Dėžėse – ir kiti vartoti dar puikiai tinkami vaisiai, žalios salotos, pienas, mėsa, sūriai, prieskoniai, netgi tokios ne pirmo būtinimo prekės kaip šalta ar tirpi kava, sausainiai, sūreliai, tortai, javainių batonėliai ir kita.
Organizacija skaičiuoja, kad per metus jiems išgelbėti pavyksta apie 5000 tonų maisto, kuris buvo pasmerktas išmetimui. Jau vien šiemet tokių produktų yra apie 600 tonų.
„Mes šiuo metu esame tokioje situacijoje, kuomet pasaulyje vyksta tokie du absurdiški dalykai – viena ranka mes mėtome didelius kiekius maisto, apie trečdalis viso pagaminto maisto yra išmetama, bet kitoje pusėje yra žmonių, kuriems vis dar trūksta maisto. Nors visą laiką būti pavalgiusiam iš esmės yra prigimtinė žmogaus teisė. Mano galva, taip yra“, – sako „Maisto banko“ verslo partnerysčių vadovė Dovilė Kovalskytė.
„Delfi“ pradeda tęsia pasakojimų ciklą „Paramos galia“, kurio metu skaitytojus ir žiūrovus kviečia susipažinti su skirtingomis organizacijomis, siekiančiomis spręsti įvairias socialines ir net globalias problemas. Nors dažnai atrodo, kad esame per maži susidoroti su tokio masto iššūkiais – juk niekam to nepavyko padaryti dešimtmečius ar net šimtmečius – iš tiesų prie pokyčių gali prisidėti kiekvienas mūsų. Šios organizacijos – puikus to įrodymas, nes jas visas vienija ir veda į priekį paramos galia.
Kasdien aplanko 502 parduotuves visoje Lietuvoje
D. Kovalskytė prie šios organizacijos veiklos prisijungė daugiau nei prieš dešimtmetį. Dabar ji yra nuolatinė darbuotoja, bet savo kelią čia ji pradėjo kaip savanorė. Tuomet, sako pašnekovė, kaip ir dauguma žmonių galvojau, jog pagrindinė organizacijos veikla – parduotuvėse rengiamos akcijos, kurių metu renkami ilgo galiojimo produktai.
Tačiau iš tiesų šios maisto prekės, kurias dažnas iš mūsų nuperka kaip paramą, nesudaro nė 7 proc. viso organizacijos tvarkomo maisto. Liūto dalis – beveik 60 proc. – yra iš prekybininkų gaunami produktai.
Dovilė pasakoja, kad ankstyvą rytą darbą pradėję savanoriai dar iki pietų būna aplankę net 502 prekybos centrus 83-uose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Pašnekovė juokiasi, kad iki šiol vis dar sulaukia klausimų, ar „Maisto bankas“ dirba savaitgaliais. Kitaip, sako ji, maisto išgelbėti tiesiog nepavyktų, jis keliautų į sąvartyną.
„Didžioji dalis maisto produktų, tai yra tai, ką mes gauname iš prekybos tinklų, iš tiesų būna paskutinės dienos galiojimo produktai. Todėl taip, organizacijos jos turi juos sunaudoti tą pačią dieną ir turi atiduoti žmonėms tą pačią dieną. Dėl to mes skubame dirbti iš ryto.
Tai, ką mes gauname iš kitų maisto davėjų, tai yra logistikos įmonės, gamintojai, ten būna įvairiausių variantų. Kartais gauname produktų, kurie galioja mėnesių mėnesiais, bet jie pavyzdžiui nusprendė išimti jį iš rinkos“, – dėl kokių priežasčių maistas atkeliauja į jų sandėlius aiškina D. Kovalskytė.
Stipriai klystate, jei galvojate apie prastos kokybės produktus
Jei galvojate, kad į tokius sandėlius patenka tik labai prastos kokybės produktai, stipriai klystate. Dovilė pasakoja, kad iš lentynų prekės dažnai išimamos dėl, pavyzdžiui, susilanksčiusių kartotinių pakuočių – tokių tiesiog niekas nebeperka. Taip pat čia atkeliauja ir maistas su menkais gamykliniais brokais. Sakykime, koldūnai turėjo būti keturkampiai, bet paleidus jų gamybos seriją įvyko klaida ir kampai buvo nukapoti. Tokie nelaimėliai net nebesiunčiami į parduotuves.
Pašnekovė juokiasi, kad organizacijai dažnai tenka realizuoti ir proginius produktus – pavyzdžiui, velykinius saldumynus, kurie visiškai tinkami vartojimui, tačiau pasibaigus šventei yra išimami iš prekybos.
„Apie 25 proc. visų CO2 emisijų yra sukeliama maisto tiekimo grandinėje visame pasaulyje. Tai yra daugiau negu aviacijoje. Visi galvoja, kad aviacija yra didelis teršėjas, bet maisto tiekimas yra daug didesnis teršėjas negu aviacija ir trečdalis to yra išmetama veltui.
Mes padarėme poveikį planetai, sukūrėme CO2 emisiją, sunaudojome daugybę litrų vandens, mes naudojome ariamą žemę, kertame miškus, nyksta gyvūnų rūšys dėl to, kad kertame miškus, kad galėtume užsėti pasėlius ar auginti gyvulius, ir po to paimame ir išmetame visą tą maistą“, – duomenimis dalijasi D. Kovalskytė.
Organizacijos duomenimis, didžiąją dalį nebereikalingų, tačiau vartojimui dar tinkamų produktų sudaro vaisiai ir daržovės, duonos gaminiai ir įvairios kruopos. Per metus nepasiturintiems organizacija išdalina net apie 8000 tonų maisto, kurio vertė yra maždaug 13 milijonų eurų. Prie organizacijos išgelbėto maisto dar prisideda ir žmonių suaukoti produktai bei Europos pagalba labiausiai skurstantiems.
„Čia irgi buvo labai labai gražus dalykas, kuris įvyko pavasarį, kuomet, be abejo, visiems staiga buvo uždaryti restoranai, viešbučiai, mokyklų valgyklos ir visi kiti. Tai buvo labai graži tokia maisto produktų banga, kurios sulaukėme būtent iš šitų įstaigų. Pas tave stovi sandėliuke, nežinai, kada galėsi atsidaryti, tai daugybė restoranų atidavė mums tuos maisto produktus ir buvo didelis didelis pagelbėjimas.
Mes skaičiuojame, kad vienas maisto bankui paaukotas euras sugeneruoja 15 porcijų maisto arba 7,5 kg“, – sako pašnekovė.
Neišmetama beveik niekas
Anot Dovilės, iš surenkamų produktų neišmetama beveik niekas. Tiesa, ne visi jie tinkami vartoti iš karto. Pašnekovė rodo organizacijos įkurtą virtuvėlę, kur pernokę vaisiai virsta uogienėmis, kiti greitai gendantys produktai – konservuotomis sriubomis ar panašiais ilgesnio galiojimo patiekalais.
Dalis tokių produktų taip pat išdalinama nakvynės namų ir kitoms pagalbos ranką tiesiančioms valgykloms, kurios gali tokį maistą sunaudoti tą pačią dieną. Kai kurie, likę produktai, dienos pabaigoje iškeliauja šunų ar kačių prieglaudoms, o gyvūnams netinkami – atiduodami ūkininkams kompastavimui.
„Galbūt ne visi žino, kad maisto bankas tik labai nedidelę dalį produktų išdalina tiesiai žmonėms į rankas. Didžioji dalis mūsų produktų yra išdalinama kitoms organizacijoms. Tokių Lietuvoje yra apie 600. Ir apie kokią organizaciją bepagalvotumėte, greičiausiai mes su ta organizacija dirbame ir tą organizaciją remiame maistu“, – pasakoja D. Kovalskytė.
Paklausta, ar jos pačios gyvenimas pasikeitė prisijungus prie tokios veiklos, Dovilė juokiasi, kad pasekmes labiausiai mato savo vaikuose. Moters teigimu, jie labai atidūs maisto švaistymo klausimu.
„Jie patys stengiasi rūpintis tuo, kas yra lėkštėje. Ir ką dabar daryti mama, jeigu aš nenoriu valgyti, taigi maisto švaistymas. Nu tai ką man dabar daryti su tais makaronais“, – vaikų klausimus atkartoja ji.
„Tai ką daryti su tais makaronais?“ – klausiu.
„Mama susideda į dėžutę, į šaldytuvą ir po to, kitą dieną galvoja, ką su jais daryti, kur juos integruoti“, – šypsosi D. Kovalskytė.
Kaip sutaupyti laiko parduotuvėje ir pinigų maistui
Turbūt visi pamename močiutės ar mamos pamokymus, kad duonos išmesti nevalia. Senas lietuviškas prietaras sako, kad tas, kuris duonos likučius išmeta, o ne atiduoda paukščiams, taps neturtingu.
Paradoksalu, bet „Maisto banko“ ir „Swedbank“ atlikta reprezentatyvi gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad būtent duona dažniausiai ir atsiduria lietuvių šiukliadėžėse.
Kasmet maždaug 2000 organizacijos savanorių stengiasi išgelbėti kaip įmanoma daugiau tiekimo grandinėje prarandamo maisto, tačiau Dovilė primena, kad už kitą pusę iššvaistomų produktų esame atsakingi mes patys ir siūlo receptą, kaip to išvengti.
„Dvi svarbios kryptys, kuriomis, aš manau, kad kiekvienas iš mūsų turime pradėti žingsniuoti. Viena kryptis, be abejo, yra tai, kaip tu elgiesi su maistu namuose. Pats geriausias dalykas, kuris pareikalaus šiek tiek kantrybės ir susikaupimo, tai yra maisto planavimas. Sekmadienį atsisėdi namuose ir suplanuoji – pirmadienį burokėlių sriuba, antradienį kugelis, trečiadienį tas, ketvirtadienį tas. Ko man reikės tam tam ir tam? Ir nusiperku tik tai, ko man reikės, ir visą savaitę susiplanuoju. Mes tai praktikuojame namuose ir sutaupo labai daug laiko, kurį gali sugaišti parduotuvėje, na ką čia šiandien valgyti, gal to, gal ano, gal trečio.
Kas yra sunkiau ne tokiems kūrybiškiems žmonėms virtuvėje, nu tikrai yra sunku sugalvoti, ką padaryti iš likučių. Aš pati nesu labai kūrybiškas žmogus virtuvėje ir man tai yra didelis iššūkis.Tai sakau, arba tu esi kūrybiškas, ir žinai, kaip elgtis su likučiais, arba tiesiog planuok maistą. Aš renkuosi planuoti“, – kiekvienam naudingais patarimais dalijasi pašnekovė.
