Įsitraukimas į ekranus sparčiai auga
Nereikėtų stebėtis, kad paaugliai daug laiko praleidžia prie ekranų – jie yra šiuolaikinės visuomenės atspindys. Prie ekranų dirbame, pramogaujame, ilsimės, valgome, net ir bendraudami su kitais neretai vis žvilgčiojame į išmaniuosius telefonus. Tikriname juos vos pabudę ar prieš užmigdami.
Internetas, virtualūs žaidimai, vaizdo įrašai ar socialiniai tinklai mūsų smegenyse veikia vadinamąją „atlygio sistemą“. Išsiskiria dopaminas, kuris suteikia žvalumo, malonumo. Dėl to nesąmoningai norime žiūrėti į ekranus vis daugiau – smegenys tai susieja su „apdovanojimu“, kuriam nereikia skirti daug pastangų.
Per pastaruosius keletą metų visose amžiaus grupėse išaugo naudojimasis išmaniaisiais telefonais ir kitais skaitmeniniais įrenginiais. Prie to prisidėjo pandemija, kada žmonės „užsidarė“ namuose ir pradėjo naudotis internetu daugiau nei bet kada anksčiau. Šie pokyčiai ypač paveikė paauglius.
JAV nevyriausybinės organizacijos „Common Sense Media“ duomenimis, 2019–2021 metais ekranų naudojimas pramoginiais tikslais tarp paauglių šoktelėjo 17 proc. Laikas, kurį paaugliai praleidžia prie ekranų, nuo 2015 iki 2021 m. išaugo beveik 30 proc. Apie 50 proc. paauglių internetu naudojasi „beveik nuolat“. Panašūs rodikliai stebimi ir globaliu mastu.
Tendencijos kelia nerimą
Tai, kad šiuolaikiniams paaugliams naudojimasis išmaniaisiais telefonais ar kompiuteriais užima didelę dalį jų kasdienybės, kelia daug susirūpinimo.
Pernelyg ilgas įsitraukimas į išmaniuosius telefonus ar kompiuterius gali sukelti per didelį krūvį nervų sistemai, o tai savo ruožtu gali neigiamai paveikti paauglio nuotaiką, energijos lygį.
Kanados mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad paaugliai, daug laiko praleidžiantys prie ekranų, dažniau patiria nerimo ir depresijos simptomus.
Pastebima, kad nerimo rodikliai gali būti aukštesni tarp paauglių, kurie praleidžia daugiau kaip 5–6 valandas prie ekranų, palyginti su paaugliais, kurie prie ekranų praleidžia iki 2 valandų per parą.
Kiti tyrimai rodo, kad paaugliams, kurie didžiąją dalį dienos praleidžia prie ekranų, gali suprastėti socialiniai įgūdžiai. Jiems gali būti sunkiau bendrauti „gyvai“, „skaityti“ kitų žmonių emocijas, kūno kalbą.
Ekranų įtaka miegui
Jei paauglys prie kompiuterio ar telefono leidžia savo vakarus, didelė tikimybė, kad dėl ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos gali sutrikti jo miego kokybė.
Mėlynoji šviesa imituoja dienos šviesą, trikdo miego hormono melatonino gamybą, klaidina smegenis ir verčia manyti, kad dabar yra budėjimo metas, o ne laikas nurimti ir ruoštis miegui.
Tyrimai rodo ir tai, kad paaugliai mėlynos šviesos poveikiui yra jautresni, negu suaugusieji.
Nuolatinis miego trūkumas ar prasta miego kokybė gali ne tik neigiamai veikti paauglių energijos lygį, dėmesio koncentraciją, bet ir trikdyti mokymąsi, socialinį ar emocinį funkcionavimą.
Nyderlandų mokslininkų paskelbtas tyrimas parodė, kad paaugliai, kurie daugiau kaip 4 valandas per dieną praleidžia prie ekranų, užmiega ir nubunda vidutiniškai 30 minučių vėliau, taip pat dažniau susiduria su miego sutrikimų simptomais nei tie, kurie prie ekranų praleidžia mažiau nei 1 valandą per dieną.
Yra ir gerų žinių: nustatyta, kad paauglių miegas gali pagerėti vos per vieną savaitę, apribojus mėlynąją šviesą skleidžiančių prietaisų naudojimąsi vakare.
Kyla antsvorio ir nutukimo rizika
Pernelyg didelis įsitraukimas į ekranus glaudžiai susijęs ir su mažėjančiu paauglių fiziniu aktyvumu. Prie ekranų paaugliai paprastai būna susikūprinę bei ilgą laiką vienoje padėtyje, o tai gali sukelti netaisyklingos laikysenos, stuburo problemų.
Dėl perteklinio naudojimosi ekranais „nukenčia“ ir paauglių mitybos įpročiai.
JAV mokslininkai atskleidė, kad kuo ilgiau per dieną paauglys naudojasi ekranais, tuo labiau jam būdingas pusryčių praleidimas, dažnas greito maisto, saldumynų vartojimas ir kiti ydingi mitybos pasirinkimai. Kartu rečiau valgomi sveikatai palankūs produktai, pavyzdžiui, vaisiai, daržovės ar žuvis.
Ilgas buvimas prie ekranų susijęs su didesniu daug energijos turinčio maisto suvartojimu ir fiziniu pasyvumu, o tai gali kelti paauglių antsvorio ar nutukimo riziką.
Pakeitus naudojimosi ekranais įpročius, gali keistis ir mityba. 2020-ųjų lenkų tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 14 tūkst. 13–19 metų paauglių, parodė, kad paaugliai, kurie sumažino laiką prie ekranų, mažiau suvartojo saldintų gėrimų, saldumynų, greito maisto.
Kokios galimos išeitys?
Paaugliams nėra dar išsivysčiusi impulsų kontrolė, todėl jiems svarbi suaugusiųjų priežiūra ir parama. Net ir vyresniems paaugliams reikia padėti nustatyti laiko prie ekranų ribas, apriboti elektroninių prietaisų naudojimąsi vakarais.
Jei paauglį sunku atplėšti nuo ekranų, svarbu jį skatinti daryti pertraukas, kalbėtis apie ekranų sukeliamą žalą. Tačiau ir patiems tėvams svarbu rodyti tinkamą pavyzdį.
Tyrimai rodo ir tai, kad dažnu atveju ne faktinis laikas, praleistas prie ekranų, o jų naudojimosi tikslai ir pobūdis gali lemti didžiausią žalą paauglių psichologinei savijautai bei sveikatai.
Tačiau net ir naudingai leisdami laiką prie ekranų, paaugliai privalėtų užsiimti kita veikla, gyvai bendrauti su bendraamžiais, reguliariai judėti, leisti laiką gryname ore.
Nepamirškite ir subalansuotos mitybos: augančiam organizmui ypač svarbu gauti pakankamą kiekį įvairių vitaminų, mineralų, omega-3 riebalų rūgščių bei kitų reikalingų maistinių medžiagų.