Jei prieš kurį laiką kas nors būtų paklausęs, koks vyras yra mano skonio, būčiau tvirtai apibūdinusi pono tobulybės išvaizdą: tamsių plaukų, rudų akių, sportiško sudėjimo, aukštas… Bet šiandien, kai jau kelis metus vaikštau į pasimatymus su visokio plauko (ar visai be plauko) vyrais, nebesu tikra, kad būtent tai nulemia mano simpatijas vienam ar kitam vyriškiui. Iš tiesų jie visi tokie skirtingi, kad net būtų sunku atrasti bendrą vardiklį. O net jei jį ir atrasčiau, sunku būtų nusakyti žodžiais. Ar kam nors būtų aišku, jei sakyčiau, kad ieškau vyro su „cinkeliu“? Sakysite, charizmatiško? Gal, bet kas ta charizma? Sakysite, keistoko? Gal, bet kai kurie keistuoliai gali peržengti ribas. Du kandidatai, apie kuriuos šį kartą papasakosiu, atrodė, kad tą „cinkelį“ turėjo, bet, kaip vėliau paaiškėjo, turėjo ir šį tą daugiau.
