Vieni vaikystę prisimena su nostalgija, kiti – su baime. Šiurpia istorija pasidalinusią Aušrą ši baimė persekiojo daugybę metų. Nuo pat mažens trys artimiausi jos gyvenimo vyrai ją žemino, kaip tik galėjo: dusindavo pagalve, daužydavo kumščiais galvą ir grasindavo jos ir mamos mirtimi. Baisiausia tai, kad ši istorija – viena iš daugybės: pareigūnai šiemet suskaičiuoja beveik 34 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.

Pabėgusi nuo smurto namuose, pateko į smurtaujančio sugyventinio glėbį

Savo karčia patirtimi sutiko pasidalinti Aušra (redakcijai vardas žinomas), vildamasi, kad jos istorija pasieks kenčiančius nuo smurto šeimoje ir tuos, kurie gali jiems padėti. Savo pasakojimą ji pradeda prisimindama vaikystę, kuri nebuvo lengva. Aušra augo kartu su tėvu, kuris piktnaudžiavo alkoholiu, dėl kurio smurtas šeimoje tapo kasdienybe nuo mažų dienų.

„Tai nebuvo fizinis smurtas – labiau psichologinis. Pastovi įtampa ir baimė namuose, gėda pasikviesti drauges. Naktį tekdavo keltis, su mama remti ir laikyti duris, kad jų neišlaužtų girtas tėvas. Po visko rytais lyg niekur nieko žygiuodavau į mokyklą“, – prisimena Aušra.

Tėvas nebuvo vienintelis žmogus namuose, kurio moteris bijojo. Iš tėvo ji dažniau patirdavo psichologinį smurtą, o vyresnis brolis prieš seserį dažnai smurtaudavo ir fiziškai.

„Patyriau reguliarų smurtą iš vyresnio brolio. Smurtas buvo tokio lygio, kad kai tėvų nebūdavo namuose, būdavau užsirakinus kambaryje ir neidavau nei į tualetą, nei valgyti, pavyzdžiui, atsikėlusi iš ryto ir iki pietų. Tai buvo dusinimas pagalve, daužymas kumščiais į galvą, spardymas. Taip pat pastovus žeminimas, gąsdinimai, kad jei nevykdysiu jo norų, tai mano mama mirs“, – prisimena Aušra.

Moteris prisimena, kad į tokius brolio ir sesers santykius šeimoje niekada nebuvo žiūrima rimtai. „Visa tai buvo nurašoma brolio ir sesers vaikiškiems pasimušimams ir niekas manęs negynė. Apart mamos, niekam ir nesiskundžiau, nes buvau įbauginta. Visi šie dalykai paliko man, jau užaugusiai mergaitei, gilius pėdsakus“, – pastebi ji.

Alkoholis
© Shutterstock
Alkoholis

Net ir užaugusios moters gyvenimas netapo nė kiek lengvesnis. Iš vienos aplinkos, kurioje smurtaujama, ji pateko į kitą, pernelyg nesiskiriančią nuo ankstesnės. Košmaras tęsėsi ir toliau.

„Tapau jauna moterimi, emociškai priklausoma nuo santykių, kuri susirado alkoholiką vyrą. Tai – klasikinė istorija, nes aukos pasąmonė traukia smurtautojus. Jis taip pat ne kartą yra kėlęs prieš mane ranką, pastoviai žemino, jog aš esu niekam tikusi, baisi, neprotinga. Nors tai absoliučiai neatitiko tikrovės, po visų savo patirčių aš tuo patikėjau ir vis labiau savim nepasitikėjau“, – pripažįsta Aušra.

Ryšius su broliu nutraukė: dabar gydosi priklausomybę nuo santykių

Mėgindama suprasti, kas su ja vyksta, moteris baigė socialines studijas, kurių metu domėjosi psichoterapija. Skaitydama įvairią literatūrą, Aušra suprato, kad pagalbos turi ieškoti pati – nėra teisinga leisti, kad kiti taip su ja elgtųsi.

„Pradėjau lankytis pas psichologę, kelis metus lankiau psichoterapiją. Tuo pačiu domėjausi aukos ir smurto santykiais. Supratau, kad iš to išsivaduoti galiu tik ugdydama save ir savo savivertę. Visi bejėgiškumo ir negalėjimo pasipriešinti jausmai kyla iš nemeilės sau. Ėmiau kviesti policiją smurtaujančiam sugyventiniui, kuris šiuo metu yra nubaustas dėl smurto artimoje aplinkoje. Įgijusi daugiau drąsos ir nenorėdama tęsti smurto rato, aš išdrįsau kviesti policiją“, – sako Aušra.

Mobilus telefonas
© Shutterstock
Mobilus telefonas

Gelbėdama save nuo smurto, moteris nutraukė ryšius su broliu. Tiesa, ji vis dar gyvena su sugyventiniu, tačiau jau metus laiko fizinio smurto nepatyrė ir toliau gydosi priklausomybę nuo santykių.

Šiandien ji nori, kad visi, patiriantys smurtą artimoje aplinkoje, ją išgirstų ir suprastų, kad nuo jų pačių priklauso, kiek visa tai tęsis.

„Vienareikšmiškai patarčiau nebijoti ir netylėti, nes aukos dažniausiai būna taip įbaugintos, jog slepia viską po 9 užraktais. Bet vienintelis poveikis smurtautojui – viešumas. Policija, krizių centrai, socialiniai darbuotojai ar pedagogai – bet kas. Taip pat, patarčiau skaityti tokią literatūrą, kaip „Moterys, kurios myli per stipriai“, „Toksiški tėvai“, „Suaugę alkoholikų vaikai“. Pabėgus iš smurto ir neugdant savęs, labai didelė tikimybė vėl į jį sugrįžti, tik su kitais žmonėmis“, – pataria Aušra.

Pagalba ir apsauga nukentėjusiems yra

Aušrai prireikė daugybės metų, kad išsivaduotų nuo artimųjų smurto. Visgi, kaip reikėtų tinkamai sureaguoti į smurtą artimoje aplinkoje, kad šis nepasikartotų? Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkė Naura Daukšienė teigia, kad pirmas žingsnis su tuo susidūrus – skambutis numeriu 112.

„Visų pirma, turi būti kviečiama pagalba. Jei nebus iškart iškviečiama policija, teisiniu aspektu pasekmių vėliau nebus įmanoma įrodyti ir niekas nieko negalės padaryti. Kalbant apie saugumą, kol atvyks policija, reikia užsidaryti kitoje patalpoje. Atvykusių pareigūnų darbas – išsaugoti žmogaus gyvybę ir sveikatą“, – aiškina ji.

Smurtas
© Shutterstock
Smurtas

Vis dėlto, smurtą patiriančios aukos dažnai neskuba kreiptis pareigūnų pagalbos: nukentėjusieji bijo, kad savo veiksmais pasodins artimus žmones į kalėjimą, bijo moralinės atsakomybės. N. Daukšienės teigimu, bene dažniausia teisinio proceso baigtis – smurtaujančiam asmeniui taikomas lygtinis teistumas metams laiko, jei jis nusikalsta pirmą kartą.

Tai reiškia, kad metus laiko jis negali padaryti jokio prasižengimo nei prieš smurto auką, nei prieš ką kitą. Jei visgi prasikalstų, tai reikštų realų teistumą. Nukentėjusiam žmogui tai reiškia garantiją, kad smurtautojas prie jo nesiartins.

Kauno apskrities moterų krizių centro pirmininkės teigimu, į krizių centrus kur kas dažniau kreipiasi jauni žmonės. Deja, N. Daukšienė pastebi, kad visuomenę neigiamai veikia tai, kad dažniausiai visa atsakomybė už smurtą atiduodama aukai.

„Kaip bebūtų keista, manoma, kad jei buvo smurtaujama prieš žmogų, tai ne šiaip sau, o dėl kažkokios priežasties. Pateiksiu pavyzdį: dažnai moterims sako, kad jei grįžo namo girtas vyras – tai ko tu prie jo lindai? Lindai ir gavai, juk žinai, kad prie girto diedo nėra ko lįsti. Tai kuris yra kaltas – tas, kuris sumušė, ar tas, kuris nukentėjo? Deja, toks mūsų mentalitetas“, – teigia N. Daukšienė.

Liūdesys
© Shutterstock
Liūdesys

Per šiuos metus pareigūnai jau gavo beveik 34 tūkst. pranešimų

Tuo metu Policijos departamento Viešosios policijos valdybos vyriausioji tyrėja Rasa Švanienė pabrėžia, kad, patyrus smurtą ar tapus jo liudininku, nedelsiant reikia kreiptis į pareigūnus.

„Patyrus smurtą raginame nukentėjusį asmenį, taip pat asmenį, tapusį smurtinio įvykio liudytoju, pastebėjusį smurtinį įvykį, skambinti tel. 112. Smurtą patyrusį asmenį taip pat ragintume kreiptis į Specializuotos pagalbos centrą, kuris teikia specializuotą pagalbą nukentėjusiems nuo smurto asmenims nepriklausomai, kreipėsi jie dėl įvykio į Bendrosios pagalbos centrą tel. 112, ar į policiją, ar nesikreipė“, – teigia R. Švanienė.

Kuo pareigūnai gali padėti nuo smurto nukentėjusiam žmogui – kas toliau vyksta nuo tos minutės, kai jie yra iškviečiami?

„Jei smurtą patyręs žmogus kreipiasi pagalbos tel. 112 ar vėliau į policijos įstaigą, toks įvykis užregistruojamas ir pradedamas tyrimas. Visais atvejais apie smurtą patyrusį asmenį policija praneša Specializuotam pagalbos centrui, kuris ir teikia pagalbą smurto aukai. Jei įvykyje dalyvauja ar jį mato vaikas, apie tokį įvykį visada pranešama Vaiko teisių apsaugos specialistams“, – aiškina R. Švanienė.

Anot tyrėjos, policijos registruojamų įvykių registro duomenimis, nuo 2012 iki 2016 metų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius nuolat augo, 2017 metais, lyginant su 2016 metais, pranešimų sumažėjo (2016 m. – 50 285, 2017 m. – 47 941). Per 2018 metų sausio-spalio mėnesius užregistruoti 33 699 pranešimai apie smurto artimoje aplinkoje įvykius. Visgi, pareigūnams nėra žinoma, kiek asmenų dėl smurto kreipėsi į įvairias kitas įstaigas – prokuratūrą, specializuotą pagalbos centrą ir kitur.

Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.
Emocinės paramos tarnybaTelefono numerisEl. adresasDarbo laikas
„Pagalbos moterims linija“8 800 66366pagalba@moteriai.ltkasdien visą parą
„Vilties linija“116 123vilties.linija@gmail.comkasdien visą parą
SPC kontaktai:
Specializuotos pagalbos centrų, 2017 metais teikiančių specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims, sąrašas pagal savivaldybes
SavivaldybėOrganizacijos pavadinimasTel. Nr.El. pašto adresas
Akmenės r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Alytaus m.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Alytaus r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Anykščių r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
BirštonoAsociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Biržų r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
DruskininkųAlytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
ElektrėnųMoterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ignalinos r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Jonavos r.Moters pagalba moteriaibut8 618 40044vinfo@moters-pagalba.lt
Joniškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Jurbarko r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kaišiadorių r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
KalvarijosMarijampolės apskrities moters veikos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kauno m.Kauno apskrities moterų krizių centras8 679 31930kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Kazlų RūdosMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Kelmės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Kėdainių r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Klaipėdos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kretingos r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Kupiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Lazdijų r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
MarijampolėsMarijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Mažeikių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Molėtų r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Neringos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
PagėgiųKoordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Pakruojo r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Palangos m.Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras8 46 350099 8 650 60094kmn@moteriai.lt
Panevėžio m.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Panevėžio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Pasvalio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866 paramosnamai@gmail.com
Plungės r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Prienų r.Asociacija „Kauno moterų draugija“8 603 89833kmd.asoc@gmail.com
Radviliškio r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Raseinių r.Raseinių krizių centras8 657 87475info@kriziucentras.eu
RietavoTelšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Rokiškio r.Lietuvos agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyrius8 699 86866paramosnamai@gmail.com
Skuodo r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Šakių r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Šalčininkų r.Moterų informacijos centras8 650 95216 8 5 2629003spc@lygus.lt
Šiaulių m.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šiaulių r.Moterų veiklos inovacijų centras8 652 24232mvic@splius.lt
Šilalės r.Koordinacinis centras „Gilė“8 610 10715koordinaciniscentras@gmail.com
Šilutės r.Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras8 445 78024 8 605 82331kretingosmoterys@gmail.com
Širvintų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Švenčionių r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Tauragės r.Tauragės moters užimtumo ir informacijos centras8 446 61565 8 616 55877taurage@moterscentras.w3.lt
Telšių r.Telšių krizių centras8 609 02636 8 682 29459 8 444 74282kriziucentras@gmail.com
Trakų r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Ukmergės r.Moters pagalba moteriai8 618 40044info@moters-pagalba.lt
Utenos r.Anykščių moterų užimtumo ir informacijos centras8 615 45464anyksciumoterys@gmail.com
Varėnos r.Alytaus miesto moterų krizių centras8 645 45287ammkc@aktv.lt
Vilkaviškio r.Marijampolės apskrities moters veiklos centras8 343 59525 8 633 55007spc.mar@gmail.com
Vilniaus m. (išskyrus Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijas) Vilniaus m. (Naujininkų, Grigiškių, Naujosios Vilnius seniūnijos)Vilniaus moterų namai Moterų informacijos centras8 5 2616380vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus r.Moterų informacijos centras8 5 2629003 8 650 95216spc@lygus.lt
Visagino r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
Zarasų r.Visagino šeimos krizių centras8 699 20069 8 686 60657viltisvskc@gmail.com
SVARBU. bukstipri.lt - Vidaus reikalų ministerijos administruojama internetinė svetainė, skirta žmonėms, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Bendrojo pagalbos centro numeris – 112.

Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Vilniaus m.Vyrų krizių ir informacijos centras8 662 26770
info@vyrukrizes.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno m.Kauno apskrities vyrų krizių centras8 636 81621
info@vyrukrc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Utenos r.Utenos apskrities vyrų krizių centras8 622 62891
utenosvyruvkc@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Marijampolės r.Marijampolės apskrities vyrų krizių centras8 633 55007
marvkc3@gmail.com
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)

Rinkis gyvenimą
10