pan. Kaip žmogų gali sujaudinti tokie nesuvokiamai šlykštūs dalykai? Dažniausiai tai „nekaltos“ pornografijos rezultatas, kuri kai kuriems asmenims sukelia pačių blogiausių padarinių.

Jei įtariate šią priklausomybę, pirmiausia patariama riboti žiūrėjimo laiką ir dažnumą, o taip pat pasikalbėti su psichologu. Anoniminės konsultacijos teikiamos psichikos sveikatos centruose.

*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. 865500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)*
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Pagalba teikiama visoje Lietuvoje ir užsienyjeKovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras+370 679 61617
www.anti-trafficking.lt
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)
Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC)8 5 213 7274info@rplc.lt
RPLC Vilniaus filialas8(52)137808vilnius@rplc.lt
RPLC Kauno filialas8(37)333255kaunas@rplc.lt
RPLC Klaipėdos filialas8(46)415025klaipeda@rplc.lt
RPLC Šiaulių filialas8(41)522488siauliai@rplc.lt
RPLC Panevėžio filialas8(45)582673panevezys@rplc.lt
Anoniminių alkoholikų draugija+370 685 05191/info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė+370 698 73005infopnb.lt
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Sidabrinė linijaBudi savanoriai konsultantai 8 80080020I-V, 8.00-20.00
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.

Rinkis gyvenimą
132