Nors vaikystėje domėjosi daile ir teatru, inžinierių šeimoje užaugusi J. Girdzijauskaitė-Kabelkė galiausiai baigė informatikos studijas. Įdomu tai, kad programuotojomis tapo ir dvi jos seserys.
„Iš tikro, aš niekada neplanavau studijuoti kompiuterijos. Tiesiog kompiuteris visada buvo šalia“, – savo kelią į TECH laidoje „Mergaitės taip nedaro“ prisiminė pašnekovė.
Darbą pasiūlė tiesiog troleibuse
Nuo pat mažumės augusi šeimoje, kur nei matematikos, nei fizikos uždaviniai nekeldavo didelio streso, dar paauglystėje J. Girdzijauskaitė-Kabelkė buvo sudominta ir kompiuterių mokslu. Kai tėtis namo parnešė pirmąjį kompiuterį, tikėdamas, kad tai – ateitis, jai tebuvo 12-ka.
Būsimoji programuotoja pasakojo anuomet daug laiko leisdavusi prie kompiuterinių žaidimų, lankiusi ir kompiuterijos būrelį. Smalsumą dar labiau pakurstė namuose įvestas internetas, įkvepiantys pavyzdžiai artimoje aplinkoje. Pavyzdžiui, abi pirmosios pašnekovės programavimo mokytojos buvo moterys.
„Mes turėjome pusbrolį programuotoją. Buvo labai įdomi istorija, kurią pasakojo mama. Kai važiavo troleibusu, prie jo priėjo žmogus, pamatęs, kad jis skaito konspektą (tuo metu jis dar studijavo) ir pasiūlė programuotojo darbą. Manau, mano tėvai irgi suprato, kad tai – gera specialybė, nes tau gatvėje gali pasiūlyti darbą“, – sakė J. Girdzijauskaitė-Kabelkė.
CV iš merginos – ir vos 1 kartą per 3 mėnesius
Paklausta, ar tiesa, kad ir dabar geri programuotojai neatsigina darbo pasiūlymų, ji pripažino, kad pastarieji „plaukia ir plaukia“. Pašnekovė pabrėžė gero „LinkedIn“ profilio svarbą, pasidalijo pasakojimu, kai mergina programuotoja kvietimų pasikalbėti sulaukė ir tiesiog brūkštelėjusi žinutę „Twitter“.
„Tų pasiūlymų, iš tikrųjų, daug, nes programuotojų labai trūksta. Tai yra labai reikalingi darbuotojai, nes yra labai daug sričių, kur mūsų reikia – nuo valstybinio sektoriaus iki privataus verslo, nuo medicinos iki kosmoso, ar programėlės, ar žaidimo, ar tiesiog įrangos, pavyzdžiui, skalbimo mašinos ekranų, kuriuos reikia suprogramuoti. Mes esame, praktiškai, visur. Aš kartais pagalvoju, koks daiktas šiais laikais neturi ryšio su programuotojais arba technika“, – svarstė J. Girdzijauskaitė-Kabelkė.
Tiesa, pati ji prisiminė savo karjeros pradžioje turėjusi labai įvairių patirčių. Pavyzdžiui, kartą, atvykusi į susitikimą dėl programuotojos darbo, buvo palaikyta administratore. Yra pakviesta pasikalbėti ir tik dėl to, kad yra moteris, kuri moka programuoti.
„Jei atsiunčia mergina savo CV, jis yra galbūt 1 iš 30 ar 40, gali būti 1 per 3 mėnesius. Automatiškai tarsi išsiskiri, galbūt ir bando tave truputėlį labiau pakalbinti. Nebūtinai priims į darbą taip lengvai, tu vis tiek turi atitikti įmonės viziją, bet tai, kad išsiskiri, jau yra didelis pliusas“, – sutiko pašnekovė.
Pastebi polinkį į perfekcionizmą
Norėdama suvienyti programuojančias moteris, J. Girdzijauskaitė-Kabelkė kartu su bendramintėmis įkūrė bendruomenę „Vilnius Girls Code“, kur tarpusavyje dalinamasi sukauptomis žiniomis, patarimais ir įkvėpimu. Ji prasitarė pastebėjusi, moterys neretai ne tik bijo klysti, bet ir yra perfekcionistės, tad padrąsinimo joms labai trūksta.
„Visada yra geriausia savo idėją išbandyti kuo greičiau. Programavimo srityje egzistuoja filosofijos, kurios sako, kad pabandykime geriau kažkokį mažą dalyką padaryti, įgyvendinti ir parodyti mūsų vartotojui, leisti jį išbandyti, o, jei patiks, tuomet galime jį patobulinti, pagerinti ar pridėti daugiau. Jei matysime, kad vartotojui tai nėra įdomu, nebeinvestuosime nei laiko, nei pinigų. Manau, tai galioja daugelyje sričių. Tarp jų – ir versle, ir moksle“, – tikino J. Girdzijauskaitė-Kabelkė.
Ji sutiko, kad pagrindus moterų perfekcionizmui greičiausiai padedame dar vaikystėje. Neretai pateisiname, kad berniukai yra berniukai, leidžiame jiems varžytis, konkuruoti, o štai mergaites auklėjame būti gražiomis, nuolankiomis ir gerai mokytis, pavyzdžiu joms nurodome princeses.
„Yra įskiepijama, kad tu tarsi privalai būti graži, tobula. Tas tobulumo siekimas... Tu visada matysi kažkokį netobulumą savyje, nes jų visą laiką yra ir bus, ir save dėl to kritikuosi“, – pastebėjo J. Girdzijauskaitė-Kabelkė.
Kodėl moterys turėtų rinktis darbą TECH srityje?
Programuotoja atviravo, kad jos gyvenimo kelyje taip pat buvo daug klaidų, bandymų ir nusivylimų, tačiau sudėtingose situacijose labai gelbėjo požiūris, kad klaidos tėra pamokos.
„Turbūt reikia keletą klaidų padaryti ir suprasti, kad jos nėra tiek esminės. Galvoti, kad tai tėra pamoka“, – aiškino ji.
J. Girdzijauskaitės-Kabelkės teigimu, komanda, kurią sudaro skirtingų patirčių žmonės, padeda užtikrinti daugiau galimybių ir kokybiškesnį galutinį produktą.
„Mes daug kalbame apie tai, kad mums trūksta specialistų, darbo vietų daug. Dirbti galima visaip, kaip patogu – iš namų, biuro ar keliaujant. Tai labai įvairus darbas. Be to, jis nėra fiziškai sudėtingas. Taip, galbūt protiškai reikalauja pastangų, bet, man atrodo, labai komfortiškas darbas ir gerai apmokamas, apie ką dabar kalbama“, – kodėl moterys turėtų rinktis darbą TECH srityje, aiškino ji.
Patarė, kokias programavimo kalbas rinktis
Paklausta, nuo ko pradėti mokytis programuoti, J. Girdzijauskaitė-Kabelkė patarė nepabijoti pasirinkti ir nišinę programavimo kalbą, tapti retesnio pobūdžio specialistu ir dėlto galbūt net gauti didesnį atlyginimą.
„Bet kartu yra ir labai populiarių kalbų, pavyzdžiui, front-endo technologija „React“, „.NET“, „Scala“. Atsidarius darbo paieškos skelbimus, galima pamatyti, kad aktyviai ieškoma ir „Ruby“, „PHP“ specialistų. Su šiomis kalbomis dirbti gerai, nes yra daugybė įmonių, kurios tavęs laukia, daugybė pasirinkimų, ir žmonių aplinkui, kurie tau padės“, – aiškino pašnekovė.
Paklausta, kokios programavimo kalbos, jos manymu, būtų perspektyviausios, specialistė patikino, kad jai gana sunku įvertinti visą visumą, bet pradėti galima ir nuo „React“, „Vue.js“, „PHP“, „Scala“, „.NET“ ar „React Native“, „Swift“.
„Kokį man gerą patarimą yra davę, tai nebijoti tiesiog nueiti į kažkokią sritį ir, jei matai, kad nelabai tau ten sekasi, pakeisti ją į kitą, nes tai gali padaryti pakankamai lengvai, turėdamas pagrindus. Kai esi toje srityje, migruoti iš vienos srities į kitą yra kiek lengviau“, – patarimais dalijosi J. Girdzijauskaitė-Kabelkė.
