Dzūkijos kaimuose keptos bandos buvo šaunamos į krosnį, tačiau puikiausiai galite šį paprastą bulvinį skanėstą iškepti ir dabartinėmis sąlygomis namuose. Jums reikės šviežių lietuviškų daržovių: bulvių, svogūno, česnakų, lašinukų, prieskonių, kopūstų lapų ir kelių agurkėlių.
„Reikia gero kopūstėlio, tada patepsime skardą aliejumi ir išklosime kopūsto lapais. Sutarkuosime bulves“, – paaiškina R. Sakalienė, kaip pradėti ruošti bandą.
Etnografė pasakoja, kad sutarkavus bulves jas šiek tiek reikia pagardinti druska ir tarkius supilti į paruoštą skardą. Tuomet telieka pašauti į orkaitę.
„Turi būti 220 laipsnių naudojant statinį režimą – tai reiškia, reikia kepti iš viršaus ir iš apačios“, – kokia geriausia temperatūra kepti, paaiškina G. L. Demarco.
Virtuvės šefo pašauta banda keps apie valandą. Per tą laiką, padedamas R. Sakalienės, G. L. Demarco supjausto lašinukus, nulupa ir susmulkina česnakus, svogūną, ir viskas keliauja į keptuvę.
„Mes padažą vadiname dažytiniu. Svarbiausia – viską pakepinti ir nesudeginti“, – pasakoja R. Sakalienė.
Baigiant kepinti, į keptuvę dar reikia įdėti gabalėlį sviesto, kad padažas taptų švelnios kreminės konsistencijos. Į padažą, arba dzūkiškai vadinamą dažinį, jau supylus į indą reikia įdėti grietinės – ši labiau pagardins ir sustiprins skonį. Kaip sako R. Sakalienė, dėl rūgštelės dar patartina įpilti kefyro ir viską gerai išmaišyti.
G. L. Demarco atskleidžia mažą gudrybę, kaip gražiai išimti bandą, – uždėkite medinę lentelę ant skardos ir staigiu judesiu apverskite. Gražiai apkepusi banda atsidurs ant lentelės be jokio vargo.
Prieš ragaujant, dar reiks padirbėti – vien iškepti bandos nepakanka. Į puodą supilkite dalį padažo, sudėkite supjaustytą bandą vienu sluoksniu, o ant viršaus užpilkite padažo.
Gamindamas G. L. Demarco nustemba – „man primena lazaniją!“ ir su R. Sakaliene nusijuokia, kad išties kažkas panašaus, tik iš bulvių.
Susluoksniavus į puodą dažinį ir iškeptą bandą, jau su puodu patiekalas keliauja ant viryklės ir nedidelėje temperatūroje dar troškinama apie valandą. Tie, kuriems patinka riebesnis maistas, išties turės kuo džiaugtis, – šiam skanėstui ruošiamas ir dar vienas padažas.
„Padarysime dar vieną padažą, jis bus tirštesnis, tai vadiname daryciniu“, – atskleidžia etnografė.
„Reikės varškės, kefyro, išspaudžiam česnakus“, – vardija G. L. Demarco.
„Dar reikia agurkėlių dėl drėgmės ir šviežumo, gaivumo“, – priduria R. Sakalienė.
Sutarkuoti švieži agurkai keliauja į indą su jau sumaišyta varške, kefyru ir česnakais, visa tai pagardinama nedideliu druskos kiekiu. Padažą dar reikia pagardinti žalumynais – svogūnų laiškais, krapais. Galima pagardinti salotų lapais bei spanguolių uogomis.
G. L. Demarco nelepia nuostabos, kad gaminant iš pažiūros paprastą patiekalą jis toks gaivus ir spalvingas.
„Man – pirma banda, – nauju atradimu džiaugiasi G. L. Demarco ir ragauja kepinį. – Tavo skanesnė.“
Patiekalui reikės 2 kg bulvių, 1 kopūsto galvos, druskos, maltų juodųjų pipirų.
Dažinį ruoškite iš 200 g lašinių, 1 svogūno, 80 g sviesto, 100 g grietinės (30 proc. riebumo), 200 ml kefyro, druskos, maltų juodųjų pipirų.
Padažui, arba darytiniui, prireiks 400 g varškės, 50 g grietinės, 100 ml kefyro, 1 agurko, 3 skiltelių česnakų, 1 poro, svogūnų laiškų, krapų, salotų lapų, spanguolių uogų.
