Nors ir pasiekti šių gamyklų numatyti projektiniai rodikliai – sumažintas sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių (maisto, žaliųjų sodo bei daržo, dumblo ir kt.) bei po biologinio apdorojimo likusių atliekų kiekis, MA ir MBA įrenginiai sulaukia kritikos dėl neefektyvumo.

Mat, mažėjant mišrių komunalinių atliekų kiekiui, jie dirba ne visu pajėgumu. Be to, įrenginiuose atrenkama itin mažai antrinių žaliavų, nors tai – vienas iš šių gamyklų uždavinių. Dar daugiau, Valstybės kontrolės parengtoje valstybinio audito ataskaitoje „Komunalinių atliekų tvarkymas“ pabrėžiama, kad mišrių komunalinių atliekų apdorojimui skirta infrastruktūra nėra pajėgi užtikrinti, jog būtų pasiekti perdirbimui keliami tikslai. Nuogąstaujama ir dėl to, kad nuo 2024 m. pradėjus atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekas, tai pat gerėjant pakuočių surinkimui, MBA įrenginiai taps pertekline priemone tvarkyti atliekas.

Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ komanda, norėdama išsiaiškinti, kaip vyksta mišrių komunalinių atliekų antrinis rūšiavimas, apsilankė Vilniaus MBA įrenginiuose. „Tvari Lietuva“ taip pat gilinosi, kodėl Lietuvai šios gamyklos iš viso yra reikalingos, jei jų išlaikymas labai brangus, pajėgumai neišnaudojami, o antrinių žaliavų atrenkama itin mažai.

Įvardija pagrindinius MA ir MBA įrenginių tikslus

Siekiant, kad sąvartynuose šalinamų atliekų kiekiai mažėtų ir juose būtų atsikratoma tik kitaip panaudoti netinkamomis atliekomis, apdorojant susidariusias mišrias komunalines atliekas būtina užtikrinti biologiškai skaidžių (maisto, žaliųjų sodo bei daržo, dumblo ir kt.) atliekų bei kitų antrinių žaliavų atskyrimą.

Dėl to 2015 m. buvo įrengti ir pradėti eksploatuoti Alytaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Panevėžio, Telšių, Utenos, Vilniaus ir Klaipėdos MA bei MBA įrenginiai, teigiama Valstybės kontrolės parengtoje valstybinio audito ataskaitoje „Komunalinių atliekų tvarkymas“.

Vilniaus MBA įrenginius administruojančios UAB „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys iniciatyvai „Tvari Lietuva“ patikslina, kad MBA įrenginiai buvo pastatyti tam, jog sąvartynai nebūtų vienintelė vieta, kur keliauja visos atliekos.

Algirdas Blazgys

„Jų pagrindinis tikslas – išrūšiuoti atliekas, kad į sąvartyną keliautų tik tos, kurios ten gali būti, o visos kitos, kurias galima dar kartą panaudoti, būtų atskirtos ir sutvarkytos. Taip pat paruošti atliekas energijos ir šilumos gamybai kogeneracinėse jėgainėse. Tai yra ir tam tikros tvarkos įvedimas“, – pagrindines priežastis, kodėl MA ir MBA įrenginius Lietuvoje nuspręsta statyti, vardija A. Blazgys.

Lietuvoje veikiantys MA ir MBA renginiai yra skirtingi, vienuose atliekos apdorojamos mechaniškai, kituose – mechaniškai ir biologiškai, dalyje papildomai išgaunamos dujos ir gaminama elektra.

Į Vilniaus MBA įrenginius per dieną atkeliauja apie 900 t mišrių komunalinių atliekų

Į Vilniuje veikiančią atliekų rūšiavimo gamyklą pristatomos visos Vilniaus m., Vilniaus r., Trakų r., Elektrėnų r., Ukmergės r., Švenčionių r., Šalčininkų r. ir Širvintų r. savivaldybėse susidariusios mišrios komunalinės atliekos.

Vilniaus MBA įrenginius administruojančios įmonės vadovas A. Blazgys iniciatyvai „Tvari Lietuva“ sako, kad per dieną į šią vietą atvažiuoja vidutiniškai 150 šiukšliavežių, pristatoma apie 900 tonų mišrių komunalinių atliekų. Vien per 2022 m. jų Vilniaus MBA įrenginiuose buvo sutvarkyta apie 220 tūkst. t. – tai yra tiek, kiek sveria maždaug 150 tūkst. lengvųjų automobilių.

Jis taip pat priduria, kad atliekos į įrenginius priimamos ir juose rūšiuojamos nuo 6 iki 23 val. penkias dienas per savaitę.

„Priėmimas vyksta ir šeštadieniais bei sekmadieniais, savaitgaliais gamyklos veikla nėra stabdoma. Kai būna daugiau atliekų, dirbame ir naktimis, turime naktines mechanikų brigadas. Yra suplanuota, kad jeigu sugenda kuri nors linija ar atsiranda kažkokių nesklandumų, į įrenginius galima priimti daugiau atliekų, kad jos neliktų mieste ir visada būtų išvežamos iš gyventojų“, – patikslina „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Mišrių komunalinių atliekų apdorojimo procesas

Įmonės direktorius pasakoja, kad pirmiausia šiukšliavežėmis atvežtos atliekos yra pasveriamos, vėliau nukreipiamos rūšiuoti.

Visų pirma, įmonės darbuotojai iš atvežtų mišrių komunalinių atliekų srauto rankomis atrenka antrines žaliavas: kartoną, stiklą, spalvotą skaidrią plėvelę, PET (polietilentereftalatą – skaidrią, tvirtą ir lengvą plastiką, naudojamą maistui bei gėrimams pakuoti), HDPE (didelio tankio polietileną, kuris dėl tvirtumo ir atsparumo aplinkos poveikiui naudojamas buteliams, korozijai atspariems vamzdžiams, plastikinėms dailylentėms ir kt. gaminti), PP (polipropileną – chemiškai atsparų, standų konstrukcinį plastiką, naudojamą vandens nuotekų valymo įrenginiams, baseinams, lauko kubilams, vandens čiuožykloms, cheminėms talpykloms ir kt. gaminti).

Visos atrinktos antrinės žaliavos, Vilniaus MBA įrenginių direktoriaus teigimu, yra realizuojamos rinkoje.

„Rankinio rūšiavimo tikslas yra pašalinti ir tuos gaminius ar medžiagas, kurių mišriose komunalinėse atliekose iš viso neturėtų būti, – padangas, elektroniką, medieną, plytas, akmenis, metalus. Kitaip tariant, tas atliekas, kurios gali trukdyti automatinio rūšiavimo procesui“, – priduria jis.

Vėliau atliekos nukeliauja į automatinį rūšiavimą.

„Šiame apdorojimo etape darbuotojų jau išrūšiuotos atliekos pirmiausia rotaciniame būgne yra išskaidomos į tris grupes pagal dydį. Atskiriamos smulkiausios atliekos – iki 80 mm dydžio (daugiausia žemės, kompostas), taip pat didesnės – nuo 80 iki 300 mm (daugiausia plastikai, plėvelės, HDPE, PP, PET, popierius, tekstilė) ir stambios atliekos, iš kurių ruošiamas kietasis atgautas kuras. Vėliau išsijotų atliekų srautas yra veikiamas magnetu, taip iš jo atskiriami juodieji ir spalvotieji metalai. Galiausiai atliekos nukeliauja į optinį seperatorių, kuriame iš likusių atliekų srauto pasitelkiant suspaustą orą atskiriami tam tikri plastikai“, – teigia A. Blazgys.

Tolimesnis atliekų tvarkymo procesas

Vilniaus MBA įrenginius administruojančios įmonės vadovas atkreipia dėmesį, kad dalis plastikų nėra tinkami perdirbti, nes jie turi PVC (polivinilchlorido – standaus, gana sunkaus konstrukcinio plastiko) arba yra per ploni. Tokie plastikai, kaip pabrėžia pašnekovas, yra išsiunčiami į Akmenę SRF (kietojo antrinio kuro, gaminamo ne tik iš plastiko, bet ir popieriaus, kartono, medienos ar tekstilės) pavidalu ir galiausiai yra panaudojami betonui gaminti.

„Anksčiau šiuos plastikus nukreipdavome tiesiai į Vilniaus kogeneracinę jėgainę deginti. (...). Dabar šis srautas yra susmulkinamas, iš jo per valandą pagaminame apie 30 tonų SRF (...). Perkant cementą, galima nusipirkti ir Vilniaus regiono atliekų, kurios buvo tinkamai apdorotos ir perdirbtos“, – patikslina jis.

Anot A. Blazgio, išrūšiuotos atliekos, netinkamos niekam, išskyrus gauti energiją, yra paruošiamos deginti – jos supresuojamos ir laukia, kol bus išvežtos į Vilniaus kogeneracinę jėgainę. Ten šios atliekos paverčiamos kietuoju atgautu kuru.

„Turime didelį konvejerį, kuris jungia mūsų gamyklą su Vilniaus kogeneracine jėgaine. Jeigu niekas nestringa, šiuo konvejeriu per valandą nukeliauja 40 tonų atliekų tiesiai į bunkerį, kuriame jos laikomos“, – paaiškina Vilniaus MBA įrenginius administruojančios įmonės vadovas.

„Biologiškai skaidžios atliekos proceso metu yra apdorojamos biologiniu būdu“, – priduria jis.

A. Blazgys taip pat pažymi, kad 2022 m. iš 220 tūkst. t sutvarkytų mišrių komunalinių atliekų atrinkta apie 12,5 tūkst. t antrinių žaliavų – jos buvo parduotos vidaus ir išorės rinkoms tolimesniam naudojimui. 125 tūkst. tonų buvo sudeginta kogeneracinėje jėgainėje, 12 proc. – pašalinta sąvartyne, likusi dalis buvo apdorota biologiniu būdu – tai yra išgarinta, išdžiovinta.

Valstybinio audito ataskaitos duomenys: rūšiavimo gamyklų pajėgumai – neišnaudojami

Kaip jau rašyta, Lietuvos regionuose iš viso veikia 10 MA ir MBA įrenginių. Valstybės kontrolės parengtoje valstybinio audito ataskaitoje rašoma, kad būtent dėl jų ir atsiradusių naujų deginimo jėgainių atliekų, šalinimų sąvartynuose, kiekiai sumažėjo nuo 747,5 tūkst. t 2014 m. iki 206,6 tūkst. 2021 m., t. y. daugiau nei 3,5 karto.

Įdiegus pakuočių užstato sistemą ir plečiant rūšiavimui skirtą infrastruktūrą, mažėjo ir mišrių komunalinių atliekų kiekis – nuo 0,97 mln. t. 2011 m. iki 0,72 mln. t 2021 m., tai yra 25 proc.

Valstybinio audito ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad mažėjant mišrių komunalinių atliekų kiekiui, dalyje MA bei MBA įrenginių mažėjo ir apdorotų mišrių komunalinių atliekų kiekis, tad šiuo metu dalis įrenginių dirba ne visu pajėgumu.

„Šių įrenginių išnaudojimas atsižvelgiant į jų pajėgumus regionuose skiriasi, vidutiniškai sudaro apie 65 proc. Geriausiai pajėgumus išnaudoti sekasi Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus regionuose (79–87 proc.), prasčiausiai Telšių regione (42 proc.)“, – pažymima ataskaitoje.

2021 m. MA ir MBA įrenginiuose atrinkta vos 2,86 proc. antrinių žaliavų

Valstybinio audito ataskaitoje dėmesys atkreipiamas ir į tai, kad nors mišrioms komunalinėms atliekoms apdoroti sukurti MA ir MBA įrenginiai pasiekė jiems numatytus projektinius rodiklius ir leido sumažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių ar po biologinio apdorojimo likusių atliekų kiekį, kitas šių įrenginių tikslas – iš mišrių komunalinių atliekų srauto atrinkti kuo daugiau antrinių žaliavų – įgyvendintas minimaliai. Valstybinio audito duomenys rodo, kad 2021 m. šiuose įrenginiuose iš visų atvežtų atliekų išskirtų antrinių žaliavų dalis vidutiniškai sudarė vos 2,86 proc.


„2021 m. MA ir MBA įrenginiuose buvo sutvarkyta 717,85 tūkst. t mišrių komunalinių atliekų, iš kurių trečdalį (240,2 tūkst. t) sudarė pakuočių atliekos ir kitos antrinės žaliavos. MBA įrenginiuose vykstančio apdorojimo metu iš mišriose komunalinėse atliekose esančių pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų buvo išskirta ir perdirbimui paruošta vos 8,5 proc. (20,5 tūkst. t) atliekų. Vadinasi, apie 219,7 tūkst. t (91,5 proc.) šiose atliekose esančių antrinių žaliavų buvo sudeginta energijai gauti arba pašalinta sąvartynuose“, – rašoma Valstybinio audito ataskaitoje.


Joje pabrėžiama, kad nors sąvartynuose ir draudžiama šalinti neapdorotas ir po apdorojimo tinkamas perdirbti ar kitaip panaudoti atliekas, tačiau vien 2021 m. juose buvo pašalinta 17,1 tūkst. t perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamų atliekų, taip neužtikrinant jų sutvarkymo žmonių sveikatai ir aplinkai saugiausiu būdu.

„Dėl šios priežasties nėra užtikrinama, kad tam tinkamos antrinės žaliavos būtų perdirbamos, o neužtikrinus tinkamo komunalinių atliekų rūšiavimo ir pakankamų antrinių žaliavų apdorojimo pajėgumų, atliekų perdirbimui keliami tikslai gali būti nepasiekti“, – dėstoma dokumente.

„Lietuva įgyvendindama ES keliamus tikslus dėl komunalinių atliekų tvarkymo siekia, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų šių atliekų dalis neviršytų 5 proc., o paruoštų pakartotiniam naudojimui ir perdirbtų atliekų dalis, tvarkant susidariusias komunalines atliekas, iki 2035 m. sudarytų ne mažiau nei 65 proc.“, – tokie atliekų tvarkymo tikslai išskiriami ataskaitoje.

A. Blazgys: būtų atrenkama daugiau antrinių žaliavų, jei tik rinkoje joms būtų paklausa

Vilniaus MBA įrenginius administruojančios įmonės vadovas A. Blazgys pabrėžia, kad šiose gamyklose būtų galima atrinkti kur kas daugiau antrinių žaliavų, jei tik rinkoje joms būtų paklausa ir tokias atliekas kažkas nupirktų.

„Iš esmės galėtume viską atskirai atrinkti, bet kadangi poreikis rinkoje yra tiktai kai kurioms atliekų rūšims, jas atrenkame, o visa kita paliekame su bendru srautu. (...). Mūsų kaip privataus verslo tikslas yra uždirbti pinigų, tad viską, kas rinkoje yra paklausu, paimame. (...). Jeigu atliekoms nėra pirkėjo, nėra realizacijos galimybių, jų neatrenkame“, – sako A. Blazgys.

„Mūsų veikimo principas yra toks – atliekos atvažiavo pro vartus, gavome pinigus. Ką su jomis daryti, yra mūsų atsakomybė. Jeigu atliekas atiduodame deginti, turime už jas susimokėti. Todėl labiausiai apsimoka sugalvoti, kaip jas panaudoti – diegti naujus technologinius sprendimus, ieškoti kitų rinkų, kur kažkas atliekas nupirktų ir iš to gautume naudos“, – priduria jis.

Pakuotės – nepaklausios, nes nėra perdirbamos: siūlo didinti gamintojų atsakomybę

VILNIUS TECH Aplinkos inžinerijos fakulteto Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedros profesorius Saulius Vasarevičius sako, kad didelė dalis pakuočių rinkoje nėra paklausios dėl to, kad yra neperdirbamos.

„Gali kaip tik nori jas išrūšiuoti, bet nėra efektyvios perdirbimo technologijos. Teoriškai yra, bet sąnaudos – per didelės, kad tas technologijas būtų galima taikyti“, – priduria jis ir pabrėžia, kad labai svarbu, jog rinkoje mažėtų neperdirbamų pakuočių skaičius.

S. Vasarevičiui antrina ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ direktorius Domantas Tracevičius, sakydamas, kad neperdirbamos pakuotės kelia daugiausia problemų. Už jas, „Tvari Lietuva“ pašnekovo teigimu, daugiau atsakomybės turėtų prisiimti gamintojai, kurie tokias pakuotes į rinką ir išleidžia.

Domantas Tracevičius

„Tam tikros pakuotės, pavyzdžiui, pagamintos iš PET (skaidraus, tvirto ir lengvo plastiko) bei HDPE (didelio tankio tvirto ir aplinkos poveikiui atsparaus polietileno), yra lengvai perdirbamos. Dauguma kitų pakuočių gaminamos iš kelių plastiko rūšių ir yra neperdirbamos (…). Dėl plastiko galima tikėtis tam tikro progreso, nes nuo 2025 m. plastiko pakuočių gamintojai privalės perdirbti 100 proc. tokių pakuočių. Jeigu tas pats būtų su likusiomis pakuotėmis ir kitais į rinką išleidžiamais daiktais, matytume kardinaliai kitokią situaciją“, – tikina „Tvari Lietuva“ pašnekovas ir parėžia, kad būtina siekti, jog rinkoje atsidurtų tik visiškai perdirbamos pakuotės.

Anot jo, blogai yra ir tai, kad Lietuvoje nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinių pakuočių atliekomis atleidžiami mokesčio mokėtojai, per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai tiekiantys ne daugiau nei 500 kg visų pripildytų vienkartinių pakuočių.

„Jeigu žiūrėtume į plastiką, tai yra milžiniški kiekiai. Mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, mano nuomone, turėtų būti didesnis ir turėtų būti taikomas nuo pirmos pakuotės arba bent jau mažesnio kiekio nei 500 kg. (…). Geras pavyzdys – Vokietija, kuri reikalauja gamintojų susimokėti nuo pačios pirmos pakuotės“, – teigia D. Tracevičius.

„Kol atsakomybė nėra perkeliama gamintojams, tol sistema neveiks“, – priduria jis.

Mažą antrinių žaliavų atrinkimo procentą lemia keletas priežasčių

Vis dėlto Regionų atliekų tvarkymo centrų duomenys rodo, kad antrinių žaliavų iš mišrių komunalinių atliekų kiekio nepavyksta padidinti ne tik todėl, kad pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rinkos vertė yra per maža ar dėl to, kad jos yra neperdirbamos, kas neskatina išrūšiuoti didesnio kiekio.

„Mažesnį pakuočių ir antrinių žaliavų atrinkimą lemia ir įdiegtos užstato sistemos už vienkartines pakuotes, taip pat gerai išplėtotos plastiko, popieriaus ir stiklo atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos. Be to, mišrių komunalinių atliekų sraute esančios antrinės žaliavos užterštos, todėl netinkamos perdirbti ir nukreipiamos arba deginti, arba kartu su biologiškai skaidžiomis atliekomis šalinamos sąvartyne. Galiausiai dalies antrinių žaliavų neleižia išskirti ir įrenginių technologiniai sprendiniai.

Svarstoma, ar MA ir MBA įrenginiai Lietuvai iš viso yra reikalingi

VILNIUS TECH profesorius S. Vasarevičius pažymi, kad tokie MA ir MBA įrenginiai, kokie yra šiandien, kelia klausimų.

„Į juos investuota daug ir Lietuvos, ir ES lėšų. Įrenginiai pastatyti, sistema veikia, lyginant su 2000 m. pradžia, situacija ženkliai pagerėjo – sąvartynuose šaliname mažiau atliekų, nes didelė dalis jų nukeliauja į kogeneracines jėgaines energijai gaminti. Vis dėlto MBA įrenginių kokybė yra bloga, atrinktų antrinių žaliavų kiekis – labai mažas, jų kokybė taip pat prasta“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

Saulius Vasarevičius

„To, kiek ES ir savivaldybių investuota į šiuos įrenginius, nepakeisime. Bet žinant, kiek kainuoja jų išlaikymas, kyla abejonių, ar tai daroma tikslingai“, – priduria jis.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenimis, į MA ir MBA infrastruktūros sukūrimą 2010–2015 m. buvo investuota 148,6 mln. Eur, iš kurių 85 proc. – ES lėšos, likusios investicijos – regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) ir savivaldybių. Be to, asociacijos duomenimis, vien 2022 m. jų ekploatavimas atsiėjo daugiau nei 11,5 mln. Eur. Į šią sumą neįskaičiuoti Vilniaus ir Utenos MBA įrenginių eksploatavimo kaštai, nes šie regionai duomenų nepateikė.

S. Vasarevičius atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo šių metų sausio 1 d. pradėjus atskirai rinkti maisto ir virtuvės atliekas, pamažu – per keletą metų – MA ir MBA įrenginių situacija turėtų keistis iš esmės.

„Ji kis priklausomai nuo to, kaip gerai žmonės rūšiuos. Iš pradžių rūšiavimas bus blogas, bet per keletą metų gyventojai išmoks tai daryti ir turėsime situaciją, kai šios gamyklos taps beveik nereikalingos“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovas.

„Aišku, to, kas bus sumesta į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, rūšiavimas bus reikalingas, nes yra žmonių, kurie niekada nerūšiuos. Dėl šios priežasties dalis maisto ir pakuočių atliekų neišvengiamai pateks į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Vis dėlto ta dalis palaipsniui mažės. Tik kyla klausimas, ar bus reikalingas toks smulkus, su tokia brangia ir sudėtinga įranga, kuri dabar yra MA ir MBA įrenginiuose, rūšiavimas. Manau, kad ne. Galimai šių įrenginių, tokių, kokie jie yra dabar, reikės apie porą metų, o toliau reikės žiūrėti, kaip žmonės rūšiuos ir kaip mažės atliekų kiekiai“, – priduria jis.

Pačių savivaldybių dvejonės dėl MA ir MBA įrenginių reikalingumo buvo pasiekusios ir Aplinkos ministeriją.

Dar 2023 m. ji informavo sulaukianti savivaldybių paklausimų dėl galimybės savarankiškai tvarkyti mišrias komunalines atliekas, kurių susidaro vis mažesni kiekiai.

Aplinkos ministerija

Praėjusių metų vasarį Aplinkos ministerija taip pat išsakė siūlymą ateityje atsisakyti mechaninio biologinio atliekų apdorojimo. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, ši infrastruktūra tampa pertekline, jei gerai vykdomas pirminis rūšiavimas atliekų susidarymo vietoje.

Tuo metu Aplinkos ministerija taip pat informavo, kad jei rūšiuojamojo surinkimo būdu bus surenkamas maksimalus atliekų kiekis ir pasiekti numatyti tikslai – jog 2027 m. į mišrių komunalinių atliekų konteinerį keliautų ne daugiau nei penktadalis atliekų – bus galima svarstyti apie esamų MA ir MBA įrenginių tolimesnės veiklos tikslingumą ar jų pertvarką.

S. Vasarevičius: nors MA ir MBA įrenginiai neefektyvūs, be jų šiandien neišsiverstume

VILNIUS TECH profesorius S. Vasarevičius sako, kad nors MA ir MBA įrenginius išlaikyti – brangu ir jie nėra efektyvūs, šiandien alternatyvos jiems nėra.

„Jeigu priimtume sprendimą po metų juos uždaryti, kiltų klausimas, ką reikėtų daryti su mišriomis komunalinėmis atliekomis. To mes nežinome“, – teigia jis.

Vilniaus MBA įrenginių direktorius A. Blazgys sako, kad atsisakius MA ir MBA įrenginių, visas mišrias komunalines atliekas tektų vežti tiesiai į kogeneracines jėgaines deginti arba dalį jų šalinti sąvartynuose.

Anot „Tvari Lietuva“ pašnekovo, šiuo metu tai nėra įmanoma, nes Lietuvoje nėra užtektinai deginimo pajėgumų.

„Manau, kad MA ir MBA uždarymas būtų didžiulė klaida, netgi žala aplinkai“, – teigia jis.

A. Blazys atkreipia dėmesį, kad didžiausias MA ir MBA įrenginių iššūkis ir yra susijęs būtent su atliekų deginimo pajėgumais bei šios veiklos sezoniškumu.

„Visas sukauptų atliekų kiekis pas mus ne šiaip sau atsirado. Atliekas mes gauname kasdien nepriklausomai nuo metų laiko, o kogeneracinėms jėgainėms jų prireikia tik šildymo sezonu, nes jų pagrindinis produktas – šiluma, tad poreikis šiltuoju metų laiku krenta drastiškai. Jeigu žiemą Vilniaus kogeneracinė jėgainė iš mūsų paima apie 14 tūkst. tonų atliekų per mėnesį, tai vasarą būna ir 4 tūkst. tonų. Kyla labai svarbus klausimas, kur tą 10 tūkst. tonų padėti“, – nuogąstauja Vilniaus MBA įrenginius administruojančios įmonės direktorius.

Savo ruožtu Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija priduria, kad mišrias komunalines atliekas vežti tiesiai į deginimo įrenginius, neįmanoma, nes tokių didelių nepavojingų atliekų deginimo pajėgumų Lietuvoje nėra.

„Bendras visų nepavojingų atliekų deginimo įrenginių pajėgumas – 595 tūkst. t. per metus, o tai yra tik 44,89 proc. viso susidarančio mišrių komunalinių atliekų kiekio. Be kita ko, Atliekų direktyvos 4 straipsnyje įtvirtinta atliekų tvarkymo hierarchija, pagal kurią atliekų naudojimas, pavyzdžiui, energijai gauti yra priešpaskutiniame atliekų tvarkymo hierarchijos laiptelyje. Siekiant strateginių atliekų tvarkymo ir žiedinės ekonomikos tikslų didžiausias dėmesys privalo būti skiriamas atliekų paruošimui perdirbti ir tolimesniam jų panaudojimui užtikrinti“, – teigia asociacijos atstovai.

Jie taip pat priduria, kad norint atsisakyti MA ir MBA įrenginių turime gyventi taip, jog atliekų nesusidarytų visiškai, tačiau tai pasiekti bent jau artimiausiais dešimtmečiais yra neįmanoma.

„Lietuva turi šių įrenginių infrastruktūrą atliekų perdirbamumo tikslams pasiekti. Jos neišnaudoti būtų tiesiog neracionalu“, – įžvalgas pateikia Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija.

Užsimena apie MA ir MBA įrenginių modernizavimą

Asociacijos atstovai taip pat pabrėžia, kad MA ir MBA įrenginiams dėl natūralaus nusidėvėjimo ir laukiančių pokyčių atliekų srautuose bus reikalingos investicijos infrastruktūrai atnaujinti. Vis dėlto jos gerokai mažesnės nei tos, kurios jau atliktos kuriant įrenginių infrastruktūrą.

2023–2025 m. regioniniai atliekų tvarkymo centrai esant galimybei planuotų atnaujinti ar modernizuoti mechaninio ir mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginius, rašoma Valstybės kontrolės audito ataskaitoje. Jų atliktoje studijoje įvertinta, kad šių įrenginių modernizavimas sudarytų sąlygas padidinti perdirbimui atrenkamų pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų kiekį apie 2 kartus. Preliminarus modernizavimo poreikis yra 31,8 mln. Eur, o tai kone 5 kartus mažiau nei buvo investuota 2010–2015 m.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja G. Česnaitytė atkreipia dėmesį, kad MA ir MBA įrenginiai priklauso RATC, todėl, anot jos, visos regiono savivaldybės turi susitarti dėl to, kaip toliau tvarkys mišrias atliekas ir apsispręsti dėl šių įrenginių naudojimo apimties bei veiklos efektyvinimo, įskaitant investicijas antrinėms žaliavoms atskirti.

Specialistė taip pat priduria, kad šiuo metu didžioji dalis Aplinkos ministerijos suplanuoto finansavimo yra nukreipta į atskirą atliekų surinkimą, tačiau į MA ir MBA įrenginius planuojamos privačios investicijos.

Šaltinis
Temos
Kopijuoti, platinti, skelbti agentūros ELTA informacijas ir fotoinformacijas be raštiško agentūros ELTA sutikimo draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)