Kiek ir kokių atliekų susidaro Lietuvoje?
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2021 m. Lietuvoje daugiausia surinkta įvairių mineralinių, statybinių ir griovimo, buitinių bei juodųjų metalų atliekų.
Atliekų klasifikavimas
Atliekos būna organinės ir mineralinės, kietosios, skystosios bei dujinės, degiosios ir nedegiosios, rašoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. Vienas iš žinomiausių – atliekų klasifikavimas į pavojingas ir nepavojingas.
Atliekos yra pavojingos, kai jos – sprogios, oksiduojančios, degios, dirginančios (odą ir akis), specifiškai toksiškos konkrečiam organui ar toksiškos įkvėpus, ūmiai toksiškos, kancerogeninės, ėsdinančios, užkrečiamos, toksiškos reprodukcijai, mutageninės (galinčios sukelti genų, chromosomų ar chromosomų rinkinio pokyčius), išskiriančios ūmiai toksiškas dujas, jautrinančios, ekotoksiškos ir kt., skelbiama Pavojingų atliekų identifikavimo ir klasifikavimo apžvalgos bei metodikos dokumente.
Tai – dervos, dažai, klijai ir lakai, tirpikliai, rašalas, hidraulinė, variklio ir pavarų dėžės tepalinė alyva, stabdžių bei aušinimo skysčiai, kuro ir tepalų filtrai, pakuotės užterštos pavojingų medžiagų likučiais, tepaluotos šluostės bei drabužiai ir kt.
Pavojingos atliekos susidaro ne tik įvairiuose pramonės sektoriuose, bet ir namų ūkiuose, soduose, garažuose.
Buityje susidarančios pavojingos atliekos, kurioms priskiriamos įvairios medžiagos ir mišiniai, turintys pavojingų savybių, klasifikuojamos į:
- buitines chemines medžiagas (namų valymo ir asmens higienos priemonės, kurių sudėtyje yra pavojingų medžiagų; dažai, lakai, tirpikliai, rašalas ir klijai, buities ir sodo pesticidai; fotografijos cheminės medžiagos; pakuotės, kuriose yra pavojingųjų medžiagų likučių);
- buitines sveikatos priežiūros atliekas (vaistai; aštrūs instrumentai ir kitos galimai užkrečiamos atliekos);
- statybos ir griovimo atliekas (asbesto turinčios atliekos; pavojingomis medžiagomis apdorota mediena);
- automobilių priežiūros priemonių atliekas (tepalų filtrai ir užterštos sugeriančios medžiagos; automobilių pramonės gaminiai; paviršių poliruokliai ir aušinimo skysčiai; atliekos, kuriose yra gyvsidabrio);
- Kitas atliekas (aerozolių balionėliai; baterijos; pavojingosios įrangos dalys, pavyzdžiui, spausdintuvų kasetės).
Visos atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms, laikomos nepavojingomis.
Kaip tvarkomos surinktos atliekos?
AAA duomenimis, Lietuvoje 2021 m. iš viso susidarė 6,9 mln. tonų atliekų. Iš visų jų, įskaitant trašų gamybos bendrovės AB „Lifosa“ susidariusias ir pašalintas fosfogipso atliekas (1,7 mln. tonų,), daugiausia buvo pašalinta sąvartynuose – 2022,5 tūkst. tonų. Taip pat 1515,4 tūkst. tonų – apdorota (paruošta naudoti ir šalinti), 1415,9 tūkst. tonų – perdirbta, 786,6 tūkst. tonų – išvežta (eksportuota), 614,0 tūkst. tonų – sudeginta naudojant kaip kurą ar kt., 186,3 tūkst. tonų – panaudota, 26,9 tūkst. tonų – sudeginta ir pašalinta kitais būdais.
Trąšų gamybos bendrovės „Lifosa“ teritorijoje yra didžiausias gamybinių atliekų sąvartynas, kuriame šalinama fosforinių trąšų gamybos atlieka fosfogipsas (1,7 mln. tonų).
Iš atliekų susidarymo ir tvarkymo kiekių eliminavus AB „Lifosa“ susidariusias ir pašalintas fosfogipso atliekas (1,7 mln.), duomenys statistikoje kinta – sąvartynuose pašalintų atliekų kiekis ženkliai sumažėja ir sudaro vos 5,6 proc.
Komunalinės atliekos ir jų tvarkymas
Kaip jau rašyta, Lietuvoje 2021 m. iš viso susidarė 6,9 mln. tonų atliekų. Iš jų 1,345 mln. t (20 proc.) yra buityje susidariusios komunalinės atliekos (apie 479 kg vienam gyventojui), teigiama Valstybės kontrolės parengtoje valstybinio audito ataskaitoje „Komunalinių atliekų tvarkymas“.
Komunalinės atliekos – tai tokios atliekos, kurios daugiausia sudaromos namų ūkiuose.
2021 m. iš visų susidariusių komunalinių atliekų 728 tūkst t. (54 proc.) buvo mišrios komunalinės atliekos – tokios, kurių didžioji dalis netinka perdirbti ar pakartotinai naudoti. Likusią dalį komunalinių atliekų sudaro atliekos, kurias perdirbti ir pakartotinai panaudoti galima. Tai – antrinės žaliavos ir pakuočių atliekos.
Antrinės žaliavos – tai popieriaus, stiklo, plastmasės ir metalo atliekos, kurias perdirbus galimi pagaminti nauji produktai. Pakuočių atliekos – iš įvairių medžiagų sudarytos pakuotės, skirtos įpakuoti, apsaugoti, gabenti ir pateikti gaminius vartotojams.
Tvarkant komunalines atliekas 2021 m. sąvartynuose buvo pašalinta 15,36 proc. jų, perdirbta 44,33 proc., sudeginta energijai gauti 35,16 proc. Dar 4,12 proc. atliekų yra paruoštos ir saugomos, iki kol bus sudegintos, o 1,03 proc. buvo sutvarkyta kitais būdais, praneša AAA.
Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuva įgyvendindama ES keliamus tikslus dėl komunalinių atliekų tvarkymo siekia, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų šių atliekų dalis neviršytų 5 proc., o paruoštų pakartotiniam naudojimui ir perdirbtų atliekų dalis iki 2035 m. sudarytų ne mažiau nei 65 proc.
Tam turi būti numatytos priemonės, kuriomis gyventojai būtų skatinami mažinti atliekų susidarymą, tinkamai jas rūšiuoti, o po rūšiavimo likusios atliekos būtų tvarkomos laikantis jų tvarkymo hierarchijos.
Komunalinių atliekų kelionė iš namų ūkių
Iniciatyva „Tvari Lietuva“ įdėmiau pažvelgė į namų ūkiuose susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą – kur jos keliauja iš namų ūkių ir kaip yra tvarkomos.
KTU Kauno technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas teigia, kad gyventojų komunalinėms atliekoms surinkti pirmiausia naudojama konteinerinė sistema.
Anot jo, daugiabučių gyventojai mišrias atliekas gali mesti į mišrių atliekų konteinerius, o išrūšiuotas antrines žaliavas ir pakuočių atliekas – į popieriaus, plastiko-metalo ir stiklo, taip pat atvežti jas į atliekų surinkimo aikšteles.
„Kai kuriose savivaldybėse į specialius uždarus konteinerius surenkami ir naudoti dar tinkami dėvėti drabužiai“, – priduria mokslininkas.
Pasak jo, individualių namų gyventojams išduodami mišrioms atliekoms skirti konteineriai. Jiems pageidaujant gali būti išduodami konteineriai ir žaliosioms atliekoms, stiklui, bendri konteineriai popieriui, plastikui bei metalams.
G. Denafas atkreipia dėmesį ir į tai, kad atskirai surinktos perdirbti tinkamos atliekos prieš perdirbimą yra papildomai išrūšiuojamos, atskiriant tas dalis, kurių kol kas perdirbti negalima. Šios atliekos yra deginamos jėgainėse arba šalinamos sąvartynuose.
„Dažniausiai perdirbti tinkamos atliekos yra tik paruošiamos (smulkinamos, presuojamos) ir tada eksportuojamos į užsienį. Tokioms atliekoms pirmiausia priklauso metalo atliekos bei tekstilė. Dalis atliekų yra perdirbama ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, spalvoto butelių stiklo duženos yra naudojamos kaip žaliava. Jas perdirba bendrovė „Kauno stiklas“. Popieriaus atliekas perdirba bendrovė „Grigeo“. Panaudota elektros ir elektronikos įranga yra išardoma, smulkinama ir perskiriama į perdirbamus komponentus“, – vardija G. Denafas.
Anot jo, sudėtingiausia situacija tebėra plastiko atliekų perdirbimo srityje.
„Verslo atstovai dažniausiai yra suinteresuoti tik švarių plastiko gamybinių atliekų perdirbimu. Be to, iš atskirai surinktų plastiko komunalinių atliekų po papildomo rūšiavimo faktiškai perdirbamos tik polietileno plėvelė ir PET buteliai. Didelė dalis iš polipropileno ir polistireno pagamintų maisto pakuočių lieka neperdirbtos. Didžiausias plastiko atliekų perdirbėjas Lietuvoje yra bendrovė „Plasta“, – duomenis pateikia mokslininkas.
Kitų susidariusių atliekų tvarkymo būdai
Atliekas, netinkamas mesti į buitinių atliekų konteinerį, gyventojai nemokamai gal priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Į jas galima vežti pavojingas atliekas, išardytus baldus, medienos, buitinės technikos, elektronikos, statybos, tekstilės, baterijų ir akumuliatorių, metalo, stiklo, popieriaus, plastiko, dienos šviesos lempų, gyvsidabrio turinčias atliekas, taip pat padangas (4 vnt. per metus). Tikslus atliekų surinkimo aikštelėse galimų priduoti atliekų sąrašas ir kiekiai priklauso nuo miesto, rašoma Atliekos.lt interneto svetainėje.
Statybos, remonto ir griovimo atliekų – betono, plytų, keraminės ir akmens masės plytelių, keramikos, stiklo paketų, armuoto stiklo, veidrodžių, krištolo, laminato, linoleumo, gipso kartono, stiklo vatos, akmens vatos, kiliminių dangų, čiužinių, minkštų baldų dalių negalima mesti ar palikti prie buitinių ar kitų rūšiavimo konteinerių. Jas reikia atvežti į atliekų surinkimo aikšteles arba sumokėjus priduoti tokias atliekas tvarkantiems atliekų tvarkytojams.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos – visi prietaisai, kuriems veikti reikalingas elektros tinklas, baterijos arba elektromagnetiniai laukai, taip pat tie prietaisai, kurie skirti kurti, perduoti, išmatuoti tas sroves bei laukus – turi būti priduotos į atliekų surinkimo aikšteles arba elektroninės įrangos platintojams (elektronikos parduotuvės), jei tos atliekos yra tos pačios paskirties kaip platintojų parduodami gaminiai. Norėdami išvežti stambią įrangą, gyventojai gali išsikviesti elektros ir elektroninės įrangos tvarkytojus, kurie šias atliekas išveža iš namų. Smulkios elektronikos atliekas galima mesti į tam skirtas dėžes esančias daugelyje prekybos centrų ir didžiųjų parduotuvių.
Senas nešiojamas baterijas ir akumuliatorius galima priduoti į atliekų surinkimo aikšteles (didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles), tokių gaminių platinimo vietose, prekybos centruose, biuruose, švietimo įstaigose, taip pat organizacijose esančius baterijų surinkimo kibirėlius.
Metalo laužas – spalvotųjų metalų atliekos (aliuminis, vario laužas, švinas, žalvaris), metalo laužas iš automobilių (akumuliatoriai, starteriai, generatoriai, greičių dėžės, aliuminio turbinos dalys), variniai laidai ir kabeliai, automobiliniai laidai, juodasis metalas – turi būti pristatytas į atliekų surinkimo aikšteles arba oficialiems atliekų tvarkytojams.
Medicinines atliekas – žmonių ir gyvūnų sveikatos priežiūros bei su ja susijusių mokslinių tyrimų atliekas – gali surinkti, pervežti ir apdoroti tokiai veiklai licencijas turinčios įmonės. Vaistų ir medicinines atliekas draudžiama mesti į komunalinių atliekų konteinerius. Naikintinus (pasibaigusio galiojimo) nesuvartotus, nebereikalingus vaistus gyventojai gali nemokamai priduoti kiekvienoje vaistinėje visoje šalyje.
Mišrios komunalinės atliekos keliauja į mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius
KTU Kauno technologijos fakulteto mokslininkas G. Denafas teigia, kad iš namų ūkių atkeliavusios mišrios komunalinės atliekos – tos, kurių gyventojai neišrūšiavo, – keliauja į mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius (MBA) vadinamam antriniam rūšiavimui.
Tos atliekos, kurias galima panaudoti kaip žaliavą, yra mechaniškai atskiriamos, visos kitos keliauja į kogeneracines jėgaines kaip kuras energijai gauti, o nedegintinos atliekos į – sąvartynus. Plačiau apie tai – kituose skyriuose.
Valstybės kontrolės duomenimis, Lietuvoje veikia 10 mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių, kuriuose 2021 m. buvo apdorota 718 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų.
Apskaičiuota, kad 2021 m. vos 2,86 proc. iš mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginiuose apdorotų mišrių komunalinių atliekų buvo paruošta perdirbti.
Likusios atliekos naudojamos kaip kuras energijai gauti
Visos komunalinės atliekos, likusios po rūšiavimo namų ūkiuose ir MBA įrenginiuose, – neperdirbamas popierius, plastikai, medienos ir tekstilės atliekos – naudojamos kaip kuras ir yra deginamos trijose Lietuvoje esančiose kogeneracinėse jėgainėse. Iš jų gaminama šilumos ir elektros energija, naudojama miestų reikmėms.
Pirmoji kogeneracinė jėgainė ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse 2013 m. pradėjo veikti Klaipėdoje. Joje kaip kuras naudojamos nepavojingos komunalinės ir pramoninės atliekos, šiluma tiekiama į centralizuotą Klaipėdos šilumos tinklą, o elektra – į nacionalinį elektros tinklą.
2020 m. pradėjo veikti Kauno kogeneracinė jėgainė, kurioje, kaip teigiama jėgainės interneto puslapyje, galima pagaminti apie 40 proc. Kauno miesto šilumos poreikio.
Galiausiai 2021 m. komercinę veiklą pradėjo vykdyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė. Jos interneto svetainėje rašoma, kad jėgainė galės užtikrinti penktadalį reikalingo poreikio šalčiausiu metu ir apie 40 proc. visos Vilniui reikalingos šilumos per visus metus. Likęs šilumos poreikis būtų patenkinamas kitų nepriklausomų šilumos gamintojų bei šilumos tiekėjo. Taip pat ji pagamintų elektros energijos, kurios užtektų elektros energija aprūpinti 230 tūkst. namų ūkių.
Valstybės kontrolės duomenimis šiose trijose kogeneracinėse jėgainėse 2021 m. energijai gauti buvo sudeginta 472,93 tūkst. tonų. paruoštų komunalinių atliekų.
Iš daugiau nei 900 sąvartynų Lietuvoje liko 11
Aplinkos ministerija informuoja, kad tos atliekos, kurių negalima panaudoti kaip antrinių žaliavų arba energijai gauti, yra pašalinamos sąvartynuose. Ministerija taip pat primena, kad atliekų šalinimas sąvartynuose yra žemiausio prioriteto atliekų tvarkymo būdas, todėl jame turi būti šalinamos tik tos atliekos, kurių nebegalima perdirbti ar kitaip panaudoti.
KTU Kauno technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius G. Denafas atkreipia dėmesį, kad ilgą laiką Lietuvoje bene vienintelis atliekų tvarkymo būdas buvo jų šalinimas sąvartynuose, taip pat kad prieš prasidedant atliekų sistemos pokyčiams 2000 m. šalyje veikė daugiau nei 900 sąvartynų.
„Nuo 2007 m. Lietuvoje pradėta eksploatuoti 11 regioninių modernių nepavojingų atliekų sąvartynų su dujų surinkimo ir filtrato apdorojimo sistemomis. 2009 uždaryti ir rekultivuoti senieji rajoniniai bei seniūnijų sąvartynai“, – įvardija jis.
Anot mokslininko, didžiausias gamybinių atliekų sąvartynas yra bendrovės „Lifosa“ teritorijoje, kur šalinama fosforinių trąšų gamybos atlieka fosfogipsas.
Sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis mažėja
Valstybės kontrolė informuoja, kad dėl regionuose pradėjusių veikti mechaninio ir mechaninio-biologinio apdorojimo bei naujų deginimo įrenginių komunalinių atliekų šalinimas sąvartynuose nuo 2014 iki 2021 m. sumažėjo daugiau nei 3,5 karto (nuo 58,85 iki 15,36 proc.).
Savo ruožtu ministerija praneša, kad iki 2035 m. Lietuvoje sąvartynuose galės būti šalinama ne daugiau nei 5 proc. visų susidariusių atliekų. Taip pat akcentuojama, kad šiuo metu sąvartynų plėtra nėra skatinama ir remiama valstybės lėšomis.
Valstybės kontrolė: komunalinių atliekų surinkimo sistema – tobulintina
Valstybės kontrolės parengtoje valstybinio audito ataskaitoje „Komunalinių atliekų tvarkymas“ pabrėžiama, kad Lietuvoje komunalinių atliekų surinkimo sistema yra tobulintina.
„Nepaisant to, jog gyventojų, rūšiuojančių komunalines atliekas, dalis padidėjo nuo 40 (2016 m.) iki 60 proc. (2021 m.), o informuotumas atliekų tvarkymo srityje 2015–2021 m. laikotarpiu svyravo apie 74–80 proc., dėl prasto atliekų rūšiavimo į mišrių komunalinių atliekų sudėtį patenkančių antrinių žaliavų dalis nesikeitė ir sudaro apie 33 proc.“, – rašoma Audito išvadose ir akcentuojama, kad neužtikrinus tinkamo atliekų rūšiavimo jų susidarymo vietoje, komunalinių atliekų perdirbimui keliami tikslai nebus pasiekti.
Dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad savivaldybėse surenkamos mišrios komunalinės atliekos nėra sveriamos arba kitaip nėra fiksuojamas jų kiekis surinkimo metu, kad gyventojams būtų priskirti faktiniai tvarkomų atliekų kiekiai, todėl neužtikrinama, kad nustatoma šių atliekų tvarkymo įmoka skatintų tinkamai rūšiuoti atliekas ir taip mažinti mišrių komunalinių atliekų kiekį.
Pabrėžiama ir tai, kad dėl netinkamo atliekų rūšiavimo 33 proc. mišriose komunalinėse atliekose esančių atliekų sudaro pakuotės, kurių tvarkymą, laikantis teisės aktų reikalavimų, turi apmokėti gamintojai ar importuotojai, ir kitos antrinės žaliavos. Todėl pakuočių, patenkančių į mišrias komunalines atliekas, tvarkymo išlaidas faktiškai apmoka gyventojai.
Akcentuojama ir tai, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistema būtų efektyvesnė, jei gyventojams būtų sudaromos sąlygos ir jie būtų motyvuoti atliekas rūšiuoti tinkamai, taip pat būtų užtikrinama, kad surinktos atliekos būtų apdorojamos ir sutvarkomos laikantis jų tvarkymo hierarchijos.
