Šeimos gydytoja Raminta Meidutė sako, kad mitų apie šią ligą bei vakciną nuo jos – nors vežimu vežk. Taip pat lietuviai nevengia visų ligų panašiais simptomais laikyti gripu ir jas skuba gydytis antibiotikais. Medikė papasakojo, kuo skiriasi virusinės ligos ir ko, šiukštu, negalima daryti įtariant, kad užsikrėtei gripu.

Kada yra geriausias laikas skiepytis nuo gripo ir ar vakcina būtina kasmet?

– Skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais, geriausia tai daryti ankstyvą rudenį rugsėjo–spalio mėnesiais. Nespėjusieji gali pasiskiepyti ir vėliau, viso žiemos sezono metu. Pakankamo antikūnų titro organizme susidarymui reikalingas maždaug dviejų savaičių laikotarpis.

Gripas vis mutuoja, ar atitinkamai keičiamos ir vakcinos, o gal viena vakcina tinka visiems porūšiams?

– Gripą sukeliantys virusai nuolat kinta, tai vadinama antigenų dreifavimu. Vos minimalūs pokyčiai gripo viruso genetinėje sudėtyje skatina atsirasti naujas atmainas. Ištisus metus daugumos valstybių nacionaliniai centrai vykdo epidemiologinę gripo stebėseną. Pasaulio sveikatos organizacijai yra teikiami duomenys apie gripo virusų naujus subtipus. Todėl kiekvienais metais kuriama nauja sezoninio gripo vakcina.

Mitų apie gripą, jo priežastis bei gydymą – daugybė, su kuriais jūs susiduriate dažniausiai?

– Populiariausi mitai:

  • Gripas – tai tik peršalimas ir juo galima sirgti daug kartų per metus.
  • Skiepai nuo gripo ne apsaugo, bet sukelia dar didesnę riziką juo susirgti.
  • Nuo gripo saugo TIK stiprus imunitetas.
  • Pakilusią temperatūrą būtina tučtuojau „numušti".
  • Jei gripo metu temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, būtini antibiotikai.

Kodėl neretai gripas supainiojamas su sloga ar peršalimu?

– Todėl, kad ir gripą, ir slogą, ir peršalimą (ūmią virusinę kvėpavimo takų infekciją) sukelia virusai, o šioms ligoms būdingi panašūs simptomai. Dėl panašių simptomų žmonės šias skirtingas ligas vadina vienu vardu – gripas.

Būdingiausi šių ligų požymiai:

Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, o pagrindiniai simptomai:

  • Aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 laipsnių).
  • Kosulys (paprastai sausas).
  • Stiprus galvos, raumenų ir sąnarių skausmas.
  • Didelis bendras silpnumas, šaltkrėtis.
  • Gerklės skausmas ir sloga.

Raminta Meidutė
Raminta Meidutė . Šaltinis: Organizatorių nuotr.


Karščiavimas ir kvėpavimo takų pažeidimo simptomai tunka 4–7 dienas, sausas kosulys ir nuovargis išlieka dar vieną ar dvi savaites. Užsikrėtus virusu, peršalimas pasireiškia po 1-3 dienų šiais simptomais:

  • Kūno temperatūra pakyla iki 37-38 laipsnių.
  • Ryklės skausmas.
  • Ryklės paraudimas.
  • Sloga.
  • Sausas kosulys.
  • Galvos skausmas.
  • Bendras silpnumas.
  • Pykinimas.
  • Karščiavimas.
  • Čiaudulys.

Svarbu paminėti, kad simptomai gali pasireikšti ne visi ir ne vienu metu. Sirgimo trukmė 5-10 dienų.

Slogai būdinga:

  • Nežymus karščiavimas.
  • Galvos skausmas.
  • Silpnumas, galimas darbingumo sumažėjimas.
  • Nosies sausumas, deginimas.
  • Nosies kutenimas, čiaudėjimas.
  • Laipsniškas nosies gleivinės paburkimas, kuris apsunkina kvėpavimą, sekretas iš nosies.
  • Galimas gerklės džiūvimas ir perštėjimas, nedidelis kosulys.
  • Normalu, kai sloga tęsiasi 1-2 savaites.

Nuo ko priklauso gripo trukmė?

– Ligos trukmę lemia ir taip kaip žmogus elgiasi susirgęs. Jei susirgus yra ignoruojama liga, žmogus toliau dirba, mažina temperatūrą, kai jos nereikia mažinti, liga gali tęstis ilgiau bei komplikuotis.

Nusprendę, kad serga gripu, žmonės gali griebtis savigydos, pavyzdžiui, vaistų spintelėje užsilikusių antibiotikų. Kodėl antibiotikai negydo gripo ir kaip gali pakenkti?

– Antibiotikai neveikia virusų. Jie naikina bakterijas arba slopina jų augimą bei dauginimąsi. Antibiotikai nemažina karščiavimo ir nemalšina simptomų. Vos pradėjus sirgti jų vartoti profilaktiškai negalima ir netikslinga, nes mūsų kūnuose yra daug bakterijų, kurios žmogaus organizmui, jo imunitetui yra naudingos. Neteisingai vartojant antibiotikus ligas sukeliančios bakterijos tik tampa atsparios gydymui antibiotikais. Todėl, jei ateityje mums prireiktų antibiotikų, jie gali būti neveiksmingi.

Kalbama, kad gripu galima susirgti tik žiemą, kodėl tai netiesa?

– Gripas – sezoninis virusinis susirgimas. Juo galima susirgti bet kuriuo sezonu, bet dažniausiai – žiemą. Oficialus gripo sezonas įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Kaip gripas susijęs su imuniteto stiprumu?

– Mes visi norime stipraus imuniteto, saugančio nuo įvairių ligų, bet labai mažai darome, kad jį turėtume. Gerą imunitetą lemia įgimti faktoriai, taisyklinga mityba, taisyklingas judėjimas ir mąstymas. O nuo gripo veiksmingiausia priemonė yra skiepijimas sezoninio gripo vakcina. Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina.

Rizikos grupei priklauso šie asmenys:

  • 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys.
  • Asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis.
  • Medicinos įstaigose dirbantys asmenys.
  • Asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose.
  • Nėščiosios.
Raminta Meidutė
Raminta Meidutė . Šaltinis: Organizatorių nuotr.

Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Plauti rankas su muilu rekomenduojama reguliariai, bet ypač nusikosėjus ar nusičiaudėjus. Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos. Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – užsidengti nosį ir burną. Nuolat vėdinti patalpas. Pajutus ligos simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose. Reikėtų vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis. Ir, žinoma, nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų.

Česnakas, medus, citrina – tik keletas produktų, kuriais bandoma apsisaugoti nuo gripo, ar natūralios priemonės gali užkirsti kelią susirgimui?

– Vien tik česnakų, citrinų, medaus valgymas ir panašios priemonės yra saviapgaulė ir nuo ligų negelbėja.

Kokias komplikacijas gali sukelti negydomas gripas?

– Gripas pavojingas savo komplikacijomis. Pačios dažniausios iš jų – bronchitas ir plaučių uždegimas. Kitos pavojingos komplikacijos – meningitas, encefalitas, siusitas, miokarditas. Ypač gripas pavojingas sergantiesiems širdies ligomis. Gali paūmėti koronarinė širdies liga, ištikti širdies infarktas. Sergantiems širdies yda, gripas gali pažeisti širdies vožtuvą. Gripas gali paūminti anksčiau diagnozuotas lėtines ligas – diabetą, bronchų astmą, inkstų ligas.

Specialusis projektas „Rinkis gyvenimą“

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija