Dabartinis UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ direktorius Rimantas Smolskis, kuris, kaip pats sako, atėjo ištraukti įmonės iš bankroto, išskirtiniame interviu iniciatyvai „Tvari Lietuva“ teigia, kad bendrovė neturėjo teisės bankrutuoti, nes tokiu atveju Lietuva būtų susidūrusi su didelėmis problemomis. Anot jo, ŠGP perdirbimo ir utilizavimo sektorius – kritiškai svarbus, jis šaliai yra būtinas, siekiant užkirsti kelią pavojingoms užkrečiamoms ligoms plisti, taip pat valdyti marų, paukščių gripo keliamą pavojų, užtikrinti higienos normų laikymąsi.
Atsižvelgdama į ŠGP perdirbimo sektoriaus svarbą ir jame esantį nestabilumą, iniciatyva „Tvari Lietuva“ aiškinosi, kokios yra didžiausios šios srities problemos Lietuvoje, kodėl tokioje svarbioje verslo šakoje veikia vos keletas įmonių ir ar jos atliepia rinkoje esančią paklausą. Siekta sužinoti, ką Vyriausybė darytų, jei vienintelė pavojingiausius ŠGP Lietuvoje perdirbanti įmonė ir vėl atsidurtų ant bankroto ribos, taip pat ką ji jau daro, siekdama užtikrinti sektoriaus stabilumą.
Iniciatyva „Tvari Lietuva“, norėdama iš arti pamatyti, kaip Lietuvoje perdirbami ŠGP, apsilankė ir pačioje UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Šalutiniai gyvūniniai produktai skirstomi į tris kategorijas
Šalutiniai gyvūniniai produktai – tai gyvūnų kūnai, jų dalys arba kiti iš gyvūnų gauti produktai, neskirti vartoti žmonėms, taip pat oocitai, embrionai ir sperma, viešojo maitinimo atliekos, kepimo aliejus, buvusieji maisto produktai, mėsinių ir skerdyklų atliekos, kraujas, plunksnos, pūkai, vilna, kailiai ir odos, gyvūnų gaišenos, mėšlas ir kt., informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Kai kuriuos ŠGP galima perdirbti į kitus produktus ir naudoti juos žemės ūkyje bei pramonėje, tokie produktai vadinami ŠGP gaminiais.
Lietuvoje ŠGP yra skirstomi į tris kategorijas, atsižvelgiant į pavojaus visuomenės ir gyvūnų sveikatai, galinčio kilti dėl tokių produktų, lygį. Pirmos kategorijos ŠGP yra patys pavojingiausi.
Pavojingiausius ŠGP Lietuvoje tvarko vos viena įmonė
VMVT Viešųjų ryšių skyriaus duomenimis, pirmos kategorijos produktus iš ūkininkų ūkių, bendrovių, kitų žemės ūkio subjektų pašalina ir sunaikina arba užtikrina jų sunaikinimą vos vienas verslo subjektas – jau minėta UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Žemesnių kategorijų ŠGP Lietuvoje perdirba daugiau įmonių.
Antros kategorijos ŠGP tvarko UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „Tvari energija“ ir UAB „Krekenavos agrofirma“, o trečios – UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, UAB „Tvari energija“, AB „Vilniaus paukštynas“ bei KB „Baltic egg production“.
UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ generalinis direktorius R. Smolskis teigia, kad Baltijos šalyse jo vadovaujama įmonė yra vienintelė, surenkanti, sunaikinanti arba perdirbanti visų trijų kategorijų ŠGP.
„Pirma kategorija yra kritę gyvūnai, gaišenos, iš esmės vyresnio amžiaus raguočiai. Antra kategorija – vištų ir kiaulių krituoliai, o trečia – skerdyklų atliekos. Tai reiškia, kad dirbame su visa mėsos pramone. Surenkame visus nugaišusius gyvūnus, juos perdirbame. Taip pat dirbame su visomis skerdyklomis, kuriose yra atliekų, netinkamų žmonių maistui“, – teigia jis.
Kritiškai svarbus verslas
R. Smolskis pabrėžia, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ veikla yra kritiškai svarbi, nes, visų pirma, įmonė užtikrina saugą, higieną ir švarą, taip pat gamtos apsaugojimą nuo žalos. Anot jo, pagal Europos Sąjungos reikalavimus tai yra labai griežtai prižiūrima veiklos sritis.
„Užtikriname gyvūninių atliekų, kurios gamtai galėtų sukelti didžiulę žalą, jeigu būtų užkasamos ar netinkamai tvarkomos, savalaikį surinkimą Lietuvoje, – teigia įmonės generalinis direktorius, – pagal įstatymus privalome priimti visus užsakymus ir ŠGP surinkti per 48 valandas nuo užsakymo pateikimo. ŠGP tvarkymo taisyklėse numatytos baudos, jeigu to nepadarytume.“
R. Smolskis taip pat sako, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ dirba su didžiąja dalimi mažų ir didelių Lietuvos ūkių bei skerdyklų.
„Klientus skaičiuojame šimtais“, – sako jis.
„Tvari Lietuva“ pašnekovas atkreipia dėmesį ir į tai, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pajėgumai per metus leidžia perdirbti iki 100 tūkst. tonų ŠGP, tačiau šiuo metu įmonė perdirba apie 60 tūkst. tonų.
„Į šį skaičių įeina ir Latvijos rinkos dalis. Utilizuojame ne tik Lietuvos ūkių bei skerdyklų atliekas, bet ir Latvijos. Žinoma, Latvijos dalis – gerokai mažesnė“, – priduria jis.
Gamybos procesas: pagrindiniai ŠGP gaminiai – baltymai ir riebalai
Anot įmonės generalinio direktoriaus, UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iš Lietuvoje surinktų ir perdirbtų ŠGP pagamina du pagrindinius produktus: gyvūninius taukus ir baltymus.
R. Smolskis tai pat atkreipia dėmesį, kad visa į bendrovę atkeliaujanti žaliava, visų pirma, yra atskiriama pagal kategorijas.
„Šiandien turime dvi gamyklas. Pirmos ir antros kategorijos ŠGP keliauja į pirmos kategorijos gamyklą, kurioje pagaminami tik pirmos kategorijos gyvūniniai taukai. Juos daugiausiai parduodame biodyzelino gamykloms. Trečios kategorijos ŠGP iš skerdyklų keliauja į trečios kategorijos gamyklą. Joje žaliava perdirbama į gyvūninius baltymus, kurie naudojami naminių gyvūnų pašarams. Trečios kategorijos gamykloje taip pat gaunami ir trečios kategorijos taukai. Jie gali būti naudojami degalams, žvakėms, muilui, kosmetikai gaminti.
Abiejų gamyklų gamybos procesas yra toks pat – žaliava atvežama, suverčiama į duobes, iš jų konvejeriu patenka į katilą, kuriame yra verdama. Gamybos procese yra trys frakcijos: vanduo, kuris yra išgarinamas, taukai, kurie yra nuseparuojami, ir kieta masė, iš kurios pagaminami miltai. Naminių gyvūnų pašarams naudojami tik trečios kategorijos miltai, pirmos kategorijos miltai yra deginami ir utilizuojami, jie ES negalimi parduoti“, – paaiškina įmonės generalinis direktorius.
Jis pabrėžia, kad per metus UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ pagamina daugiai nei 12 000 tonų perdirbtų gyvūninių baltymų ir daugiau nei 8 000 tonų riebalų.
Įmonei dėl skolų buvo pradėta bankroto byla: vis dėlto ji likvidavimo išvengė
Nors UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir yra kritiškai visai Lietuvai svarbi įmonė, vienintelė šalyje tvarkanti visų trijų kategorijų ŠGP, tarp jų ir pačius pavojingiausius, dar visai neseniai ji kovojo dėl išlikimo.
2020 m. gruodį įmonių grupei „Arvi ir ko“ priklausiusiai UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ po nesėkmingų bandymų ją restruktūrizuoti buvo iškelta bankroto byla.
Bankroto bylos iškeltos ir kitoms grupės „Arvi ir ko“ įmonėms: „Arvi kalakutai“, „Arvi fertis“ ir „Marijampolės pašarai“.
Dabartinis UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ generalinis direktorius R. Smolskis akcentuoja, kad tiek „Arvi ir ko“, tiek atskiros bendrovės įmonės, taip pat ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, turėjo didelių finansinių problemų.
„Jos prasidėjo gerokai anksčiau – jau 2018 m. (...). Didžiausia problema buvo ta, kad įmonė prisiėmė didelių paskolų ir nesugebėjo veiklos sutvarkyti taip, kad laiku jas grąžintų, taip pat vykdytų savo įsipareigojimus. Visa įmonių grupė bankrutavo, kartu nusitempė ir UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Tuo metu situacija buvo tikrai labai bloga“, – pasakoja R. Smolskis.
Vis dėlto 2022 m. lapkričio 4 d. Klaipėdos apygardos teismas bankroto bylą nutraukė ir leido įmonei tęsti veiklą taikiai susitarus su kreditoriais dėl skolų grąžinimo.
Bendrovės direktorius R. Smolskis sako, kad iš įmonės „Arvi ir ko“ perėmė bankrutuojantį fabriką.
„Kartu su „Imlitex“ atėjau čia ištraukti UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iš bankroto“, – teigis jis ir pabrėžia, kad tuomet situacija pradėjo gerėti.
„Nauji investuotojai tikėjo, kad įmanoma atstatyti įmonės veiklą bei mokumą ir ateityje turėti pelningą verslą, nes ši sritis – specifinė, verslo šakoje veikia mažai bendrovių, tad nėra didelės konkurencijos. Su investuotojų pagalba buvo išpirktos skolos. Aišku, buvo nemažai teisinių iššūkių, – pasakoja „Tvari Lietuva“ pašnekovas, – vis dėlto per du metus pavyko išspręsti daug problemų, sumažinti išlaidas, perorganizuoti procesus, dėl to išėjome iš bankroto. Taip pat grąžinome skolas, kurios buvo neišpirktos. Nuo 2021 m. gruodžio 28 d. turime naujus akcininkus, sutvarkytą veiklą. 2021 m. uždirbome nedidelį 200 000 eurų pelną, vis dėlto 2022 m., atėjus energetikos krizei, patyrėme 5 000 000 eurų nuostolį. Šie metai pirmi, kai uždirbsime normalų pelną. Į ateitį žiūrime su viltimi.“
Be teisės bankrutuoti
R. Smolskis taip pat sako, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ neturėjo teisės bankrutuoti.
„Nesant pakankamų rezervinių ŠGP tvarkymo pajėgumų Baltijos šalyse, didelė dalis iš 60 000 t UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ utilizuojamų gyvūninių atliekų būtų užkasamos po žeme, taip sukeliant didelę ekologinę problemą Lietuvai. Labai rimtai nukentėtų šalies įsipareigojimai ir atitiktis Europos Sąjungos gyvūninių atliekų tvarkymo reglamentams. Akivaizdu, kad tiek įmonės vadovybė, tiek LR Žemės ūkio ministerija negalėjo leisti kilti tokio masto problemai“, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovas.
Paklaustas, ar įmonę vėl ištikus krizei nebūtų galimybės ŠGP išvežti perdirbti į kitą valstybę, R. Smolskis sako, kad tai padaryti būtų sunku.
„Šioje srityje labai svarbi kokybė. Pavyzdžiui, vasarą yra ir kvapų, ir degraduojančios kokybės problema. Negalėtume parduoti taukų, jei rūgštingumas, peroksido ar sieros kiekiai neatitiktų normų. Žaliavos kokybė kiekvieną dieną degraduoja. Nors tai yra atliekos, jos – greito vartojimo produktai, kuriuos reikia greitai surinkti, greitai perdirbti, greitai išvežti, ypač vasarą. Atliekos labai greitai genda, ypač paukštiena, žuvis“, – teigia jis.
Pirmos kategorijos ŠGP tvarkė dar viena įmonė, tačiau laikinai
UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ susidūrus su finansinėmis problemomis, valstybė leido dar vienai įmonei – atsinaujinančios energetikos bendrovei „Tvari energija“ – tvarkyti pirmos kategorijos ŠGP, išvežant jas perdirbti į užsienį. Tokiu būdu buvo užtikrinta alternatyva, leidžianti išvengti kritinės situacijos šalyje.
Vis dėlto iniciatyvai „Tvari Lietuva“ susisiekus su UAB „Tvari energija“, paaiškėjo, kad šiuo metu įmonė pirmos kategorijos ŠGP surinkimo licencijos jau nebeturi.
Ją UAB „Tvari energija“ gavo 2020 m. gegužės mėnesį. Licencija įmonės prašymu buvo panaikinta 2023 m. liepos 1 dieną.
„UAB „Tvari energija“ sprendimą atsisakyti šios licencijos lėmė ekonominės priežastys. Dalinai dalyvaudami ŠGP perdirbimo sektoriuje pastebime, kad pagrindinis pastarųjų metų iššūkis yra augančios išlaidos logistikai ir didėjančios ŠGP tvarkymo sąnaudos“, – atkreipia dėmesį UAB „Tvari energija“ atstovė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė.
Jos teigimu, šiuo metu UAB „Tvari Energija“ turi tik antros ir trečios kategorijos ŠGP surinkimo ir tvarkymo licencijas. Per metus įmonė, dirbdama su mažiau nei 20 klientų, bendrai perdirba iki 10 000 tonų ŠGP, tai yra 6 kartus mažiau nei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Ar Lietuvos ŠGP perdirbimo sektorius pavojuje?
Iniciatyvai „Tvari Lietuva“ tyrinėjant Lietuvos ŠGP perdirbimo sektorių, kilo klausimas, ar šalyje užtenka vos keleto įmonių, užsiimančių tokių produktų tvarkymu, ir ar jų teikiamos paslaugos atitinka rinkoje esančią paklausą. Be to, „Tvari Lietuva“, turėdama omenyje, kad vienintelei visų trijų kategorijų ŠGP, tarp jų ir pačius pavojingiausius, perdirbančiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, domėjosi, kaip Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) bando užtikrinti sektoriaus stabilumą ir kokių priemonių ji imtųsi, jei bendrovę vėl ištiktų krizė.
ŽŪM tikina, kad ŠGP tvarkymo paslaugų pasiūlos-paklausos klausimus sprendžia pati rinka, t. y. šioje srityje veikiantys ar ketinantys veikti verslo subjektai, o pati ministerija, atsižvelgdama į ES teisės aktų nuostatas, numatančias valstybės pagalbos teikimą, taip pat į kitų ES valstybių patirtį, be to, siekdama užtikrinti efektyvų ŠGP tvarkymą, stengiasi sudaryti sąlygas, kad visi šia veikla užsiimantys verslo subjektai nepatirtų nuostolių ir išliktų rinkoje.
ŽŪM taip pat teigia, kad valstybės pagalbos teikimo už ŠGP (...) šalinimą ir naikinimą taisyklėse numatyta galimybė pretenduoti gauti valstybės pagalbą naujoms ŠGP tvarkymo įmonėms už pašalintus ir sunaikintus pirmos bei antros kategorijos ŠGP.
Vis dėlto vienos iš didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje „Biovela Group“ rinkodaros ir komunikacijos specialistas Povilas Vinžanovas iniciatyvai „Tvari Lietuva“ pabrėžia, kad tokia situacija, kai pirmos kategorijos ŠGP Lietuvoje perdirba vos viena įmonė, nėra gera nei iš ekonominės pusės, nei vertinant rizikas.
„Visų pirma, iš komercinės pusės, kai nėra konkurencijos ir reikia rinktis iš vieno vieną, yra nelabai gerai, tikrai norėtųsi turėti daugiau opcijų. – Teigia jis ir prisimena 2020 m. UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ iškeltą bankroto bylą. – Įsivaizduokime, jeigu kažkas vėl nutiktų, neturime jokių alternatyvų. Matome, kad situacija Lietuvoje yra gana rizikinga ir pavojinga. Bankroto atveju perdirbėjų turėtume ieškoti kažkur užsienyje.“
Pasiteiravus ŽŪM, ar ji yra numačiusi priemones, kurių imtųsi, jei UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vėl kiltų likvidavimo rizika, ir kas nelaimės atveju Lietuvoje perdirbtų pačius pavojingiausius ŠGP, ministerija patikina, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ bankroto poveikis būtų laikinas, nes šios įmonės užimamą rinkos dalį turėtų perimti kitos ŠGP tvarkymo įmonės.
„UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ nėra vienintelis verslo subjektas, tvarkantis pirmos kategorijos ŠGP, ir poreikio spręsti neegzistuojančias problemas šiuo metu nėra, – sako ŽŪM atstovai ir patikslina, – pavojingiausių ŠGP tvarkymą Lietuvoje šiuo metu užtikrina ne tik UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“, bet ir UAB „Tvari energija“.
Matyti, kad ministerija nėra informuota apie pokyčius ir situacijoje nesigaudo, nes, kaip jau rašyta anksčiau, įmonė UAB „Tvari energija“ su pirmos kategorijos ŠGP nedirba.
Licencijas, leidžiančias vykdyti ŠGP tvarkymo veiklą, išduodanti VMVT taip pat patikina, kad UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ yra vienintelė įmonė, užtikrinanti pirmos kategorijos ŠGP perdirbimą Lietuvoje, o UAB „Tvari energija“ surinkti pirmos kategorijos ŠGP licencijos neturi jau nuo liepos mėnesio.
Visose šalyse ŠGP perdirbėjų – mažai: Estijos atvejis
UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ generalinis direktorius R. Smolskis atkreipia dėmesį, kad apskritai ŠGP perdirbėjų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek bet kurioje kitoje šalyje yra labai mažai.
„Mūsų dydžio perdirbėjų kitose šalyse yra po vieną ar du. Jei būtų daugiau, turbūt ekonomiškai būtų sudėtinga visiems išgyventi“, – teigia jis.
Įmonės vadovas taip pat pabrėžia, kad, pavyzdžiui, Estijoje, kurios rinka pagal ŠGP kiekius – du kartus mažesnė nei Lietuvos, yra du tokių produktų perdirbėjai, vienas iš jų, anot R. Smolskio, priklauso valstybei ir nuolat dirba nuostolingai.
„Visa laimė, kad ta Estijos įmonė priklauso valstybei, kuri turi galimybę per subsidijas ir dotacijas ją išlaikyti. Joks verslas to neprisiimtų, metai iš metų į nuostolį nedirbtų ir bankrutuotų. Dėl tam tikrų ekonominių priežasčių negali mažoje rinkoje būti daug sėkmingai dirbančių, galinčių išmokėti tinkamus atlyginimus, uždirbančių pelną gamintojų. Būtų sudėtinga to tikėtis“, – svarsto „Tvari Lietuva“ pašnekovas ir apibendrina, – mažose šalyse negali būti daug perdirbėjų, o tie, kurie yra, privalo tinkamai surinkti, perdirbti, utilizuoti ŠGP ir sukurti gerovę.“
Vis dėlto jis įsitikinęs, kad kuo didesnį pasirinkimą turi vartotojai, tuo yra geriau.
„Visi tikisi pasirinkimo, yra pripratę prie jo, – teigia R. Smolskis ir priduria, – bet turbūt čia ne ta sritis, kurioje gali būti didžiulis perdirbėjų skaičius, nes rinkos konjunktūra, ekonominiai sumetimai priveda prie to, kad tam, jog sistema veiktų, perdirbimo įmonių skaičius turi būti optimalus.“
Tikslas – turėti bent vieną ŠGP perdirbimo įmonę
R. Smolskis taip pat akcentuoja, kad mažų šalių vyriausybių planas yra turėti bent po vieną ŠGP perdirbimo įmonę tam, kad, atėjus marui ar paukščių gripui, būtų, kas utilizuoja užsikrėtusius ir nugaišusius gyvūnus.
Pavyzdžiui, Latvijoje, jo teigimu, pirmos kategorijos ŠGP perdirba vienintelė įmonė „Grow Energy“.
„Tai yra biodujų gamykla, – sako UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ vadovas ir apibendrina, – kiekviena vyriausybė, kiekvienos šalies žemės ūkio ministerija yra suinteresuota, kad valstybėje būtų bent po vieną įmonę, galinčią priimti ŠGP, jeigu ištinka masinė epidemija. Kad nėra daugiau tokių įmonių, lemia ekonominės priežastys, bet kad būtų bent viena – privaloma.“
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad apskritai ŠGP perdirbimu Lietuvoje užsiima daugiau įmonių, mat, kai kurie mėsos perdirbėjai įsirengė nuosavas dujų jėgaines.
„Vis dėlto į juos žiūriu labiau kaip į mėsos perdirbėjus nei ŠGP utilizavimo įmones. Jėgaines jos pasistatė tam, kad utilizuotų nuotekinį vandenį, kraują ir kt. bei iš to pasigamintų elektros energiją. Kad ir kaip būtų, jokia biodujų jėgainė negali ir negalės perdirbti pirmos kategorijos ŠGP. Tai reiškia, kad Lietuvoje yra vienintelis Rietavas, kuris gali tvarkyti pačius pavojingiausius ŠGP, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovas ir priduria, – mažus kiekius ŠGP ūkininkams leidžiama užsikasti, tačiau jeigu nugaišta didelis kiekis gyvūnų, pavyzdžiui, kiaulių maro atveju, juos atveža į Rietavą. Vasarą buvo trisdešimt keli laipsniai karščio, dėl to nugaišo tūkstančiai paukščių, kurių didelė dalis taip pat buvo atvežta į Rietavą.“
