Tiesa, vakcinavimui įsibėgėjus sausio viduryje nerimą pakurstė iš Norvegijos atskriejusios žinios, jog netrukus po pirmojo skiepo nuo COVID-19 mirė 33 75 m. ir vyresni žmonės. Nors vėliau Norvegijos vaistų agentūra paskelbė, jog visi jie dar iki vakcinacijos sunkiai sirgo, nieko keisto, jog daliai gyventojų tai galėjo sukelti abejones – ar vyresnio amžiaus žmonėms skiepytis iš tiesų saugu?
Kaip rodo iki šiol skirtingų šalių ir specialistų surinkti duomenys, nerimauti dėl saugumo ar šalutinių reiškinių nėra reikalo, tačiau klausimas, kokio lygio apsaugą skiepai sukurs šioje amžiaus grupėje, iš tiesų lieka iki galo neatsakytas.
Šalutinės reakcijos vyresniems fiksuojamos rečiau
Kol kas Lietuvoje skiepams nuo COVID-19 naudojamos dvi vakcinos: „Moderna“ ir „Pfizer- BioNTech“, kurios pavadinimas yra „Comirnaty“. Tų pačių gamintojų vakcinas naudoja ir Jungtinės Amerikos valstijos (JAV). Kaip skelbia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras, šiuo metu šalyje pirmąja doze paskiepyta daugiau nei 25 milijonai žmonių, o antrąją dozę gavo daugiau nei 5 mln.
Daugėjant paskiepytųjų, dėliojasi ir aiškesnis galimų šalutinių poveikių vaizdas. Juos išsamiai savo publikacijoje portale medscape.com. aprašė medicinos mokslų daktarai – epidemiologė Jan E. Patterson ir vidaus ligų gydytojas Rukevwe I. Ehwarieme.
„Trumpalaikis šalutinis poveikis yra dažnas ir gali pasireikšti rankos skausmu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu 2–3 dienas po vakcinacijos. Šios reakcijos dažniau pasitaiko po antros dozės ir jaunesniems žmonėms“, – rašoma publikacijoje.
Medikai taip pat apžvelgia dažniausias nepageidaujamas reakcijas, pasireiškiančias tiek po pirmojo, tiek po antrojo „Comirnaty“ skiepo. Kaip matyti iš surinktų ir straipsnyje pateiktų duomenų, vyresnių žmonių grupėje (>55 m.) net ir dažniausi šalutiniai poveikiai pasireiškė rečiau nei jaunesniųjų (16-55 m.).
Pavyzdžiui, nuovargis iš dažniausiai pasireiškiančių šalutinių poveikių vyresniųjų grupėje sudarė 34,1 proc. po pirmosios dozės ir 50,5 proc. po antrosios, galvos skausmas atitinkamai – 25,2 proc. ir 39 proc.
Toliau minimi raumenų skausmai, šaltkrėtis, sąnarių skausmas, karščiavimas – visi jie vyresniųjų amžiaus grupėje taip pat sudaro mažesnį šalutinių efektų procentą. Publikacijoje pastebima, kad vyresniųjų grupėje rečiau pranešta ir apie tokias nepageidaujamas reakcijas kaip vėmimas ar viduriavimas.
Dažniau praneša darbingo amžiaus gyventojai
Lietuvos Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė teigia, kad pagal gyventojų pranešimus nepastebėta jokių išskirtinių tik konkrečiai amžiaus grupei pasireiškiančių galimų nepageidaujamų reakcijų.
„Tarp žmonių, kurie praneša apie nepageidaujamas reakcijas, nes praneša tikrai ne visi, vyravo darbingo amžiaus žmonės. Manau, kad tai buvo susiję su tuo, kad didžiąją vakcinuotų žmonių dalį, ypač jau po antrosios dozės paskyrimo, sudarė medicinos darbuotojai. Natūralu, kad ir amžiaus grupės buvo atitinkamos – vyravo jauni ir darbingi, ikipensijinio amžiaus žmonės.
Pasitaikė ir tokių, kurie buvo vyresni. Pranešimą apie vieną įtariamą nepageidaujamą reakciją buvome gavę iš žmogaus, kuriam 83-ji, ir virš 70 m. Bet kad pastebėtume tendenciją, kad kažkuri viena amžiaus grupė labai išsiskiria, tai mes to tikrai nematome“, – teigė R. Pilvinienė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad tiek „Moderna“, tiek „Comirnaty“ vakcinų charakteristinėse santraukose, kurios pagrįstos klinikinių tyrimų duomenimis, nurodoma, jog vyresnis amžius siejamas su mažesniu kai kurių nepageidaujamų reakcijų dažniu.
„Tai jau buvo pastebėta klinikinių tyrimų metu. Neatrodytų taip, kad vyresniems žmonėms yra kažkokių didesnių pavojų ar kažkokiai amžiaus grupei reiktų kažko labiau bijoti“, – teigė R. Pilvinienė.
Kaip jaučiasi pasiskiepyję socialinių globos namų gyventojai?
Kol kas jokių ryškesnių nepageidaujamų reakcijų nefiksavo ir „Delfi“ kalbinti savo gyventojus pirmąja vakcina paskiepyję socialinės globos namai.
Blinstrubiškių socialinės globos namų, kurie buvo tapę COVID-19 židiniu, direktorė Rasa Šebelskienė teigė, kad įstaigoje pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gavo apie 30 darbuotojų ir 22 gyventojai. Iš viso šioje įstaigoje yra 171 gyventojas ir 120 darbuotojų.
„Kiti neturi galimybės skiepytis, nes jie yra persirgę ir pas juos yra susiformavę antikūnai. Visiems yra padaryti greitieji testai“, – sakė R. Šebelskienė. Tiesa, anot socialinės globos namų direktorės, dalis skiepytis tiesiog atsisako, jie esą sudaro apie vieną procentą nuo visų darbuotojų ir gyventojų.
Įstaigos direktorė teigė, kad po pirmosios vakcinos dozės ryškesnių šalutinių poveikių nefiksuota nei tarp darbuotojų, nei tarp gyventojų.
„Kažko rimto tikrai nenutiko nei vieniems, nei kitiems. Nebuvo taip, kad kažkas neateitų į darbą dėl paskiepijimo ar būtų gyventojui kažkas pasidarę, kad prireiktų papildomos medicininės pagalbos. Nieko panašaus nebuvo.
Vis tiek dirba medicinos personalas, matuoja temperatūras, spaudimus ir prižiūrime kiekvieną dieną, rytą, vakarą. Jeigu kažkas būtų, tai tikrai jau būtų pastebėta ir užfiksuota. Bet tikrai nieko nebuvo. Matysime, kaip bus po antro skiepo, kaip jausis mūsų žmonės“, – kalbėjo R. Šebelskienė. Antrojo skiepo ši socialinės globos įstaiga turėtų sulaukti vasario pradžioje.
Tuo tarpu Antavilių pensionato, kur koronavirusė infekcija taip pat buvo stipriai įsisiautėjusi, direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams ir medicinos priežiūrai Birutė Šarakauskienė informavo, kad pirmąjį skiepą gavo 69 gyventojai ir 47 darbuotojai, dalis jų – įstaigoje savanoriaujantys asmenys. Jos teigimu, skiepytis atsisakė vos keli žmonės.
Antavilių pensionate gyventojų amžiaus spektras platus. Pasak B. Šarakauskienės, buvo skiepijami tiek jauni, tiek ir pagyvenę asmenys. Paklausta, ar po pirmosios vakcinos nebuvo nusiskundimų, pašnekovė tikino, kad visi jaučiasi puikiai.
„Dauguma atžymėjo skausmą rankoje, vieni vieną dieną, kiti dvi dienas. Skaudėjo skiepo vietoje, bet tai yra normalu po kiekvieno skiepo ir po gripo skiepo dažniausiai paskauda. Jokių kitų požymių nebuvo, viskas praėjo labai sklandžiai“, – sakė pašnekovė.
Šios įstaigos gyventojai ir darbuotojai antrosios vakcinos nuo COVID-19 taip pat turėtų sulaukti vasario pradžioje.
Išlieka klausimas dėl efektyvumo
Imunologė, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė atkreipia dėmesį, jog jau ir klinikinių tyrimų metu buvo pastebėta, kad šalutiniai efektai vyresniems žmonėms pasireiškia rečiau.
Anot jos, taip pat kyla klausimų, kokio stiprumo apsauga po skiepų susidarys vyriausiems pacientams, nes jų imuninė sistema į naujus ligų sukėlėjus reaguoja silpniau.
„Su vyresniais žmonėmis yra tokia bendra problema arba bendras imunologijos dėsnis, kad vyresniame amžiuje į bet kokį naują virusą, bakteriją ar bet kokį antigeną imuninė sistema atsako prasčiau. Čia tiesiog gali būti klausimas, ar tikrai tokiems labai pagyvenusiems, pavyzdžiui, 80-90 m. asmenims, ta vakcina bus pakankamai efektyvi. Kažin, ar bus tas 95 proc. efektyvumas.
Aišku, nemažai vyresnių žmonių yra dalyvavę ir klinikiniuose tyrimuose, bet juose ta amžiaus grupė buvo įvardinta taip: vyresni negu 65 m. Kažkiek, aišku, pakliuvo tokio labai solidaus amžiaus žmonių, bet daug jų per tuos klinikinius tyrimus nebuvo“, – dėmesį atkreipė profesorė.
Europos vaistų agentūra praėjusią savaitę skiepijant suaugusius leido naudoti ir „AstraZeneca“ vakciną. Ji jau netrukus turėtų pasiekti ir Lietuvą. Patariamąjį balsą turinti Vokietijos Imunizacijos komisija šia vakcina nerekomenduoja skiepyti vyresnių nei 64 m. žmonių. Pagrindinė to priežastis, jog gamintojas pateikė per mažai duomenų, ar vakcina išties efektyvi vyresnių žmonių organizme. Pati farmacinė bendrovė tokią informaciją paneigė ir patikino, kad preparatas sukelia stiprų imuninį atsaką visų amžiaus grupių asmenims.
Ar šia vakcina skiepyti vyresnius nei 55 m. asmenis, Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada nuspręsti artimiausiu metu.
Net persirgus antikūnai susiformuoja ne visiems
Kol viso pasaulio mokslininkai ir sveikatos specialistai diskutuoja, ar rinkoje jau esančios vakcinos tikrai gali užtikrinti apsaugą nuo COVID-19 ir kokio stiprumo ji bus, aiškėja, kad net ir pati koronavirusinė infekcija ne visada sužadina žmogaus imunitetą.
Pirmąjį vakcinavimo etapą baigusios socialinės globos įstaigos yra pastebėjusios, kad nedidelei daliai COVID-19 jau persirgusių darbuotojų ar gyventojų antikūnai nesusiformavo. Tai paaiškėjo prieš vakcinavimą atlikus greituosius koronaviruso testus.
Anksčiau apie tokius atvejus portalui lrt.lt sakė Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės atstovė. Anot R. Šebelskienės, persirgusių, tačiau antikūnų neturėjusių gyventojų buvo ir Blinstrubiškių socialinės globos namuose.
„Šitie žmonės yra paskiepyti. Jų buvo nedaug, keli, bet tikrai buvo“, – „Delfi“ sakė įstaigos vadovė.
Savo ruožtu imunologė, prof. A. Žvirblienė teigia, kad tokiems žmonėms, kuriems persirgus nesusidarė atsparumas, gali būti didesnė tikimybė užsikrėsti ir antrą kartą. Jos teigimu, šie atvejai tik dar kartą patvirtina apie kitokį imuninį atsaką vyresniame amžiuje.
„Tai tą ir patvirtina: užsikrėtė, virusas yra naujas, bet imuninė sistema yra nesužadinta. Su skiepu čia irgi gali būti visaip, už tai ir skiepo efektyvumas galbūt nebus toks kaip jaunam žmogui, nebūtinai tie 95 proc. Bet vis tiek, tikėtina, kad skiepas imuninę sistemą sugebės sužadinti stipriau negu pati infekcija, ypač jeigu ji buvo nesunki. Galbūt tas skiepas „pramuš“ imuninės sistemos pasipriešinimą“, – komentavo A. Žvirblienė.
Paklausta, ar tai reiškia, kad net ir persirgusiems vyresniems žmonėms reikėtų pasidaryti antikūnų tyrimą, imunologė teigia, kad tokia rekomendacija yra.
„Antikūnų testas yra savanoriškas, jį galima daryti, galima ne. Tuo atveju, jeigu žmogus pasidaro ir nėra antikūnų, tada yra rekomenduojama pasiskiepyti. Nežinau, kiek didelis yra procentas tokių žmonių, kurie persirgo ir neturi antikūnų, nes tokios statistikos tikrai nemačiau, bet aš manau, kad dauguma tų vyresnių persirgusių žmonių juos turi“, – teigė pašnekovė.
Kam skiepytis gali būti rizikingiau?
Po garsiai nuskambėjusio Norvegijos atvejo buvo skelbta, kad visi mirę senoliai buvo paskiepyti „Pfizer- BioNTech“ vakcina. Netrukus po to Europos vaistų agentūra (EVA) ir Norvegijos atsakingos institucijos paskelbė, kad, jų vertinimu, minėtos mirtys nėra susijusios su vakcina.
Pati Norvegijos premjerė Erna Solberg duodama interviu „Bloomberg Live“ teigė, jog nėra abejonių dėl vakcinos saugumo.
„Bet galbūt mes jų neskirsime labiausiai pažeidžiamiems pagyvenusiems žmonėms, nes skiepas galbūt galėjo paspartinti procesą, jeigu jie bet kokiu atveju buvo, jei galima taip sakyti, paskutinėje gyvenimo fazėje, todėl to mes greičiausiai nebedarysime“, – sakė ji.
Komentuodama šią situaciją A. Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad vakcina iš tiesų sukelia tam tikrą uždegiminę reakciją, o jei pacientas yra labai sunkios būklės, pabloginti ją gali bet kuri intervencija.
„Vis tiek tai yra preparatas, kuris suaktyvina imuninę sistemą. Visi tie pašaliniai reiškiniai kitaip sakant yra uždegiminės reakcijos – jos būna vietinės arba sisteminės. Jeigu žmogus karščiuoja, tai čia stebima sisteminė reakcija. Jeigu žmogus jau yra tikrai labai garbaus amžiaus, turi daug kažkokių ligų, kaip sakoma, tai yra paskutinis lašas. Man kyla klausimas, ar tikrai tuos žmones reikėjo skiepyti?“ – retoriškai klausė A. Žvirblienė.
Kita vertus, sako ji, tokiems žmonėms labai pavojinga būtų ir pati infekcija, tad normalu, jog tokiu būdu juos bandyta apsaugoti. Paklausta, kam skiepytis tuomet iš tiesų nereikėtų, imunologė teigė, kad klausimas sudėtingas, o kiekviena situacija individuali.
A. Žvirblienės teigimu, jeigu žmogus turi kažkokių sunkių, autoimuninių ligų prieš skiepą jam tiesiog reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju. Kai kuriais atvejais, sako ji, skiepo sukeliamas uždegimas tokiems pacientams gali būti rizikingas, tačiau dažnu atveju vis tiek mažesnė blogybė nei pati COVID-19 infekcija.
„Galvojat apie tai, kad vakcina vis dėlto sukelia tiek lokalų, tiek sisteminį uždegimą, tai galbūt tam tikromis ligomis sergantiems žmonėms ji gali duoti kažkokius stipresnius šalutinius poveikius. Nebus taip, kad ji būtų mirtinai pavojinga, nes tokių atvejų apskritai nebuvo užregistruota nei klinikinių tyrimų metu, nei dabar pasaulyje“, – pabrėžė A. Žvirblienė.
Kaip vyks vyresnių nei 80 m. skiepijimas?
„Delfi“ primena, kad vakcinavimas Lietuvoje vyksta pagal nustaytas prioritetines grupes.
Per sausį pradėjus skiepyti didžiausios rizikos pacientus, savanorius, dalyvaujančius COVID-19 ligos gydyme, slaugos ir palaikomojo gydymo, socialinių paslaugų įstaigų darbuotojus ir globotinius, jų vakcinavimą abiem dozėmis planuojama baigti vasarį.
Taip pat vasario, kovo, balandžio mėnesiais bus siekiama abiem dozėmis paskiepyti vyresnius nei 80-ies žmones. Gyventojai, esantys nuo 65 iki 79-erių, būtų skiepijami balandį ir gegužę.
Kaip „Delfi“ informavo SAM, šiuo metu savivaldybės yra įpareigotos parengti tvarką ir susiderinti su ministerija, kaip būtų skiepijami 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojai.
„Savivaldybės organizuos vakcinacijos procesus skirtingai, atsižvelgdamos į turimas technines, žmogiškųjų išteklių ir kitas aplinkybes. Galutiniai sprendimai dar nėra priimti, tačiau registracija vyks ir per šeimos gydytojus, ir specialiai sukurtose platformose, ir kitais būdais. (...)
Pažymėtina, kad tai, kada pavyks paskiepyti vyresnius nei 65 metų asmenis, priklausys nuo to, kaip greitai Lietuvą pasieks vakcinos nuo koronaviruso. Kaip žinote, visa Europa susiduria su vakcinų nuo COVID-19 tiekimo iššūkiais“, – rašoma SAM raštu pateiktame atsakyme.
