Kas yra energinis efektyvumas?
Energinis efektyvumas – tai sutaupyto energijos kiekio ir suvartoto (arba prognozuojamo) energijos kiekio santykis.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa (toliau – Programa) Lietuvoje veikia nuo 2004 metų ir padeda kurti geresnes gyvenimo sąlygas energiškai neefektyvių daugiabučių gyventojams. Po atliktų atnaujinimo darbų pasikeičia ne tik daugiabučio techniniai namo rodikliai, bet ir estetinis vaizdas, patalpų mikroklimatas bei padidėja gyventojų socializacija ir gyvenimo kokybė.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa
2004-2013 metų rezultatai:
Esminės ekspertų išskiriamos priežastys, kodėl rezultatai galėjo būti geresni:
-Gyventojų neryžtingumas tapti kredito gavėjais (Programoje remtasi tik bendrijų iniciatyva);
-Administracinių gebėjimų trūkumas;
-Finansinis sunkmetis, pabloginęs šalies bei gyventojų finansinę padėtį.
Trumpai apie programą
Programa yra skirta energiškai neefektyviems daugiabučiams, kurie buvo pastatyti iki 1993 m., atnaujinti.
Pagrindinė sąlyga, kurią turi atitikti kiekvienas renovuotas daugiabutis – po namo atnaujinimo turi būti pasiektas ne mažesnis kaip 40 proc. šilumos energijos sąnaudų sutaupymas ir ne turi būti pasiekta ne žemesnė nei C energinio efektyvumo klasė.
Sėkmingai įvykdžius nurodytus reikalavimus, yra suteikiama valstybės parama. Daugiabučių renovacijos metu dažniausiai įgyvendinamas standartinis energiją taupančių priemonių paketas, kurį sudaro sienų bei stogo apšiltinimas, langų ir durų keitimas, šildymo sistemos pertvarkymas. Būtent šios priemonės leidžia šilumos sąnaudas sumažinti daugiau kaip 50 proc. Paskutiniu metu pastebima ir alternatyvių energijos šaltinių diegimo augimo tendencija.
Ar žinojote, kad šilumos nuostoliai sename daugiabutyje patiriami
Gerosios praktikos pavyzdys – Ignalina
Ignalinos rajono savivaldybė – pirmoji šalies savivaldybė, kurioje 2012 m. demonstraciniais tikslais buvo pradėtas įgyvendinti alternatyvus Programos modelis, pavadintas „Ignalinos EnerVizija“. Naujai pasiūlyto modelio esmė – būsto savininkams, priešingai nei buvo iki tol, nebereikia prisiimti jokių organizacinių įsipareigojimų bei projektų įgyvendinimo rizikų. Būsto savininkas turi tik pritarti energijos efektyvumą didinančių investicijų planui ir išmokėti jas bendra komunalinių mokesčių surinkimo tvarka.
Demonstracinio projekto įgyvendinimo metu Ignalinoje buvo:
• suformuoti pagrindiniai daugiabučių renovacijos per savivaldybių programas principai;
• sukurtos techninės ir organizacinės priemonės;
• parengti finansiniai instrumentai;
• įvertintos savivaldos galimybės vystyti tokio tipo programas.
Skaičiuojama, jog pastaraisiais metais, atnaujinus energiškai neefektyvius pastatus Ignalinoje, energijos suvartojimas mieste sumažėjo daugiau kaip 50 proc. Pavyzdžiui, jeigu prieš renovaciją (2012 m.) faktinis energijos suvartojimas daugiabučiuose sudarė 119 kwh/kv. m, tai po renovacijos jis siekia 52 kwh/kv. m.
Savivaldos indėlis į energinio efektyvumo didinimą
Sėkmingai įgyvendinus „Ignalinos EnerVizija“ projektą, remiantis jo pavyzdžiu, buvo pradėtas naujas Programos modelis – savivaldybėms patikėta atrinkti neefektyviausiai energiją vartojančius daugiabučius, pasirūpinti jų investicijų plano parengimu ir pristatymu gyventojams. Gavus būsto savininkų pritarimą, savivaldybės paskirti administratoriai turėjo pasirūpinti viso renovacijos proceso valdymu ir rezultatų pasiekimo užtikrinimu.
Savivaldybėms įsitraukus į Programą įvyko esminis renovacijos proveržis – darbų tempai išaugo 80 proc., 2013-2019 m. buvo atnaujinta daugiau nei 2300 daugiabučių. Užbaigus visus šiuo metu planuojamus įgyvendinti projektus, atnaujintų daugiabučių skaičius išaugs dvigubai.
Visos šalies savivaldybės yra pasirengusios energinio efektyvumo didinimo programas. Savivaldos indėlis didinant energinį efektyvumą yra labai svarbus – net 75 proc. renovacijos projektų yra įgyvendinami per savivaldybes.
• 75 proc. renovacijos projektų yra įgyvendinami per savivaldybes;
• Dalyje mažesnių savivaldybių jau renovuota daugiau nei 50 proc. energiškai neefektyvių pastatų;
• > 100 000 šeimų gyvena atnaujintuose namuose;
• 62% renovuotinų daugiabučių gyventojų Lietuvoje norėtų atnaujinti savo namus, dalyvaudami Programoje.
Ateityje – kvartalinės renovacijos perversmas
Remiantis BETA atliktų tyrimų rezultatais, akivaizdu, jog kol bus atliekama pavienių (tiek daugiabučių, tiek viešųjų) pastatų renovacija, kol renovacijos programos neapims kvartalų ar pastatų grupių, kol nebus tinkamai parenkamos bei įgyvendamos kompleksinės energinio efektyvumo didinimo priemonės, neverta tikėtis ženklesnio energinio efektyvumo ne tik savivaldybių, bet ir valstybės mastu.
Daugiabučių renovacija šiandien nėra tik energinio efektyvumo didinimas ir mažėjantys šilumos kaštai bei sąskaitos gyventojams.
Modernizavimo programa yra daugiau
Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programų įgyvendinamos priemonės
Kvartalo energinio efektyvumo didinimo programų statistika:
• Vidutinė programos įgyvendinimo trukmė 7 metai;
• Vidutiniškai 84% investicijų tenka energinio efektyvumo didinimo priemonėms;
• Vidutiniškai 95% kvartalo planuojamų energijos sutaupymų tenka atnaujintiems daugiabučiams;
• Patvirtintų programų bendri planuojami energijos sutaupymai siekia 300 GWh/metus.
Renovacijos poveikis šalies ekonomikai
Ar žinojote, kad?
Dabartinės Programos apimtys atskleidžia realią renovacijos įtaką ne tik būsto savininkui, bet ir bendrai šalies energetikos ūkiui bei ekonomikai.
Kasmet atliekamo renovuotų daugiabučių namų energinio audito duomenys rodo, jog didžiojoje dalyje atnaujintų daugiabučių po renovacijos sutaupoma nuo 50 iki 70 proc. šilumos energijos.
Vertinant per visą Programos įgyvendinimo laikotarpį atnaujintus daugiabučius (daugiau nei 2500), skaičiuojamasis sutaupytos šiluminės energijos kiekis sudaro apie 600 GWh per metu, o CO2 sumažinimas siekia daugiau nei 160 tūkst. tonų per metus. Atsižvelgiant į tai, jog ateityje didžiausias dėmesys bus skirtas kvartalinei renovacijai bei didesnių pastatų atnaujinimui, šie rodikliai turėtų ženkliai išaugti.
Siekdama sumažinti taršą Lietuva kartu su kitomis valstybėmis prisideda prie Europos Sąjungos tikslo – iki 2050-ųjų metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tačiau pastatų sektoriaus energijos taupymo potencialas vis dar išlieka dideliu, todėl energinio efektyvumo didinimas, kaip ir kitos klimato kaitos mažinimo priemonės, išlieka svarbiu prioritetu tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje.