Koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ne vienam aukštas pareigas einančiam valstybės tarnautojui gyrėsi, kad palaiko artimus ryšius ne tik su liberalais, bet ir konservatoriais. Iš slapta pareigūnų užfiksuotų duomenų aiškėja, kad gyrėsi ne šiaip: vienas koncerno palaikomas konservatorius net specialiai dalyvavo partijos pirmininko rinkimuose ir taip siekė pakenkti į šį postą pretenduojančiam Gabrieliui Landsbergiui – verslininkai nepalaikė jo kandidatūros.

Šis konservatorius – ilgametis Seimo narys Mantas Adomėnas. Jo liudijimas prokurorams atskleidė, kad politikas, vykdydamas verslininkų iš koncerno prašymą, 2015 m. pavasarį net sutiko kandidatuoti į Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko vietą.

„R. Kurlianskis man sakė, kad koncernui „MG Baltic“ būtų gerai, jeigu partijos poziciją užimtų Irena Degutienė, – kalbėjo M. Adomėnas. – Partijos pirmininko rinkimuose dalyvavau ir aš, o jie – koncernas – palaikė mano kandidatūrą, kadangi mano dalyvavimas galėjo „atimti“ balsų iš G. Landsbergio.“

Išties, kai 2015 m. pavasarį po vykusių savivaldos rinkimų iš partijos pirmininko posto atsistatydino Andrius Kubilius, M. Adomėno dalyvavimas partijos vedlio rinkimuose pakenkė G. Landsbergiui – pirmajame ture jam pritrūko 21 balso iki pergalės, todėl buvo surengtas antras turas, kuriame jis varžėsi su I. Degutiene.

Konservatorių prezidiumui priklausantis M. Adomėnas pareigūnams taip pat prisipažino, kad su R. Kurlianskiu pradėjo bendrauti maždaug nuo 2014 m., kai jį su „MG Baltic“ viceprezidentu supažindino toje pačioje mokykloje mokęsis šio koncerno valdybos narys Romanas Raulynaitis.

M. Adomėnas teigė, kad su R. Kurlianskiu susitikdavo maždaug kartą per tris mėnesius, šie susitikimai vyko viešose vietoje – kavinėse, vyninėse.

„Dviese gerdami vyną kalbėdavome R. Kurlianskiui rūpimais klausimais, susijusiais su 2016 m. Seimo rinkimais, politine situacija, taip pat situacija TS-LKD partijoje, – kalbėjo „MG Baltic“ bylos liudytojas. – R. Kurlianskis taip pat domėjosi savivaldos rinkimais, su kokiomis partijomis konservatoriai eis į koaliciją – man susidarė įspūdis, kad jis buvo suinteresuotas, jog TS-LKD eitų su Liberalų Sąjūdžiu.“

Konservatorius neslėpė, kad susitikimai su R. Kurlianskiu dažniausiai vyko vakare, tačiau 2015 m. lapkričio 2 d. popietę jis sulaukė netikėto verslininko skambučio – pasiūlė kuo skubiau susitikti.

„Šio susitikimo metu su R. Kurlianskiu kalbėjausi apie Liberalų Sąjūdžio frakcijos nario Šarūno Gustainio pateiktą Vartojimo kreditų įstatymo pataisą, – sakė M. Adomėnas. – R. Kurlianskis sakė, kad „ateis“ Š. Gustainio registruotas projektas, kuris yra kompromisinis, palankus tiek kredito davėjams, tiek gavėjams. Jis prašė palaikyti šį projektą Seimo plenariniame posėdyje.“

Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas
Mantas Adomėnas, Gabrielius Landsbergis

Politikas tikino, kad R. Kurlianskis neprašė paveikti kitų partijos narių, tačiau prisipažino, kad po trijų dienų vykusiame Seimo posėdyje balsavo už Š. Gustainio pateiktą projektą.

„Tokia nuomonė susiformavo po R. Kurlianskio pasakymo, kad aptariama įstatymo pataisa yra išlaikytas interesų balansas“, – aiškino konservatorius.

Dar vienas M. Adomėno susitikimas su R. Kurlianskiu įvyko 2016 m. kovo mėnesį – konservatorius prisipažino, kad koncerno viceprezidento paprašė finansinės paramos.

„R. Kurlianskiui užsiminiau, kad ateityje norėsiu kreiptis dėl paramos rinkimams 2016 m. spalio mėnesį į Seimą – apie paramos dydžius ir kaip ji man būtų skiriama, nekalbėjome, tik bendrai pasikalbėjome apie rinkimus ir galimybę mane paremti, – sakė M. Adomėnas. – R. Kurlianskis šiuo klausimu atrodė „teigiamas“, nemačiau jokio interesų konflikto dėl to, kad prašau paramos, tiesiog kreipiausi į asmenis, kurie gali tai padaryti, turi pinigų“.

Konservatorius tikino, kad anksčiau nei R. Kurlianskis, nei koncernas „MG Baltic“ jo nerėmė. Paramos konservatorius negavo ir po šio susitikimo – po mėnesio, įtariant kyšio davimu Eligijui Masiuliui, R. Kurlianskis buvo sulaikytas.

Raimondas Kurlianskis
© DELFI / Domantas Pipas
Raimondas Kurlianskis

„Su R. Kurlianskiu bendravau, nes man buvo įdomu bendrauti su tokiu įtakingu žmogumi – jį laikiau įtakingu dėl jo užimamų pareigų koncerne ir jo turimų viešosios nuomonės formavimo galimybių“, – M. Adomėnas pažymėjo, kad su koncerno viceprezidentu bendravo „kaip su galimu mano rinkiminės kampanijos rėmėju“.

A. Zuokas: žinau, bet nesakysiu

Kad R. Kurlianskis giriasi, jog palaiko itin draugiškus ryšius ne tik su liberalais, bet ir konservatoriais, pareigūnams nurodė ne vienas aukštas pareigas einantis valstybės tarnautojas – slapti bylos duomenys atskleidžia, kad kai kurie jų net R. Kurlianskio prašė asmeniškai supažindinti su vis didesnę įtaką politiniame gyvenime turinčiu E. Masiuliu.

Kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas R. Kurlianskis yra įtakingas, pareigūnams nurodė ir buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.

„Man, kaip ilgą laiką politikoje dalyvaujančiam asmeniui, yra žinomi faktai, kad už koncerno media grupės veiklą atsakingas R. Kurlianskis veikdavo kaip neoficialus lobistas santykiuose tarp politikų, interesų grupių ir jo valdomos žiniasklaidos“, – nurodė A. Zuokas.

Iš kur ir ką žino apie R. Kurlianskį, prieš daugybę metų į specialiųjų tarnybų akiratį pakliuvęs dabartinis Vilniaus miesto tarybos narys pareigūnams nepanoro atskleisti.

Artūras Zuokas, Eligijus Masiulis
© DELFI / Kiril Čachovskij
Artūras Zuokas, Eligijus Masiulis

Kad politikai yra priklausomi nuo koncerno, atskleidžia ir 2015 m. spalio 5 d. pareigūnų slapta Kaune užfiksuotas pokalbis tarp R. Kurlianskio ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektoriaus Remigijaus Žaliūno. Koncernui „MG Baltic“ priklausanti bendrovė „Mitnija“ yra laimėjusi daugybę konkursų LMSU – už statybos darbus buvo sumokėti milijonai eurų.

„Kokia jūsų kompanija, čia kaip jūs dabar, kurią čia tą partiją remsit? Visas remiat?“ – restorane R. Kurlianskio klausė R. Žaliūnas.

„Mes taip su Darium (Mockumi – DELFI) esam apsišnekėję, kad turim padaryt, pageidautina iki Kalėdų po pirmą raundą susitikimų su keturiais: socdemais, konservatoriais, liberalais ir darbiečiais, – atsako R. Kurlianskis. – Ir labai tikėtina, kad visus ir tikėtina visus vienaip ar kitaip remsim. Dėl konservatorių yra abejonės dėl to, kad su senąja vadovybe mums nesigavo. Yra toks, na, sakykim taip, kas bus tie partneriai ir jau žiūrint personaliai. Tai vat, dėl konservatorų yra daugiausiai klausimų, bet, na iš principo, jie – mūsų akiratyje. Žodžiu, tie keturi.“

Pilkoji ir tamsioji zonos

„Jūsų vis tiek prioritetas jaučiu bus liberalai turbūt?“ – klausia R. Žaliūnas.

„Sunku pasakyt, bet kažkaip šįkart apsisprendėm taip pažiūrėt ir gerokai anksčiau į tą klausimą, – aiškina R. Kurlianskis, o R. Žaliūnui prasitarus, kad jam labai rūpi sužinoti, kiek bus „daugiausia tų nežinomųjų su konservatoriais dėliojasi“, tęsia: – Pirmininkas (G. Landsbergis – DELFI) jaunas, ir toli. Aš taip bandau žiūrėti, kas galėtų būti tas, tos personalijos, tie asmenys. (...) Tai pabandysim, gal kas nors, ne du žingsnius, ne tris žingsnius į priekį pramąstyt, aš jau nekalbu apie penkis ar septynis. Bet vat, kažkaip. Toks eksperimentinis. Jeigu turit kokių minčių, žinokit – mielai įrašytumėm į savo programinius punktus, kad pabandyt įrašyt į kolegų programinius punktus. Čia, beje, aš rimtai paklausiau ta prasme. Turėkit šitą galvoj. Nes mums, kaip tokiems, iš esmės, na mes ko galim norėt? Galim dirbdami su akcizinėm prekėm norėt nuoseklaus akcizų kėlimo maksimumo. Ta prasme, kad jie kils, čia abejonių nėra, tiesiog nuoseklaus, palaipsnio. Bet iš esmės, daugiau visi mūsų interesai per mūsų partnerių interesus realizuojasi. Vienokie ar kitokie. Lygiai taip pat ir jūsų atveju.“

Šio pokalbio pabaigoje R. Kurlianskis LSMU rektoriui užšifruotai pasiūlo pagelbėti: „Jeigu matysit, kad reikia kažkokios pagalbos, ypač toj pilkoj zonoj, kur aš turbūt esu stipresnis už jus, arba – tamsioj zonoj, tai duokit žinot.“

„Net neabejoju“, – R. Žaliūnas pritaria, kad R. Kurlianskis tikrai įtakingesnis.

Remigijus Žaliūnas
© Alius Koroliovas
Remigijus Žaliūnas

Vėliau prokurorų paklaustas, kas ta „pilkoji“ ar „tamsioji“ zona, rektorius negalėjo atsakyti. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kaip R. Kurlianskis galėjo padėti LSMU.

„R. Kurlianskis pokalbio metu buvo „Santakos“ slėnio („Mitnija“ pagal 2009-2010 m. pasirašytas sutartis už 12,85 mln. Eur pastatė LSMU „Santakos“ slėnio Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centrą – DELFI) valdybos narys, jis gyrėsi savo galimybėmis – kad turi ryšių ir kontaktų su Lietuvos politikais bei įtakos Lietuvos politinėms partijoms“, – R. Žaliūnas negalėjo paaiškinti, kodėl verslininkas gyrėsi šiais ryšiais, tačiau pažymėjo, kad jam buvo svarbu žinoti, kas laimės Seimo rinkimus, nes LSMU steigėjas yra Seimas.

Svajojo susipažinti su E. Masiuliu

Apie koncerno viceprezidento galią ir santykius su politikais kalbėjo ir buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Modestas Kaseliauskas.

„Tiek iš R. Kurlianskio, tiek iš bendrų pažįstamų žinau, kad R. Kurlianskio ir Liberalų Sąjūdžio pirmininko E. Masiulio santykiai buvo artimi ir geri, R. Kurlianskis galėdavo į E. Masiulį kreiptis su prašymais dėl koncernui reikalingų politinių sprendimų priėmimo, o E. Masiulis, jeigu tai būdavo jam naudinga, tokius R. Kurlianskio prašymus išpildydavo“, – sakė M. Kaseliauskas.

E.Masiulis buvo toks įtakingas, kad M. Kaseliauską VMI viršininko kėdėje pakeitęs socialdemokrato Broniaus Bradausko sūnus Dainoras Bradauskas pats panoro asmeniškai su juo susipažinti, todėl paskambinęs telefonu paprašė susitikti. O prieš šį susitikimą kreipėsi į R. Kurlianskį: „Užtark kokį žodį“.

„Noriu paprastai, elementariai užmegzt santykius, būt tiesiogiai pažįstamas, nes, ta prasme, kad žinai, kad kad žmogus nu, nebūtų įsitempęs – nu aš, sakau, tikrai ateinu nu grynai vat susipažint, kad būt pažįstamiems, kad palaikyt ryšius, žinai“, – kalbėjo D. Bradauskas.

Jis taip pat pažymėjo, kad turi daug pažįstamų liberalų partijoje, bet E. Masiulio nepažįsta: „Sakykim, su konservais, ten, nu, sakykim irgi yra neutralu. Neutralu, bet jie, žinai, dėl pavardės ten gali sau piarą daryt vienas kitą. Tai vat su jais, ten galbūt kažkur tai, kažką tai... Kažkas tai būtų neblogai, žinai, kad jie tiesiog, nu žinai... O man tai, žinai, kaip sakant, su socdemais, kaip ir...“

Dainoras Bradauskas
© DELFI / Andrius Ufartas
Dainoras Bradauskas


Išdavė VMI atliekamus tyrimus

R. Kurlianskio paklaustas, o kokius santykius palaiko su kitomis partijomis, pavyzdžiui, „darbiečiais“, tuometis VMI vadovas sakė: „Su darbiečiais, su paksistais aš dabar biškį juos už, už konkolų paėmęs, žinai ten...“

„Paksistus tai aš vis tiek laikau biškį mėšlu... Su jais nelabai man smagu dėtis“, – atkerta R. Kurlianskis, pažymėjęs, kad su tvarkiečių lyderiu Rolandu Paksu ryšius palaiko koncerno prezidentas D. Mockus. Ir čia pat dar praneša, kad palaiko draugiškus ryšius su Darbo partijos finansinių machinacijų byloje teistu Viktoro Uspaskicho augintiniu Vytautu Gapšiu.

„Šiaip aš neslėpsiu, ta prasme, pas mus pagrindinis draugas, kontaktas ir viską sureguliuojantis yra Vytukas Gapšys, – slapta užfiksuoti R. Kurlianskio žodžiai. – Ir jis ir Baltraitienę (Virginija, 2015 m. ėjo žemės ūkio ministrės pareigas) sureguliuoja. Ir bet ką sureguliuoja, ir... jeigu reikia, su Viktoru (Uspaskichu, europarlamentaras – DELFI) suderina. Ta prasme, ir Viktoro niekada nematai, ta prasme.“

Šio pokalbio metu, kurį užfiksavo Valstybės saugumo departamento (VSD) žvalgybininkai, D. Bradauskas taip pat prasitarė, kad VMI yra atliekamas V. Uspaskicho finansinės veiklos patikrinimas: „Kuo ten baigsis, aš nežinau, bet esu pasakęs chebrai taip: sakau, fanatizmo nereikia, ta prasme, jis yra, pareina ne per politinę liniją, bet praeina per, grynai pagal turtingųjų sąrašus. Nereikia, žinai, ten ieškot liaudies priešų.“

Šio pokalbio metu VMI vadovas užsimena ir dar apie vieną atliekamą tyrimą, kuriame esą figūruoja ne tik E. Masiulis, bet ir tuometis jo pavaduotojas Antanas Guoga.

Raimondas Kurlianskis, Antanas Guoga
© DELFI
Raimondas Kurlianskis, Antanas Guoga

„Tokių signalų aš turiu biškį, kad kažkokiam epizode Masiulis su Guoga praeidinėja, žinai, – D. Bradausko pokalbį su R. Kurlianskiu užfiksavo pareigūnai sostinės centre esančiame restorane. – Kažkur tai ten. Ne pas mus, o kažkur biškį kitur. Supranti, ir kad ten neva tai prieš Naujus metus gali būt kažkokių tai... (...) Tai Guoga manęs paklausė, ar jūs ką nors turit, žinai. Bet ten kažkaip pricepom eina Masiulis, kažkaip tai. Supranti, tai ir aš esu Antaną įspėjęs. Bet tai, supranti, kad ir greičiausiai gali būt jie kažką per Masiulį pasakė, supranti.“

I. Degutienė: R. Kurlianskio asmeniškai nepažįstu

Didžiausioje korupcijos byloje tyrimą atlikę pareigūnai apklausė ir keletą konservatorių partijos narių. Vienas jų – Laurynas Kaščiūnas, kurio narystė dėl bendravimo su koncerno viceprezidentu jau yra suspenduota vieneriems metams.

Buvęs I. Degutienės patarėjas prisipažino, kad jį su R. Kurlianskiu supažindino žurnalistas Tomas Dapkus. Koncerno patalpose vykusio susitikimo metu verslininkas politiko paprašė pasidomėti, kokia bus I. Degutienės, tuo metu buvusios Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narės, pozicija dėl Š. Gustainio registruotų pataisų dėl vartojimo kreditų.

Šio susitikimo metu R. Kurlianskis taip pat paprašė suorganizuoti susitikimą su I. Degutiene. Kai L. Kaščiūnas apie tai užsiminė Seimo narei, ši patarė vengti kontaktų su verslininkais. Be to, anot konservatoriaus, I. Degutienė pokalbio metu nurodė, kad ji palaiko Lietuvos banko pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas, o Š. Gustainio pasiūlymui nepritaria.

Irena Degutienė
© DELFI / Kiril Čachovskij
Irena Degutienė

Tuo metu I. Degutienė, kurios vadovavimo konservatorių partijai siekė „MG Baltic“, prokurorams nurodė, kad R. Kurlianskio nepažįsta, nors apie jį žino.

„Kai L. Kaščiūnas paprašė susitikti su R. Kurlianskiu, pasakiau, kad su verslo atstovais nesusitikinėju ir jam nepatariu susitikti, – sakė I. Degutienė. – L. Kaščiūnas su tokia mano pozicija sutiko.“

G. Landsbergis: koncernas manė, kad nelaimėsiu rinkimų

Su koncerno viceprezidentu buvo susitikęs ir 2015 m. partijos vairą perėmęs G. Landsbergis – su R. Kurlianskiu jį supažindino visuomeniniais pagrindais konsultavęs viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus.

„Pirmą kartą su R. Kurlianskiu bendravau po partijos pirmininko rinkimų, šis susitikimas vyko koncerno patalpose, – prokuratūroje kalbėjo G. Landsbergis. – Šis pokalbis buvo ganėtinai nemalonus, po jo buvau nemaloniai nustebęs. Aš R. Kurlianskio paprašiau tik vieno – kad partija koncerno valdomoje žiniasklaidoje būtų reprezentuojama sąžiningai. Tada R. Kurlianskis nurodė, kad jie, t. y. koncernas, nerėmė mano kandidatūros partijos pirmininko rinkimuose ir nemanė, kad aš laimėsiu. Be to, jis nurodė, kad be koncerno žinios politiniai procesai Lietuvoje nevyksta – R. Kurlianskis davė suprasti, kad „jie“ turi svertų ir gali įtakoti sprendimų priėmimą Lietuvos valstybėje.“

Tai buvo ne vienintelis G. Landsbergio susitikimas su R. Kurlianskiu – po kelių mėnesių politikas sulaukė verslininko laiško, kuriame jis kvietė dar kartą susitikti. Šįkart „du – du“ formate: R. Kurlianskis nurodė, kad susitikime nori dalyvauti kartu su koncerno teisininku R. Raulynaičiu, o G. Landsbergiui pasiūlė atsivesti Joną Survilą, kuris esą yra jo „dešinioji ranka“ partijoje.

Šis susitikimas įvyko viename sostinės viešbučių, tačiau šįkart „pamokančio R. Kurlianskio tono jau nebuvo“ – nereikšmingo pokalbio metu verslininkas „domėjosi politika, taip pat buvo užsiminęs apie kitas partijas“.

O trečiasis konservatorių lyderio susitikimas su R. Kurlianskiu įvyko jau G. Landsbergio iniciatyva 2016 m. vasarį, nors, kaip pats sakė prokuratūroje, prieš tai jau „buvo girdėjęs nuomonių, kad nuo koncerno „MG Baltic“ reikia laikytis atokiau“.

Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Tomas Vinickas
Gabrielius Landsbergis

Pasikalbėti su įtakingu koncerno viceprezidentu G. Landsbergis nutarė dėl to, kad tuo metu jau buvo prasidėjęs rinkimų kampanijos į Seimą planavimas – partijos pirmininkas susitikinėjo su bankų, žiniasklaidos ir verslo atstovais.

„Šio susitikimo metu R. Kurlianskiui pristačiau partijos rinkiminę programą ir paprašiau, kad jo valdomos žiniasklaidos priemonės būtų objektyvios ir nesudarytų nepalankių sąlygų viešojoje erdvėje, – sakė TS-LKD pirmininkas. – Kai R. Kurlianskis paklausė, ar partija kažko nesitiki iš koncerno, atsakiau, kad tikimės tik sąžiningumo, nes LNK televizijų grupė yra galinga ir galėjo įtakoti viešosios nuomonės formavimą. O su kolegomis esame aptarę, kad liberalai LNK kanaluose atrodo gerai.“

Pasak G. Landsbergio, šio susitikimo metu R. Kurlianskis užsiminė, kad „jeigu būtų poreikis finansavimui, tai yra galimybė paremti“.

„Supratau, kad R. Kurlianskis kalbėjo apie netiesioginę paramą mūsų politinei partijai, – sakė konservatorių lyderis. – Pokalbio metu jis minėjo, kad yra įvairūs rėmimo būdai, taip pat užsiminė apie paramą jaunimo organizacijoms. Bet aš jam griežtai atsakiau, kad tokio poreikio nėra – manau, kad tokiu būdu R. Kurlianskis bandė patikrinti mano reakciją, kaip sureaguosiu į jo tokį paramos suteikimo siūlymą.“

Kasmet – po 20 tūkst. naujų rinkėjų, palaikančių liberalus

Jaunimo organizacijas R. Kurlianskis minėjo neatsitiktinai – iš slapta pareigūnų užfiksuotų pokalbių aiškėja, kad baudžiamojon atsakomybėn patraukto Liberalų sąjūdžio tuometis pirmininkas E. Masiulis netgi girdavosi, jog jie užaugino naują kartą, kuri per rinkimus yra pasiryžusi atiduoti savo balsus būtent už liberalus.

Ta naujoji karta – ką tik mokyklą baigę moksleiviai. „Jiems labai didelę prasmę turi tas mūsų projektas, kurį jau du metus varom... tos pilietiškumo pamokos. Gintaro (Steponavičiaus – DELFI) projektas“, – per garsiąją 2015 m. gruodžio 16 d. restorane „Meat Steak House“ vykusią vakarienę E. Masiulis pasakojo koncerno prezidentui Dariui Mockui, viceprezidentui R. Kurlianskiui ir teisininkui R. Raulynaičiui.

„Mes po 20 tūkst. per metus pasiekėm tiesioginiame kontakte vyresnių klasių moksleivių“, – E. Masiuliui antrino G. Steponavičius.

„Kurie... ir kada pradėjom važinėti, tai jau jie realiai dabar jau su balso teise yra“, – didėjančiu rinkėjų skaičiumi verslininkams gyrėsi E. Masiulis.

„Tai tas segmentas gerai, bet...natūralu, kad čia miksas įvairių ir... kada nėra, kad, pavyzdžiui, vat kaip Raimis sakai, iš tų takelių tik vienas subėga į mūsų“, – priduria G. Steponavičius.

Vėliau komentuodamas šį slapta užfiksuotą pokalbį baudžiamojon atsakomybėn patrauktas G. Steponavičius sakė, kad su koncerno vadovais kalbėjosi apie jo įkurto Laisvės studijų centro nuo 2014 m. vykdomą projektą „Pilietiškumo pamokos Lietuvos mokyklose“.

Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius
© DELFI / Šarūnas Mažeika
Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius

„Šio projekto metu aplankėme daugiau kaip 200 Lietuvos mokyklų, – sakė G. Steponavičius. – Atlikti visuomenės apklausų tyrimai parodė, kad nuo 18 metų, įgiję rinkimų teisę, moksleiviai palaiko liberaliąsias idėjas ir yra linkę balsuoti už Liberalų Sąjūdį. Manau, kad šis mūsų projektas prisidėjo prie jaunų žmonių aktyvesnio dalyvavimo rinkimuose, todėl būtent apie šio projekto įtaką tokiam jaunų rinkėjų sąmoningumui ir kalbėjomės su koncerno vadovais.“

Bet kad šis projektas ir toliau būtų įgyvendinamas, reikėjo pinigų, todėl G. Steponavičius net nesikuklindamas jų prašė R. Kurlianskio, o kai kartą šis pareiškė, kad koncernas paramos neduoda, iki šiol iš Seimo nepasitraukęs politikas net nusižemino: „Gal kaip nors...“.

„Mes esame ten, kur yra sensacija“, – atkirto R. Kurlianskis.

Apie kokias sensacijas kalbėjo netrukus prieš teismą stosiantis verslininkas, kaip G. Steponavičiaus fondui buvo skirta parama ir kodėl kalbant apie pinigus R. Kurlianskiui įstrigo „Eligijaus šypsena“ kitoje dalyje – jau artimiausiu metu DELFI.


www.DELFI.lt
214