Didžiausia pasaulyje laivo tragedija liko nutylėta: Baltijos jūra pasiglemžė 9 tūkst. žmonių gyvybių, pusė jų – vaikai

Tai – didžiausia keleivinio laivo katastrofa istorijoje. Nors „Titaniko“ istoriją žino beveik visi, „Wilhelmo Gustloffo“ tragedija buvo nutylėta. 1945 metų sausio 30 dieną, apie 21 val. 16 min., trys sovietų torpedos pataikė į beveik 10 tūkst. Rytų Prūsijos (įskaitant ir Klaipėdos kraštą) pabėgėlių per Baltijos jūrą į Vokietiją plukdžiusį laivą. Beveik pusė keleivių buvo kūdikiai ir vaikai.

Tą naktį iš stingdančių Baltijos jūros gelmių pavyko išgelbėti tik apie 1200 žmonių, tad nieko keisto, jog net praėjus kelioms savaitėms po katastrofos, Baltijos jūra į krantą išmesdavo sušalusių žmonių kūnų.

Lemtingas tris torpedas į laivą paleido sovietų povandeninio laivo „S-13“ vadas Aleksandras Marinesko. Dar Naujųjų metų naktį nuo degtinės priklausomas A. Marinesko meilinosi vienai restorano savininkei švedei. Vėliau jis kelias dienas kartu su ja gėrė ir vis dingdavo iš laivo be oficialaus leidimo. Tai buvo dvigubas pažeidimas: dezertyravimas, mirties bausmę užtraukiantis nusikaltimas, ir Sovietų Sąjungos piliečio bei užsienietės draugystė, kuri buvo draudžiama.

Tačiau jo buvo pasigailėta ir A. Marinesko suvokė, kad per šią misiją jis turi įrodyti savo vertę Sovietų Sąjungai, kitaip jo laukė mirtis. Proga tai padaryti pasitaikė – pasirodė pabėgėlių perpildytas laivas.

Baimė Rytų Prūsijoje