Luca, pakalbėkime apie rudenį Italijoje ir Lietuvoje. Kuo jie panašūs?
Mano namuose, Italijoje, ruduo – tai derliaus metas. Tiesa, jis kiek kitoks nei Lietuvoje: nuimame vynuogių, figų, įvairių daržovių derlius. Kai ateina rugsėjis, prasideda tikrasis piko metas ūkiuose, soduose ir daržuose. Žinoma, ir Lietuvoje rudenį pasipila gėrybės!
O kuo skiriasi ruduo Lietuvoje?
Man Lietuva yra viena iš nedaugelio vietų, kur ruduo apskritai yra ir jis toks gražus. Štai Italijoje mes, galima sakyti, iš vasaros iškart pereiname į žiemą, o Lietuvoje dar turime laiko pasidžiaugti gamta. Tiesa, man pačiam atrodo, kad rugsėjo 1-ąją visa šalis tarsi atsibunda ir prasideda tikras gyvenimas: skubėjimas, vaikų vežimas į mokyklą ir t. t.
O kokie patiekalai jums asocijuojasi su rudeniu?
Man atrodo, kad ruduo šefui – vienas geriausių metų laikų. Visko tiek daug! Bet labiausiai po vasaros esu pasiilgęs sriubos, to šilto ir malonaus jausmo ją valgant. Sriuba tikrai pradžiugina kasdienybę. Dar ruduo – „gnocchi“ metas. Jau turime gerų bulvių, moliūgų, kuris man tikras rudens simbolis, o iš jų abiejų pavyksta pagaminti nuostabius virtinukus. Rudenį lėkštėje galima matyti visas spalvas!
Bulvės ir moliūgai – mėgstami visų. O kas dar atsiduria jūsų virtuvėje?
Mane džiugina, kad Lietuvoje yra ingredientų, kurių Italijoje tektų paieškoti. Rudenį mano namuose atsiduria pastarnokai, juodieji ridikai, iš kurių vaikams gaminu traškučius.
Pakalbėkime apie konservavimą. Koks ruduo be jo? Ar italai taip pat stoja prie stiklainių ir ruošiasi žiemai?
Konservavimas Italijoje prasideda jau rugpjūčio pabaigoje. Pirmiausia į stiklainius keliauja pomidorai, tuomet įvairūs džemai ir daug kitų gėrybių. Tačiau priešingai nei Lietuvoje, konservavimas yra visos šeimos reikalas. Visi susirinkę konservavimui paaukoja bent jau vieną savaitgalį, nes konservuojame DAUG, o darbo atsiranda visiems: kas valo, kas plauna, kas maišo.
O su šeima Lietuvoje?
Koks ruduo be grybų. Koks jūsų santykis su jais?
Tai, kad Lietuvoje galime taip laisvai grybauti, man iki šiol yra nepaprasta! Italijoje tam turėtum išsiimti atskirą leidimą! Tačiau kol dauguma lietuvių grybus konservuoja, man labiau patinka juos džiovinti ir šaldyti. Jokiu būdu prieš tai grybų neplaunu – tik gerai nuvalau ir į šaldiklį. O atėjus vėlesniam rudeniui ar žiemai tokie grybai puikiai tinka gaminant rizotą, jautienos troškinius ir t. t.
Kaip jums atrodo, koks yra mūsų šalies skonis?
Labai suktas klausimas. Manau, kad moterims jis vienoks, o vyrams – dar kitoks. Pastebėjau, kad lietuvės itin mėgsta rūgščius dalykus. Štai ir mano žmona mėgsta daryti desertus su šermukšnių sultimis ar džemais, kurie man atrodo siaubingai rūgštus. O štai kitas skonis, kurį turbūt labiau
mėgsta vyrai, ir kurį man teko tik Lietuvoje ragauti, yra lašiniai. Kiti skoniai labai priklauso nuo sezono. Štai ruduo man – moliūgai, kaliaropės, lapiniai kopūstai...
Na ir pabaigai, Luca, keletas greitų klausimų ir jūsų pasirinkimų. Pomidorai ar česnakai?
Pomidorai.
Espresas ar kapučinas?
Espresas.
Roma ar Milanas?
Roma.
Bulviniai blynai ar šaltibarščiai?
Šaltibarščiai.
Pusryčiai ar pietūs?
Pietūs! Nes tik lietuviai tokius gausius pusryčius valgo. Kai mano žmona juos ruošia, atrodo, kad nevalgysim kelias dienas.