Narkotikus jaunas vyras vartojo 17 metų, kol nusprendė, kad jau galas: mirs arba teks gydytis. Dar paauglystėje išbandęs „žolę" pašnekovas nepajuto ypatingo poveikio, tad nemanė turintis polinkį į šią klastingą ligą. Deja, laikui bėgant, psichotropinės medžiagos kovą laimėjo ir Robertas nebesugebėjo kontroliuoti savo gyvenimo.
„Jei esi linkęs į priklausomybę, smegenys atpažįsta „kaifo" būseną, tai beveik garantuoja pavojingų medžiagų bandymus ir vėlesnį nuolatinį vartojimą. Taip pat labai veikia aplinka. Man viskas prasidėjo nuo savaitgalių tūsų, kur narkotikai atrodė lyg normali laiko praleidimo dalis. Vėliau tai vyko keletą kartų per savaitę, o paskui – kasdien. Kad įklimpau, supratau, kai vartojimas tapo ne laiko praleidimu, o gyvenimo būdu. Atsikėlęs ryte, prieš pradėdamas dieną, pavartodavau ir planuodavau normaliai gyventi, tačiau dažniausiai tie vėlesni dalykai, kuriuos planavau, išgaruodavo, norėjosi dar ir dar.
Mažai kur dirbau oficialiai, aktyvioje vartojimo stadijoje neapsvaigęs negalėjau nieko daryti. Darbe vartodavau stimuliuojančius narkotikus, kurie atpalaiduoja adrenaliną organizme, kad dirbčiau greičiau ir efektyviau. Pavartojus „lėtinančių" narkotikų dirbti negalėtum", - apie praėjusį gyvenimo etapą pasakojo Robertas. Tiesa, per keliolika metų vartojimo, buvo kelerių metų laikotarpis, kuomet pašnekovas nesisvaigino, tačiau vėliau ir vėl smigo į dugną.
Smegenys reikalauja ne narkotikų, o euforijos
Kalbėdamas apie savo veiksmus ir jų pasekmes iki kreipiantis pagalbos, jaunas vyras teigė besigailintis tikrai ne vieno dalyko. Tačiau blogiausiais įvardino du: „Man pačiam emociškai sunkiausia buvo tai, kad apvogiau savo paties mamą. Žvelgiant iš visuomenės pusės, įsiminė atvejis, kai dėl narkotikų stipriai sumušiau žmogų, apvogiau jį ir palikau parke gulėti".
Dažnai priklausomybės žengia koja kojon, tad narkomanai tuo pačiu metu būna ir alkoholikai. Toks buvo ir Robertas, papasakojęs, kuo skiriasi ir kuo panašios šios dvi ligos.
„Priklausomybės nuo cheminių medžiagų žmogų veikia panašiai, destruktyvus poveikis, ligos eiga, gydymas – panašūs, tačiau yra specifinių skirtumų. Narkotikai greičiau sužaloja žmogaus gyvenimą, taip pat padaro daugiau žalos nervų sistemai. Tai, žinoma, labai priklauso nuo to, kokius narkotikus vartoji ir kiek laiko. Narkotikai greičiau padeda pasiekti dugną. Įdomus faktas, nauji cheminiai narkotikai, vadinamieji „spaisai", yra gerokai žalingesni, negu opiatai ir pagal statistiką, virš 80 proc. vartotojų prie jų įpranta po pirmo karto. O gydomi ir narkomanai, ir alkoholikai pagal tą pačią sistemą, 12-os žingsnių programą", - sakė pašnekovas. Tačiau paklausus, kodėl vietoje narkotikų priklausomi žmonės nesirenka pigesnio varianto – alkoholio, paaiškino apie euforiją nuo skirtingų medžiagų:
„Jei euforijos būsenos vartojant skalė būtų nuo 1 iki 10, tai alkoholis man padėdavo pasiekti 7, o heroino ar kreko rūkymas – 9 ar net 10. Jeigu vartojant juos kartu, tai dar daugiau. Tačiau didelė euforija yra itin pavojinga. Smegenys įpranta, kad pavartojus pasieki neįtikėtiną netikros laimės lygį, o blaivioje stadijoje emocinė būklė nukrenta iki normalaus žmogaus, sakykime 5, tada smegenys sureaguoja ir duoda impulsą vartoti. Tai skatina vartoti vėl ir vėl. Ilgainiui cheminė medžiaga apgauna, nugali tave ir nebepasieki to 10-tuko, todėl vyksta perdozavimai, mat narkomanui atrodo, kad daugiau suvartojęs jis pasieks tą lygį, bet organizmas nebepriima. Priklausomybė yra fizinė ir psichologinė. Fizinė baigiasi praėjus abstinencijos periodui, kūnas nebereikalauja cheminių medžiagų, tačiau smegenys atsimena tą būseną ir skatina iš naujo".
Per mėnesį – 2 tūkst eurų svaigalams
Alkoholikai neretai girtauja vieni, jiems nebūtina draugija ir pakanka lėšų įsigyti gėrimų, o narkomanams, kaip sako pašnekovas, geriau burtis draugėn. Priklausomiems žmonėms norisi dalintis savo bėda, nes vienam nešti tą vidinio skausmo naštą – per sunku. Kai šalia yra dar kažkas vartojantis, lengviau pasijusti, kad esi ne toks vienas, priklausai grupei. Narkomanams vartoti grupėje paprasčiausiai „apsimoka" finansiškai, lengviau kažką pavogti, kažką parduoti.
Narkotikų vartojimas skatina ne tik nusikalsti, bet ir įklampina į skolas prekeiviams, kas gali baigtis pakankamai blogai: „Buvo pavojus įkliūti policijai, bet potraukis vartoti buvo stipresnis už baimę. Juolab, aplinkoje turėjau žmonių, išėjusių iš įkalinimo įstaigų, mūsų mąstymas buvo toks iškreiptas, kad galvojome, tame gyvenimo būde esant savotiškos romantikos, jautėmės „kieti". Tikėjau, kad tikram vyrui gyvenime būtina pereiti arba armiją, arba kalėjimą, nes tik ten išmoksi to, ko negausi niekur kitur.
Žinojau, kad jeigu esu skoloje narkotikų prekeiviams, tai yra realus pavojus mano gyvybei. Mačiau ne vieną žiaurų skolų išmušinėjimo atvejį. Nors prekeivis ir žino, kad skolingasis negali grąžinti skolos, neturi iš ko, bet muša jį iki sąmonės netekimo, ar blogiau, kad parodytų kitiems, kas nutinka tokiu atveju. Tada kiti greitai mąsto, kaip grąžinti skolą, eina vogti. Narkotikų platinimo verslas eina kartu su žiaurumu, nes niekaip kitaip neįmanoma kontroliuoti priklausomybės vedamų žmonių. Brangesnių medžiagų pasaulyje smurto mažiau, tačiau dažnai parduodamas kūnas ir tai gana plačiai paplitę. Man tuomet, galima sakyti, pasisekė, turėjau įtakingų pažįstamų, pridengdavusių mane nuo policijos. Esu ne kartą įkliuvęs, tačiau artimieji vis išsukdavo tais laikais, kai korupcija gyvavo".
Paklaustas, kiek jam kainuodavo priklausomybė, pašnekovas teigė, jog viskas priklausė nuo tuometinių pajamų, mat svaigalų kainos labai žymiai skiriasi, atsižvelgiant į kokybę ir, žinoma, poveikį organizmui: „Lietuvoje kai kurių narkotikų gauti būdavo sunkiau, nei gyvenant užsienyje. Taip pat užsienyje pajamos didesnės, tad galėdavau sau leisti daugiau. Lietuvoje, kai vartojau kokainą, man reikėdavo 400 litų per dieną. Kai nebegalėdavau sau leisti brangių, vartodavau pigesnius, kurie žaloja greičiau. Sumos keitėsi, bet visos pajamos, kurias gaudavau iš artimųjų, draugų, kartais darbo, vagysčių, viską iki cento išleisdavau narkotikams, negalvojau nei apie maistą, nei apie drabužius. Jei skaičiuočiau eurais, narkotikams per mėnesį išleisdavau apie 2 tūkst.
Mano artimieji mane retai matydavo ir turėjo nedaug žinių apie narkotikus, tad nepastebėdavo, jeigu būdavau pavartojęs narkotikų. Pasakydavau, kad su draugais išgėriau alaus, nors būdavau prisirijęs vaistų. Be to, tėvai labai myli savo vaiką ir negali pripažinti, kad jis – narkomanas, juk taip baisu, tada įsijungia savigynos mechanizmas. Jeigu paprašydavau pinigų, duodavo ir taip palaikė mano ligą. Narkotikų vartojimas žmogaus kūnui padaro labai daug žalos: keičiasi oda, greičiau senėji, atsiranda žaizdos, nes nusilpsta imuninė sistema ir lengva užsikrėsti bet kokiu virusu. Jei vartojami injekciniai narkotikai, nesunku užsikrėsti hepatitu, AIDS. Jeigu vartojamos rūkomos medžiagos, plaučiuose dažnai nebepagydomai lieka nuosėdos, gresia tuberkuliozė. Juolab, kad narkomanai dažnai laiką leidžia tamsiose, drėgnose patalpose, kur bakterijoms lengva vystytis".
Praeiviai išgelbėjo gyvybę
Robertas teigia, kad neretai narkomanai nustumiami į visuomenės paraštes, „nurašomi", laikomi silpnais ar nevykėliais, tačiau ši liga nesirenka ir gali pasiekti bet ką, bet kurio socialinio sluoksnio atstovą.
„Tai, kuri priklausomybė tave paveiks, labai priklauso nuo to, ką matai aplinkoje. Yra žmonių, kuriems narkotikai atrodo normalus dalykas, bet prie alkoholio jie neprisilies ir atvirkščiai.
Visuomenei narkomanas yra pavojingas žmogus. Atsižvelgiant į tai, ką vartoja, jo elgesys gali būti skirtingas. Pavartojęs amfetamino, net ir apsvaigimo būsenoje, suprasdavau, kad man greit reikės kitos dozės, o energijos – pilna. Sukilus adrenalinui einu ir darau: vagiu, daužau vitrinas, ką nors pagriebiu. Būdavo, einu vogti, o ten – sargas, iš netikėtumo naudodavau fizinę jėgą. Apsvaigęs tu negali apskaičiuoti savo jėgos, blaiviai nemąstai, jautiesi drąsiai. Dėl to, ieškodamas stipresnių potyrių, vaikščiodavau daugiaaukščių namų stogų atbrailomis.
Pavartojusį žmogų nesunku atpažinti, jį išduoda neadekvatus elgesys, gali būti labai sulėtėjęs, žmogus gali tiesiog stovėti ir nejudėti, nesunkiai atskirsite iš nerišlios kalbos, stiklinio žvilgsnio. Geranoriški žmonės dažnai išgelbsti narkomanams gyvybę, mat pagalvoję, kad viešoje vietoje sustreikavo sveikata, iškviečia pagalbą, išgelbsti nuo perdozavimo. Esu dėkingas tokiems neabejingiems praeiviams, kurie man ne kartą išgelbėjo gyvybę, ir greitosios pagalbos medikams, kurie atgaivindavo. Deja, kartais būna, kad bėdos ištiktą žmogų palaiko narkomanu ir nekviečia pagalbos, labai raginčiau nepraeiti. Žinoma, jeigu matote, kad žmogus elgiasi agresyviai, nesiartinkite ir kuo greičiau kvieskite policiją. Žinau vieną pavyzdį, kai areštinėje atsidūręs žmogus nustojo vartoti, taip net galite padėti, tik nelikite abejingais", - patarė pašnekovas ir paprašytas patarti ką nors priklausomam, bet dar nesiryžtančiam kreiptis pagalbos, atsakė paprastai: „nebijok pasekmių, nebijok, kad tavo priklausomybė išlįs į dienos šviesą, nebijok imtis pokyčių, gyvenimas nevartojant – kur kas gražesnis, patikėk. Tu esi bejėgis prieš savo priklausomybę. Jei rasi savo dugną, atsispirk nuo jo, išeitis yra. Tik nelauk, paskubėk, kol dar ne vėlu".
Yra žmonių, labiau linkusių į priklausomybę
RPLC Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus specialistė Morgana Danielė pritarė Robertui, teigdama, jog yra veiksnių, dėl kurių kai kurie žmonės labiau linkę į priklausomybę nuo narkotikų, nei kiti: „Nėra vieno veiksnio, nuo kurio priklausytų šios ligos išsivystymas. Tikimybė tapti priklausomam, kaip ir tikimybė susirgti kitomis ligomis, yra nevienoda. Priklausomybės rizikai įtakos turi tiek biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija (genetika), amžius), tiek socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė).
Kuo daugiau asmuo turi rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė piktnaudžiauti psichoaktyviosiomis medžiagomis ir vystytis priklausomybei. Yra tyrimų, išskiriančių 4 pagrindinius didesnės rizikos veiksnius: didesnis depresyvumas, aukštesnis nerimo lygis, impulsyvumas ir potyrių siekimas. Nors dauguma žmonių, vartojančių vienas ar kitas medžiagas, netampa nuo jų priklausomi, kai kuriems ši liga išsivysto. Psichiką veikiančios medžiagos skiriasi pagal priklausomybės sukėlimo tikimybę, tačiau verta pastebėti, kad tarp labiausiai priklausomybę keliančių medžiagų, šalia opioidų yra ir alkoholis bei nikotinas".
Paklausta, kur prašyti pagalbos, jei jau apsisprendei, kad nori gydytis, specialistė įvardijo variantus didiesiems miestams bei provincijoms.
„Reikėtų kreiptis į kvalifikuotus specialistus. Respublikinio priklausomybės ligų centro filialai veikia didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Registratūros tel. +370 5 213 7274. Mažesniuose miesteliuose galima kreiptis į savivaldybių socialinius darbuotojus ir priklausomybės ligų konsultantus, jų sąrašas ir kontaktinė informacija skelbiami RPLC svetainėje: https://www.rplc.lt/wp-content/uploads/2019/09/konsultantu_sarasas_2019_09.pdf “, - sakė M. Danielė.