Mažame Lietuvos kaimelyje naciai įrengė tikrą siaubą, o jų darbus pratęsė sovietai – čia įkūrė net lagerį

„Tai da dabar ten yra ten išlikusi ta velnio duobė, kur šaudydavo... Kraujas bėgdavo į Šyšą“, – tokius žodžius ištarė istorikų kalbintas vyras, kalėjęs Gulago lageryje Nr. 3. Ši vietovė turėjo ne vieną vardą: Gulago lageris Nr. 3, Karo belaisvių stovykla Nr. 184, o pats pirmasis pavadinimas skambėjo taip – „Stalag 331“. Tai ne tik unikali vieta Lietuvai, bet ir reta Rytų bei Vidurio Europoje. Čia savo antihumanistišką ir nusikaltėlišką veiklą pirmiausia vykdė naciai, o šiems pasitraukus – kaip maitvanagiai šeimininkauti puolė sovietai. O kur jau nenorėsi tokioje vietoje rodyti savo galios – juk tam buvo puikiai paruošta infrastruktūra. Tai – Macikų lagerių istorija.

Tikėtina, kad apie Macikų lagerius nebūsite girdėję. Nors Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas istorikas Ignas Giniotis užaugo Šilutėje, vos keleto kilometrų atstumu nuo Macikų, apie šią vietą ir jos tamsią istoriją pirmą kartą išgirdo tik pradėjęs dirbti muziejuje. Nuo 1941 iki 1955 metų čia tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis kalinių buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai. Būtent išlikęs karcerio pastatas šiandien primena nacių ir sovietų „darbus“. „Delfi plius“ kviečia pažinti tamsiąją Macikų istoriją.

Naciai šią vietą pasirinko neatsitiktinai