Kojų venų varikozė laikoma vienu dažniausių sutrikimų visame pasaulyje – vien Lietuvoje šiuo metu suskaičiuojama apie pusė milijono gyventojų, sergančių lengvesne ar sunkesne šios ligos forma. Vis dėlto, jei neketinate sureaguoti į pirmuosius šios ligos simptomus, chirurgai įspėja: ilgainiui gali kilti labai rimtos, net gyvybei pavojingos komplikacijos.

Moterys serga 4 kartus dažniau nei vyrai

Kojų venų ligomis sergama dažniau, nei gali atrodyti: skaičiuojama, kad Lietuvoje kojų venų ligos kankina net apie pusę milijono gyventojų. Kalbant platesniu mastu, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, venų varikozė diagnozuojama net 30–40 procentų pasaulio gyventojų.

Respublikinės Šiaulių ligoninės II chirurgijos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis chirurgas Rolandas Burkauskas skaičiuoja, kad kas ketvirtas vyras ir kas antra moteris, besikreipiantys į šeimos gydytoją, turi vienokių ar kitokių nusiskundimų dėl kojų veninės kraujotakos.

Varikozė – tai liga, kurios eigoje išsiplečia kojų venos. Ji išsivysto tuomet, kai ima prastai veikti venų vožtuvėliai. Spaudimui venose didėjant, vožtuvai yra vis labiau pažeidžiami, kraujas venose užsistovi, o venos plečiasi ir ilgėja.

„Kojų venų varikoze moterys serga 4 kartus dažniau nei vyrai. Šios ligos sukelia sveikatos, estetines, psichologines problemas ir diskomfortą. Besikreipiančius pacientus galima būtų suskirstyti į kelias grupes: turinčius akivaizdžius kojų venų patologijos požymius, galvojančius, kad turi kojų venų patologiją ir besitiriančius dėl neaiškios kojų patologijos“, – išskiria R. Burkauskas.

Moters kojos
© Shutterstock
Moters kojos


Nors R. Burkauskas gali pasidžiaugti, kad užleistų, negydytų kojų venų patologijos atvejų ir komplikacijų paskutiniais metais mažėja, tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai ilgai nesigydę venų varikozės pacientai susiduria su nemaloniomis komplikacijomis ir skaudžiomis pasekmėmis.

„Jei pacientai nekreipia dėmesio į kojų venų patologiją, galimos įvairios, kartais sunkiai ir ilgai gydomos ar net grėsmingos gyvybei komplikacijos. Ši liga besivystydama praeina eilę stadijų: besimptominę, išryškėjusių smulkių poodinių venulių stadiją, ryškių išsiplėtusių poodinių venų stadiją, kojų tinimą dėl paviršinių venų varikozės, kojų odos padidėjusios pigmentacijos, egzemos stadiją, odos sustorėjimo-infiltracijos stadiją, trofines opas. Visose stadijose galimos ir kitos komplikacijos: uždegimai, trombozės bei kitos patologijos“, – perspėja chirurgas.

Ištinusios kojos
© Shutterstock
Ištinusios kojos


Įtariant ar jau esant kojų venų patologijai, R. Burkauskas pabrėžia, kad būtinai ir neatidėliotinai reikia kreiptis konsultacijai pas savo šeimos gydytoją, chirurgą, kraujagyslių chirurgą dėl diagnozės nustatymo, savalaikio ir efektyvaus gydymo bei operacijų parinkimo. Anot jo, tai atlikus laiku ir parinkus efektyviausią gydymą, kojų venų varikozė ir jos komplikacijos dažniausiai yra pilnai ir greitai pagydomos.

Chirurgas pastebi, kad šiuolaikinė medicina Lietuvoje paskutiniu dešimtmečiu kojų venų gydyme padarė ir daro didžiulį proveržį.

„Operacijos tampa mažiau invazyvios, daugiau tausojančios, kosmetiškesnės, ligoniai greičiau ar net iš karto po procedūros būna darbingi. Procedūros ir operacijos tampa mažiau skausmingos ir žalojančios, po jų tenka mažiau sunaudoti medikamentų, nenukenčia darbingumas. O rezultatai tikrai geri ir lengviau pasiekiami pacientams“, – teigia pašnekovas.

Auksiniu gydymo standartu vadina lazerinę chirurgiją

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorius, kraujagyslių chirurgas dr. Narimantas Markevičius taip pat pastebi, kad venų varikozė – vienas dažniausių sutrikimų pasaulyje. Anot jo, nedidelio laipsnio sutrikimu serga maždaug kas šešta moteris ir kas dešimtas vyras.

„Natūralu, kad į medikus dažniau kreipiasi moterys, maždaug 40 metų ir vyresnės. Liga vystosi po gimdymų, turintiems antsvorį, pacientai, kurie didesnę dienos dalį praleidžia sėdėdami ar stovėdami. Tai ir nereta komplikacija sergant kitomis lėtinėmis ligomis. Ne visiems ligoniams iškart reikia taikyti operacinį gydymą. Didžiajai daliai užtenka profilaktinių priemonių – sureguliuoti mitybą, suaktyvinti judėjimą, taikyti kompresinę terapiją“, – vardija chirurgas.

Valgymas
© Shutterstock
Valgymas


Anot jo, venų varikozės gydyme XXI amžius prasidėjo perversmu atsiradus naujausiems gydymo metodams – lazerinei ir radijo dažnuminei chirurgijai. Per paskutinius 5 metus atsiranda vis naujų gydymo metodų – bio klijai, įkaitinti vandens garai. Jų visų pagrindas yra minimaliai invazinė chirurgija – tausojanti chirurgija.

Taikant bet kurį iš šių naujų metodų, pacientui operacijos metu nereikia narkozės, praėjus kelioms valandoms po operacijos, pacientas gali aktyviai judėti, gyventi įprastą gyvenimą. Taip pat po šių operacijų nelieka randų.

„Šiuo metu auksinis gydymo standartas yra lazerinė chirurgija, kuri Lietuvoje taikoma nuo 2007 metų, atlikta nemažai studijų ir įrodytas šio efekto efektyvumas. Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Dienos chirurgijos centre jau nuo 2013 metų yra galimybė atlikti šias operacijas lazeriniu būdu, konsultuoja patyrę angiochirurgai, kurie gali suteikti visą reikalingą informaciją pacientams“, – teigia N. Markevičius.

Varikozė
© Shutterstock
Varikozė


Vis dėlto, chirurgas pabrėžia, kad venų varikozė praeiti savaime negali. Kuo anksčiau pacientai kreipsiasi į specialistus, tuo didesnė tikimybė išvengti operacinio gydymo.

„Specialistas gali patarti, kaip susitvarkyti savo gyvenimą, mitybą, fizinį aktyvumą, kas pirminėse ligos stadijose apsaugo nuo ligos progresavimo. Negydant venų varikozės, liga gan sparčiai vystosi ir komplikuojasi įvairiausiais kojų odos pakitimais, trofinėmis opomis. Viena skaudžiausių ligos komplikacijų yra venų trombozės ir uždegimai, kurie gali sukelti labai rimtas, net gyvybei pavojingas komplikacijas“, – perspėja N. Markevičius.


www.DELFI.lt
13