Tokių istorijų – tūkstančiai ir Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis tai grindžia skaičiais. 2017 m. iš viso užregistruota 10 973 nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Iš jų – 3683 įvykdė neblaivūs įtariamieji: 92 proc. vyrų, 8 proc. moterų. Alkoholiu dvelkiantys smurtautojai taip pat patys įvairiausi – kaimo, miesto gyventojai, be išsilavinimo arba su aukštu laipsniu ir pavydėtinomis pareigomis.
Ir nors norėtųsi visą kaltę suversti alkoholiui, specialistai pabrėžia – priežastinis ryšys tarp alkoholio vartojimo ir smurto nėra vienareikšmiškas.
Stiprios emocijos gali prišaukti bėdų
Nors smurtinis elgesys gali pasireikšti ir nevartojant alkoholio, vis dėlto Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros atliktame smurto prieš moteris tyrime teigiama, kad moterys, kurių partneriai dažnai ir stipriai svaiginasi alkoholiu, daug dažniau patiria partnerio fizinį ir seksualinį smurtą.
Tyrimo duomenimis, kai partneris alkoholio nevartoja tiek, kad stipriai apsvaigtų, fizinio ir seksualinio smurto lygis – 5 procentai, kai partneris stipriai apsvaigsta kartą per mėnesį ar dažniau, smurto lygis – 23 procentai (daugiau – čia).
Tam antrina ir draudikai – smurtą šeimoje lydi alkoholis, įvairaus sunkumo galvos traumos, žandikaulio lūžiai, išmušti dantys ir kiti sužalojimai. Pasitaiko skaudžių atvejų, kai smurtas šeimoje baigiasi mirtimi.
Psichiatrė Zita Skardinskaitė DELFI pabrėžė, kad alkoholis neretai tik nuima „garpuodžio dangtį“ ir parodo, ką mes jau ilgai laikėme užgniaužę.
„Kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį metabolizuoja skirtingai, tai priklauso nuo įgimtų, individualių savybių, alkoholio vartojimo stažo, tolerancijos, vartojamų medikamentų, esamos žmogaus būklės (dehidratuotas, nevalgęs, sergantis ir pan...). Dauguma žmonių žino savo individualią reakciją į tam tikrą alkoholio kiekį, tad ir apsisprendžia – vartoti jį ar ne tam tikroje situacijoje.
Alkoholis yra nervų sistemos depresantas, t. y. slopina psichinius procesus, žmogus tampa lėtesnis, mažiau dėmesingas, lėtėja reakcijų greitis, vėliau jis gali veikti euforizuojančiai, o galiausiai, didinant dozę, galima pasiekti miego ar net komos būseną.
Kitaip tariant, galima teigti, kad alkoholis tarsi susilpnina žmogaus kontrolę, tarsi nuima „garpuodžio dangtį“, ir pasirodo tai, ką mes laikėme užspaudę, kam neleidome pasireikšti“, – aiškino psichiatrė.
Anot jos, smurto proveržiui gali prireikti nedidelio preteksto.
„Asmenims, kurie jau turi nemažą alkoholio vartojimo stažą, t.y. besivystančią ar jau išsivysčiusią priklausomybę, gali keistis apsvaigimo vaizdas – žmogus tampa perdėm emocionalus, stiprios emocijos keičia viena kitą... Dar vėliau šis emocionalumas gali pereiti į agresiją – tereikia nedidelės provokacijos ir prasideda muštynės. Ir taip kiekvienas kitas alkoholio pavartojimas bus lydimas sunkiai kontroliuojamos agresijos“, – prognozavo pašnekovė.
Perspėja dėl esminės klaidos
Šia tema itin daug pasisakyti gali ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Mindaugas Štelemėkas. Jo daktaro disertacijos darbo tema – „Alkoholio vartojimo socialinė ir ekonominė žala Lietuvoje“ (2014 m., mokslinis vadovas – doc. dr. Aurelijus Veryga).
„Alkoholis yra svarbus su nusikalstama veikla susijęs veiksnys. Didelė dalis Lietuvoje įvykdomų smurtinių nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholio, o bendroje nusikaltimų statistikoje neblaivių asmenų padaromi nusikaltimai sudaro 7 proc.“, – rašo jis.
Alkoholio vartojimo ir nusikalstamumo ryšys, jo teigimu, yra seniai žinomas ir tyrinėjamas įvairių šalių mokslininkų. Iš tokių nusikaltimų išskiriami tokie kaip užpuolimai, sužeidimai (įvairaus laipsnio) ir žmogžudystės.
„Jei iš visų nusikalstamų veikų apie 7 proc. buvo siejami su alkoholio vartojimu, tai atskirai vertinant smurtinius nusikaltimus, tokius kaip sunkūs sveikatos sutrikdymai ir žmogžudystės, didžioji dalis gali būti siejami su alkoholio vartojimu. Labai didelė dalis išžaginimų (vertinant kai kurių metų išžaginimų statistiką – didžioji dalis) ir viešosios tvarkos pažeidimų taip pat siejami su neblaivumu. <...> kitose šalyse alkoholio žmogžudystės siejamos su maždaug puse atvejų, kuomet nusikaltimą įvykdo neblaivūs asmenys (Lietuvoje šis dalis buvo 74 proc.). Tačiau taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad maždaug tokia pati proporcija aukų (nužudytųjų), taip pat buvo neblaivūs“, – analizės duomenimis dalijosi M. Štelemėkas.
Visgi jis pabrėžia nepadaryti esminės klaidos ir tarp alkoholio bei smurtinio elgesio nedėti lygybės ženklo. „Alkoholizmas yra tik galutinė „stotelė“, bet priklausomybės alkoholiui neturintys (t.y. asmenys, vis dar pakeliui link tos „galutinės“ stotelės) ir pasigėrę asmenys taip pat gali padaryti tuos pačius labai skaudžius nusikaltimus arba sukelti mirtis dėl išorinių priežasčių (traumų, nelaimingų atsitikimų, avarijų). Jei kalbame tik apie kovą su alkoholizmu, tuomet nematome visos problemos ir plataus alkoholio vartojimo poveikio fenomeno“, – pabrėžė pašnekovas.
„Išplautos“ ribos
„Ąžuolyno klinikos“ direktorius, gydytojas psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna pabrėžia, kad alkoholio poveikis kiekvienam žmogui – be galo skirtingas. Vieno tyrimo autoriai aiškinosi, kaip į alkoholį reaguoja skirtingų šalių žmonės.
„Buvo pastebėta, kad Viduržemio šalių gyventojai po taurelės tampa socialesni, atviri bendravimui, o britai bei skandinavai – labiau linkę į agresiją, gašlumą. Tada tyrėjai alkoholį pakeitė placebu – žmonės nežinojo, kad gėrė ne alkoholį ir jų elgesys buvo identiškas pirminėms išvadoms. Prof. M. Gosopas knygoje „Gyvenimas su narkotikais“ aprašė ne vieną studiją, kai žmonės mokosi elgesio iš kitų. Pavartoję naujas medžiagas jie nežino, kokio poveikio tikėtis, ir tai perima iš savo aplinkos, savo sociumo. Jie išmoksta, ką ir kaip turi jausti“, – aiškino R. Alekna.
Psichiatras atkreipia dėmesį, kad smurtas yra glaudžiai susijęs su asmenų psichologinėmis problemomis, netinkama emocijų kontrole, nemokėjimu spręsti konfliktų, išmoktu elgesiu, aukos ir smurtautojo bendravimo ypatybėmis, turimomis smurtą pateisinančiomis vertybėmis. Itin didelį vaidmenį, specialisto teigimu, turi šeima.
„Galbūt vienas šeimos atstovas gerdavo tik du kartus per metus, bet abu kartus išgėręs buvo labai agresyvus. Yra tikimybė, kad tokį elgesį stebėjusi atžala pasąmonėje tai užfiksavo ir užaugęs elgsis panašiai“, – kalbėjo R. Alekna.
Jis pabrėžė, kad priklausomybė – tai psichinė, psichologinė problema.
„Tik klinikiniais atvejais ji skirstoma į atskirus susirgimus – priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų, lošimų, rūkymo. Neretai šios priklausomybės gali transformuotis viena iš kitos ir vis daugiau tyrėjų pabrėžia, kad šių priklausomybių ribos – labai „išplautos“, neaišku, kur viena prasideda, o kita – baigiasi. Priklausomybės – itin kompleksinė problema“, – akcentavo pašnekovas.
Smurtas, jo teigimu, taip pat yra viena priklausomybės formų.
„Yra žmonių, turinčių polinkį smurtauti, norą kitam sukelti skausmą. Yra ir kita pusė, turinti sadomazochistinių apraiškų. Alkoholį vartojantis žmogus gerai jaučiasi tik trumpą laiką. Vėliau – fizinės, moralinės pagirios. Pacientai kartais pripažįsta, kad jiems patinka blogai jaustis, gera savijauta tarsi atsibosta. Viskas yra daug subtiliau, nei kartais galvojame. Ne priežastinio ryšio čia reikia ieškoti, čia kompleksinė problema“, – kalbėjo R. Alekna. Gydytojas pasakojo turėjęs „koduotų“ pacientų, kur vienos priklausomybės slopinimas pažadino kitas.
„Grįžta vėl ta moteris, kuri prašė padėti vyrui, ir sako – vyras nebegeria, tačiau dabar jis labai piktas, agresyvus, prieš mane smurtauja psichologiškai. Mūsų pasąmonėje glūdi baisūs dalykai ir kai kuriems alkoholis „nuima“ kontrolę, į paviršių išleisdamas visas nuoskaudas, nuo vaikystės slėptas emocijas“, – aiškino ilgametę patirtį turintis gydytojas ir pridūrė, kad psichiškai sveikas žmogus gerti pradeda būdamas blaivus.
„Jis žino, kad vėliau sės girtas prie vairo, bet, vadinasi, jį problemos tiek slegia, kad jis geriau pasirinks rizikingą saviapgaulės mechanizmą. Žmogus moka labai gerai save kvailinti“, – įsitikinęs jis.
Psichiatro tikinimu, norint padėti priklausomybių – alkoholio, smurto – kamuojamam žmogui būtinas sisteminis įsikišimas. Veikti esą turi visa šeima, darbinė aplinka. Vienas pacientas, akcentuoja pašnekovas, lauke ne karys.
„Labai dažnai pasiekiame itin gerą efektą dirbdami su geriančiųjų šeimomis, mokydami keisti atsaką į geriantįjį, laiku pažinti ir padėti. Alkoholizmas yra liga, o tą, kuris geria, mes norime nubausti. Problemos tai neišspręs. Žmogų reikia gydyti. Iš darbo jį reikia išmesti dėl to, kad jis nesilanko darbe, o ne dėl to, kad turi alkoholizmo problemų“, – aiškino R. Alekna.
Gydytojo teigimu, neretai pagalbos kreipiamasi per vėlai – straipsnio pradžioje kalbėjusi moteris – reta pacientė. Yra stiprių asmenybių, kurios psichologinio, materialinio smurto netoleruoja ir palieka toksišką antrąją pusę, tačiau, pastebi specialistas, visuomenėje daugelis vis dar linkę kentėti „lengvesnes“ smurto apraiškas, bando savaip „gydyti“ artimą, toleruoti, nesėkmingai jį pakeisti, tačiau mažiau pastebimos smurto formos neretai sukelia dar stipresnius neigiamus padarinius nei akivaizdus fizinis smurtas.
„Mano mamai nepasisekė su vyru, bet štai aš sugebėsiu, parodysiu jai, kad meilė gali pakeisti žmogų. Praeina labai daug laiko, kol tokia pora suvokia, kad viskas eina tik prastyn, kad reikalingas specialisto įsikišimas“, – pastebėjo pašnekovas.
Tiesa, tai esą neretai suvokia ir pripažįsta tik viena – kenčianti – pusė.
„Aš žinau, ko sulaukčiau užsiminusi, kad vyrui reikia specialisto iš šalies pagalbos. Lengva kalbėti, kad reikia kreiptis pagalbos, tačiau vienodai sunku pas mediką atvesti tiek alkoholizmo palaužtą girtuoklį, tiek mano vyrą – jie abu neigs, kad yra problemų. Nežinau, koks turėtų įvykti sukrėtimas, kad jis persigalvotų. Skyrybos?“, – retoriškai mąstė Alina.
Smurtas teisės požiūriu yra baudžiamąją atsakomybę užtraukiantis nusikaltimas, kurį reikia nutraukti ir už kurį asmenys yra baudžiami kriminalinėmis bausmėmis. Nesvarbu, asmuo buvo girtas ar blaivus – nedvejodami kreipkitės pagalbos. Daugiau apie smurtą artimoje aplinkoje, jo atpažinimą ir prevenciją – skaitykite čia.
| Pagalba turintiems priklausomybių | ||||||||||||||||||||||||||||
| Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą: | ||||||||||||||||||||||||||||
|
| Bendrojo pagalbos centro numeris – 112. | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Specializuotos pagalbos centrų sąrašas ir kontaktai pagal savivaldybes: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą: | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
