Rinkis gyvenimą

Lietuvoje ne vienerius metus fiksuojamas didelis savižudybių skaičius, aukšti alkoholio vartojimo rodikliai. Rimtų pasekmių palieka ir smurtas artimoje aplinkoje. DELFI žurnalistai projekte ne tik analizuoja susidariusią situaciją, bet ir kviečia lietuvius neužsimerkti susidūrus su šiomis socialinėmis problemomis.

Rūkiusią moterį išgąsdino rytinis kosulys

Savo patirtimi sutikusi pasidalinti Vilija prisimena, kad rūkyti pradėjo dar būdama studente – tuo metu moteriai tai atrodė madinga. Šiandien ji mano, kad rūkymas – tai savęs naikinimas savo paties rankomis.

„Rūkėme su draugėmis – kai kurios iš jų rūkė jau seniai ir tai atrodė madinga. Kai būni tokio amžiaus, norisi irgi atrodyti „kietai“. Po to pripranti ir būna sunku mesti. Po daugiau kaip 20 metų rūkymo, man pavyko mesti gana lengvai. Tiesiog radau sau veiklos: pradėjau studijuoti, sportuoti, o kai tik užeidavo noras parūkyti, kramtydavau specialią kramtomą gumą“, – prisimena Vilija.

Moters manymu, kai nusprendi mesti rūkyti, svarbu, kad nei viena cigaretė daugiau nepatektų į rankas. Kitu atveju, niekada nepavyks visiškai atsikratyti žalingo įpročio.

„Daug kartų bandžiau tai, bet nepavykdavo. O dabar jau daugiau kaip metai nerūkau ir jokio noro nėra. Žmonės turėtų pagailėti savo sveikatos. Man, kaip ir daugeliui rūkalių, buvo prasidėjęs rytinis kosulys – tai mane išgąsdino ir privertė susimąstyti. Įprotis, nors ir nelengvai, bet yra įveikiamas. Gyvenime tikrai yra geresnių dalykų, kuriais gali užsiimti, nei laiko švaistymas kiekvienai cigaretei“, – teigia Vilija.
Kosulys

Tų pinigų, kuriuos skirtų cigaretėms, užtenka kelionėms

Tuo metu Ritą mesti rūkyti įtikino kitokios priežastys: moteris tiesiog pradėjo skaičiuoti savo išlaidas ir pastebėjo, kad rūkymui išleidžia per daug. Rūkyti ji pradėjo būdama 24 metų, kuomet dirbo prekybos centre. Jame visi dirbo be atokvėpio, ir tik rūkantieji rasdavo progų trumpam atsitraukti nuo darbų.

„Prieš 18 metų rūkiau. Mano, kaip rūkorės, stažas buvo 12 metų su pertraukomis. Mečiau labai paprastai: tiesiog vieną dieną susiskaičiavau, kiek pinigų prarūkau, ir susidarė įspūdinga suma. Už tokią sumą tada galėjau nusipirkti automobilį. Jau nuo kitos dienos neberūkiau“, – prisimena ji.

Rita teigia, kad šiomis dienomis nekyla jokių minčių grįžti prie žalingo įpročio. Priešingai – aplinkinių rūkymas erzina moterį. „Negaliu pakęsti dūmų ir cigarečių kvapo. Metusi rūkyti per savaitę sutaupytus pinigus pasidėdavau atskirai ir kasmet už juos vykdavau į poilsinę kelionę. Štai tokia mano istorija“, – šypteli moteris.
Poilsis

Ir išties, galima paskaičiuoti, kad jei kasdien išleidžiate 3,5 euro cigarečių pakeliui, per metus tai sudaro daugiau nei 1,2 tūkst. eurų.

O Romualdą mesti rūkyti paskatino pašlijusi sveikata. Jis prisimena, jog kadaise ir rūkė, ir gėrė energetinius gėrimus, ir nuo to vyrui pakilo spaudimas iki 240. „Buvau išvežtas į ligoninę, tada supratau, kad tai, kas nuodinga, mane labai negerai veikia. Pradėjau bijoti rūkyti ir mečiau. Tą padaryti buvo nesunku, nes man buvo svarbiau sveikata, o ne rūkymas. Mintys buvo užprogramuotos tai, kad tik nekiltų spaudimas“, – teigia vyras.

Dažniausiai kreipiasi pajutę sveikatos pablogėjimą

Tuo metu Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Kauno filialo Ambulatorinio priklausomybės ligų skyriaus vedėja Vilma Pukelevičienė pastebi, kad besikreipiančių pagalbos dėl noro atsisakyti rūkymo asmenų skaičiai labai maži.

„Lyginant su ankstesniais metais, jų skaičius yra panašus. Jeigu lygintume moteris ir vyrus, tai skaičiai būtų apylygiai. Prieš kelis metus vykdėme akciją viešai skelbdami, jog konsultuojame dėl šios problemos nemokamai ir be siuntimų, tai norintys mesti rūkyti ar bent jau sužinoti apie gydymo metodus kreipėsi gausiai“, – aiškina V. Pukelevičienė.

Stebėdama besikreipiančiuosius, ji pastebi, kad dažniausios priežastys, dėl kurių žmonės nori mesti rūkyti – sveikatos problemos, keletas yra tokių, kurie ruošiasi vykti dirbti į užsienį ir juos baugina rūkalų kainos, ir, be abejo, kai kurie ryžtasi mesti rūkyti dėl kylančių kainų Lietuvoje.
Eurai

„Kalbant apie pagalbos priemones, tai labai didelių pokyčių lyginant su ankstesniais metais nėra. Taikomas medikamentinis gydymas, pleistrai, psichologinė pagalba. Taip pat turiu pastebėti, kad mūsų centre keletas atvejų buvo kai teikėme paslaugas jaunuoliams iki 18 metų Jaunimo stacionariniame reabilitaciniame skyriuje“, – teigia V. Pukelevičienė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, legalių tabako gaminių suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui 2016 m. buvo 1094, o 2017 m. nežymiai sumažėjo ir siekė 1023. Vienam gyventojui tenkančių cigarečių kiekis mažėja nuo 2015 m.

Šių metų pavasarį Lietuvos savivaldybėse buvo atliktas suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas, kurį apibendrinus galėsime sužinoti tabako gaminių ir elektroninių cigarečių vartojimo įpročius Lietuvoje ir atskirose savivaldybėse. Kol kas šie duomenys nėra apdoroti, todėl statistiką bus galima sužinoti vėliau.

Žingsnis – nelengvas, tačiau sveikintinas

Visgi, ar galima teigti, kad šiuolaikiniam žmogui mesti rūkyti – paprasta? Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Jackytė su tuo nesutiktų: jos teigimu, nors mesti rūkyti padedančių priemonių ir pagalbos galima rasti daug, bet ilgą laiką rūkantiems mesti šį įprotį nėra lengva.

„Ilgą laiką rūkantiems mesti rūkyti nėra lengva, ypač kai rinkoje yra didelė įprastų cigarečių pakaitalų įvairovė. Vis dar gajus mitas, kad elektroninės cigaretės nedaro žalos organizmui, tačiau moksliniai tyrimai jau įrodė, kad elektroninės cigaretės gali sukelti plaučių ar kitų organizmo dalių vėžį“, – pabrėžia ji.

Negana to, nusprendus mesti rūkyti reikia būti pasiruošus ne tik psichologiškai – nuo nikotino priklausomas organizmas jo negavęs gali patirti stresą, kuris pasireiškia nervingumu, irzlumu.
Nuovargis

„Ne visiems tai lengva ištverti, tačiau rezultatas visada džiugina. Šiuolaikiniame pasaulyje yra daugybė knygų bei informacijos, kaip galima mesti rūkyti, ką reikia daryti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą. Mūsų šalyje veikia svetainė www.nerukysiu.lt, kurioje galima rasti daug naudingos informacijos apie metimą rūkyti bei nuorodas, kur kreiptis profesionalios pagalbos“, – pataria visuomenės sveikatos specialistė.

Anot J. Jackytės, mesti rūkyti žmones dažniausiai paskatina sveikatos problemos, finansinė našta, artimųjų paskatinimas ar noras keisti gyvenimo būdą. „Priežasčių gali būti įvairių ir netikėtų, tačiau visuomet šis žingsnis yra sveikintinas, – teigia ji.