Priklausomybė nuo sekso – Lietuvoje vis dar apipinta mitais ir dažnai net nelaikoma rimta liga. Kol vieni kikena, išgirdę žodį „seksomanas“, kiti kasdien kovoja su geismo nevaldymo keliamomis pasekmėmis.

Anoniminių seksologų grupės tinklapyje sa-lt.lt skelbiama, jog dažniausiai nuo sekso priklausomi yra heteroseksualūs vyrai, sulaukę maždaug 40-ies metų. Neretai tai vedę ar gyvenimo partneres turintys profesionalai, kurie kontroliuoja visas kitas savo gyvenimo sritis, išskyrus vieną – negeba atsispirti geismui. Taip pat rašoma, kad daugėja ir nuo sekso priklausančių moterų, tačiau pastarosios pagalbos kreipiasi rečiau, nei vyrai.

Grupės svetainėje rašoma, kad daugeliu atveju sutrikimas ima formuotis vaikystėje, kaip reakcija į seksualinę prievartą ar priekabiavimą. DELFI kalbintas medicinos daktaras, gydytojas psichoterapeutas, Dr. Julius Neverauskas, teigia, jog ši priklausomybė, kaip ir visos kitos, gali būti paskatinta aplinkos veiksnių bei asmeninių žmogaus savybių.

Lietuvoje daugėja nuo sekso priklausomų žmonių: kada malonumas jau virsta liga
© Asmeninio archyvo nuotr.


– Seksas – sveiko gyvenimo dalis, tad priklausomybė nuo jo kitokia, nei nuo cheminių medžiagų: alkoholio, narkotikų. Pastarosios gydomos visiškai atsisakant vartojimo. Kaip nuo sekso priklausomas asmuo gali išgydyti priklausomybę, tačiau visiškai neišbraukti sekso iš savo gyvenimo?

– Labai geras klausimas, sukeliantis sunkumų net specialistams, nes seksualinis elgesys dažnai vyksta kontinuume, nesant aiškių ribų tarp sveikos išraiškos ir patologijos. Pavyzdžiui, masturbacija, neturint galimybės turėti „normalius“ lytinius santykius, laikoma normalia, tačiau masturbacija vietoje normalių lytinių santykių gali būti laikoma liguista, ypač jeigu ji įgauna įkyrų pavidalą ir tampa kompulsyvi.

Į jūsų klausimą aš rinkčiausi tokį atsakymą. Pasveikimas turėtų apimti liguisto seksualinio elgesio atsisakymą, jį keičiant normaliu. Jūs teisingai pastebėjote, kad seksas yra sveiko gyvenimo dalis, tačiau jis turi ir galutiniame rezultate suteikti džiaugsmą, o ne kančią tiek pačiam žmogui, tiek su juo susijusiems asmenims. Kaip ir minėjau, tai labai plati tema, kiekvienas atvejis yra unikalus, todėl konkrečias rekomendacijas galima duoti tik po kruopštaus susipažinimo su situacija.

– Kokie yra pagrindiniai ženklai, kad žmogus priklausomas nuo sekso?

– Mes, kaip psichoterapeutai, savo praktikoje tikrai sutinkame žmonių, kurie kenčia dėl savo seksualinio elgesio, galinčio atitikti priklausomybės kriterijus. Tačiau žmogaus seksualumas yra toks įvairus ir kultūriškai determinuotas, kad visuotinai priimtos priklausomybės nuo sekso diagnozės klasifikacijose nėra. Arčiausiai šios sąvokos yra perdėto seksualinio potraukio diagnozė tarptautinėje ligų klasifikacijoje, kurią oficialiai naudoja Lietuvos specialistai. Praktiškai priklausomybę nuo sekso galima įtarti kai randami požymiai, būdingi visoms priklausomybėms.

Lietuvoje daugėja nuo sekso priklausomų žmonių: kada malonumas jau virsta liga
© Shutterstock

Net vienas iš šių požymių jau gali reikšti rimtas psichologines problemas, o kuo daugiau kriterijų, tuo daugiau žmogaus seksualinis elgesys gali būti matomas kaip liguistas, sukeliantis problemų ir jam pačiam, ir aplinkiniams. Galima išskirti keletą dažniausių formų, kuriomis pasireiškia šis sutrikimas. Pagrindinis kriterijus yra, kad žemiau išvardintos veiklos užima taip vadinamo normalaus seksualumo vietą, atsiranda vietoje jo ir su laiku stiprėja. Tai perdėtas liguistas pornografinio turinio naudojimas, autoerotizmas ar masturbacija arba įsitraukimas į vis naujus seksualinius santykius.

– Kaip išsivysto ši priklausomybė? Ar esama charakterio bruožų, kitų aplinkybių, dėl kurių žmogus gali tapti priklausomas nuo sekso?

– Priklausomybę nuo sekso sukelia tie patys mechanizmai, kurie sukelia ir kitas priklausomybes, pvz., nuo alkoholio, kvaišalų ar lošimų bei žaidimų. Dažniau priklausomybės vystosi asmenims, kurių smegenų struktūra ir neurofiziologija pasižymi stipresniais ir primityvesniais „apdovanojimo“ mechanizmais. Šie asmenys linkę į paprastesnių, instinktyvių ir duodančių greitą efektą malonumų ieškojimą, nepaisant negatyvaus galutinio rezultato. Taip pat daugiau kenčia impulsyvūs, emociškai nestabilūs, nepasižymintys psichologine branda asmenys. Seksualinis elgesys, kaip ir bet kuris kitas elgesys, tam tikra dalimi yra išmoktas, todėl reikšmės gali turėti ir neigiamos patirtys vaikystėje bei paauglystėje. Dažniau tokie sutrikimai vystosi asmenims, linkusiems į socialinį atsiribojimą ir izoliaciją.

– Gal galėtumėte apibūdinti, kaip šia liga sergantys žmonės jaučiasi kasdieniame gyvenime? Kaip patys žmonės reaguoja galiausiai suvokę, kad yra priklausomi nuo sekso?

– Kaip ir visus žalingus vartojimus bei priklausomybes, taip ir problemas dėl seksualinio elgesio, yra labai sunku pripažinti pačiam sutrikimą turinčiam asmeniui. Turbūt visi pažįstame žmonių, kurių alkoholio vartojimas yra akivaizdžiai žalingas, tačiau pats asmuo to nepripažįsta teigdamas: „noriu geriu, noriu negeriu“, „vartoju saikingai ir t.t.“. Taip ir su liguistu seksualiniu elgesiu. Kadangi jis sukelia tam tikrą malonumą, paprastai prireikia daug laiko, kad asmuo suprastų, jog patiriama žala pradeda vis labiau nusverti malonumo naudą. Tokiais atvejais žmonės vis daugiau įsitraukia į liguistą, sekinantį seksualinį elgesį, vietoje taip vadinamo normalaus ir tai vyksta kitų praturtinančių veiklų (darbo, laisvalaikio, artimų santykių) sąskaita. Toks žmogus vis labiau tampa savo elgesio įkaitu ir praranda galimybę gauti pasitenkinimą, dažniausiai daug didesnį, iš kitų veiklų bei gyvenimo sričių. Žmonės, pripažinę problemą, gali pajausti savotišką palengvėjimą ir apsispręsti siekti pagalbos. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, pačiam asmeniui be specialistų pagalbos susitvarkyti gali būti sunku, tačiau motyvacija, užsispyrimas, artimųjų geranoriškumas ir pagalba gali užtikrinti sėkmę.

– Ar sudėtinga šią problemą pripažinti sau ir kitiems žmonėms?

– Taip, be abejo, kaip ir visų priklausomybių atvejais. Pagrindinė problema šiuo atveju yra ta, kad psichologinės problemos visuomenėje dar dažnai siejamos su asmens silpnumu. Manoma, kad „tik silpnas žmogus gali turėti tokių problemų“. Nenoras atrodyti ar būti silpnu yra bene dažniausia nesėkmės priežastis. Reikia prisiminti, kad vienas iš visų priklausomybių svarbiausių kriterijų yra tas, jog jai išsivysčius pats žmogus jau negali pakeisti savo elgesio ir jo pastangos tampa nesėkmingos. Kitais žodžiais tariant, psichologiniai sutrikimo mechanizmai tampa stipresni už patį žmogų. Todėl pajutus, kad seksualinis elgesys sukelia sunkumų ar problemų, reikėtų drąsiai ir ilgai nedelsiant kreiptis į specialistus.

Priklausomybės nuo sekso požymiai
© Rimas Pocius
Priklausomybės nuo sekso požymiai

– Egzistuoja mitas, kad nėra tokio dalyko, kaip priklausomybė nuo sekso. Mat tai „malonus užsiėmimas, nedarantis ilgalaikės žalos psichiškai ir fiziškai“. Kaip galėtumėte tai pakomentuoti?

– Tai nėra vien tik mitas. Dėl labai didelių individualių ir kultūrinių seksualinio elgesio skirtumų iki šiol kyla diskusijų, kur yra ribos tarp normalaus ir liguisto seksualinio elgesio. Man, asmeniškai, atrodo labai svarbūs anksčiau mano išvardinti kriterijai. Normalus seksualinis elgesys turi būti suvaldomas, neturėti neigiamų pasekmių nei pačiam asmeniui, nei jo artimiesiems bei kitiems žmonėms ir neturi trukdyti gyventi pilnavertį gyvenimą plačiąja prasme.

– Kaip manote, kodėl Lietuvoje daugėja informacijos apie įvairiausias priklausomybes, tačiau sekso priklausomybė vis dar likusi griežtu tabu?

– Tai lemia kultūriniai ypatumai. Mes beveik tūkstantį metų gyvename katalikiškos kultūros įtakoje, be to, per penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius buvo teigiama mintis, kad „Tarybų sąjungoje sekso nėra“. Evoliuciškai seksualinio elgesio reglamentavimas ir ribojimas yra labai suprantami, nes beveik visą žmonijos egzistavimo laikotarpį seksualinis elgesys galėjo sukelti nesuvaldomas neigiamas pasekmes (nepageidaujamą nėštumą, ligas, visuomenės pasmerkimą ir kt.). Viso to įtaka jaučiama ir dabar. Laimei, savišvietos ir švietimo pastangos jau duoda rezultatų ir vis daugiau žmonių pradeda matyti seksualumą ne „juoda-balta“, bet platesniame kontekste. Pradedama atskirti, kas yra normalu, kas liguista, kas praturtina, o kas sekina, kas pageidautina, o ko geriau nepatirti. Tikiuosi, kad kuo toliau, tuo labiau tarp žmonių įsivyraus vis daugiau pusiausvyros ir harmonijos, įskaitant ir jų seksualumą.

Rasti daugiau informacijos apie priklausomybę nuo sekso bei kreiptis pagalbos galite čia: http://sa-lt.lt

*Seksualinio pobūdžio prievartą patyrusios moterys iš visos Lietuvos gali kreiptis tel. 865500775, el. paštu kmd.asoc@gmail.com (teikiama profesionali teisininko, psichologo pagalbą bei atstovavimas bylose)*
Pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims visoje Lietuvoje teikia Specializuotos pagalbos cendivai (SPC). Patyrėte fizinį, psichologinį, seksualinį, ekonominį smurtą? Nedvejodami kreipkitės nurodytais kontaktais pagal savo gyvenamąją vietą:
RegionasSpecializuotos pagalbos cendivasTelefonai, el.paštas
Vilniaus m. (be Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijų)Asociacija Vilniaus moterų namai8 5 2616380
vmotnam@vmotnam.lt
Vilniaus m. Naujininkų, Naujosios Vilnios, Grigiškių seniūnijos, Vilniaus r., divakų r., Širvintų r., Šalčininkų r., Švenčionių r.Asociacija Moterų informacijos cendivas8 650 95216
spc@lygus.lt
Kauno m.Asociacija Kauno apskrities moterų krizių cendivas8 679 31930
kaunoaspc@kamkc.lt
Kauno r., Prienų r., BirštonoAsociacija Kauno moterų draugija8 37 262773,
8 603 89833
kmd.asoc@gmail.com
Klaipėdos m., Neringos, Palangos m.Viešoji įstaiga Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos cendivas8 46 350099,
8 618 01464
kmn@moteriai.lt
Klaipėdos r., Kretingos r., Šilutės r., Skuodo r.Asociacija Kretingos moterų informacijos ir mokymo cendivas8 445 78024,
8 605 82331
kmimc@kretvb.lt
Šiaulių m., Šiaulių r., Akmenės r., Joniškio r., Pakruojo r., Radviliškio r.Asociacija Moterų veiklos inovacijų cendivas8 41 520239,
8 652 24232
mvic@splius.lt
Panevėžio m., Panevėžio r., Biržų r., Kupiškio r., Rokiškio r., Pasvalio r.Asociacija Lietuvos agentūros "SOS vaikai" Panevėžio skyrius8 685 65540
paramosnamai@gmail.com
Kalvarijos, Marijampolės r.Asociacija Marijampolės apskrities moters veiklos cendivas8 343 59525,
8 633 55007
spc.mar@gmail.com
Šakių r., Vilkaviškio r., Kazlų Rūdos, JurbarkoAsociacija Marijampolės apskrities moterų namai8 617 23130
Moteru.namai@gmail.com
Alytaus m., Alytaus r., Varėnos r., Lazdijų r., DruskininkųAsociacija Alytaus miesto moterų krizių cendivas8 611 54342
ammkc@aktv.lt
Jonavos r., Kaišiadorių r., Elekdivėnų, Ukmergės r., Kėdainių r., Raseinių r. savivaldybėsVšĮ Moters pagalba moteriai8 618 40044
info@moters-pagalba.lt
Telšių r., Plungės r., Rietavo, Mažeikių r.Viešoji įstaiga Telšių krizių cendivas8 68 229459
kriziucendivas@gmail.com
Visagino m., Ignalinos r., ZarasųAsociacija Visagino šeimos krizių cendivas8 686 60657
viltisvskc@gmail.com
Utenos r., Molėtų r., Anykščių r.Asociacija Anykščių moterų užimtumo ir informacijos cendivas8 615 45464
anyksciumoterys@gmail.com
Kelmės r., Tauragės r., Šilalės r., PagėgiųTauragės moters užimtumo ir informacijos cendivas8 446 61565
taurage@moterscendivas.w3.lt
Patikslinta 2014 08 17, remiantis oficialia LR SADM informacija. Parengė Asociacija Kauno moterų draugija (865052858)
Pagalba turintiems priklausomybių
Norėdami gauti pagalbos kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar artimiausią Priklausomybės ligų centrą:
Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC)8 5 213 7274info@rplc.lt
RPLC Vilniaus filialas8(52)137808vilnius@rplc.lt
RPLC Kauno filialas8(37)333255kaunas@rplc.lt
RPLC Klaipėdos filialas8(46)415025klaipeda@rplc.lt
RPLC Šiaulių filialas8(41)522488siauliai@rplc.lt
RPLC Panevėžio filialas8(45)582673panevezys@rplc.lt
Anoniminių alkoholikų draugija+370 685 05191/info@aalietuvoje.org
Pilnų namų bendruomenė+370 698 73005infopnb.lt
Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnybaTelefono numerisDarbo laikas
Jaunimo linijaBudi savanoriai konsultantai 8 800 28888I-VII, visą parą
Vaikų linijaBudi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111I-VII, 11:00 - 23:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366I-VII, visą parą
Vilties linijaPagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centrasKonsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Sidabrinė linijaBudi savanoriai konsultantai 8 80080020I-V, 8.00-20.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.ltAtsako per 36val.
„Jaunimo linija“Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskaiAtsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.comAtsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.ltAtsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijosRašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.ltAtsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiemsRašyti el. paštu: laukiam@artimiems.ltAtsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.

www.DELFI.lt
95