Lietuvis geriau mirs, negu vergaus užpuolikui: vienas iš kruviniausių partizaninių kovų epizodų – rusų lavonus vežė net kelias dienas

Tęsiant pasakojimų apie specialiųjų operacijų pajėgas, būtina prisiminti partizaninį karą Lietuvoje. Šis karas, dar vadinamas Karu po karo, mūsų šalyje prasidėjo 1944-ųjų liepą, bet konvencinį karą laisvės gynėjai kariavo palyginti neilgai – 1945 m. žaliukų vadovybė kardinaliai pakeitė kariavimo būdą – buvo pereita prie spec. pajėgų taktikos. Atlikta daugybė sėkmingų ir įspūdingų operacijų, sunaikinti tūkstančiai okupantų.

Dabartinės Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos (SOP) tęsia partizanų tradicijas, mokosi iš jų darbų, motyvacijos ir ryžto.

Organizuota Lietuvos partizanų kova, pasibaigusi 1953 m. gegužę, kai buvo suimtas, o paskui ir sušaudytas faktinis šalies prezidentas bei visų partizanų vadas generolas Jonas Žemaitis-Vytautas, beveik niekuo nesiskyrė nuo kariuomenės: buvo centrinė vadovybė, subordinacija, karinių laipsnių sistema, uniformos, mokymo centrai ir t.t. Pirmasis SOP vadas atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius sako, kad Lietuvos partizanai įrodė, jog galima kovoti su bet kokiu priešu, kokio galingumo jis bebūtų.