Pastebėjus, kad gyvenime turbūt ne kartą turėjo girdėti frazę „Mergaitės taip nedaro“, T. Grigaitienė pripažino, kad ji lydėjo nuo pasirinktų studijų, karjeros iki hobių.
„Tik tu pati žinai, ką tu gali. Ir niekas kitas negali pasakyti, ką tu gali, ko negali“, – dabar įsitikinusi testuotojos karjerą po savo 40-ojo gimtadienio pradėjusi moteris.
Baigdama mokyklą ji tikino net neįsivaizdavusi, kad po kelerių metų sukurs savo verslą ir dirbs su plūduriuojančiais sprendimais, nes tuo metu rinkoje to dar nebuvo. Šiandien, aiškina, situacija yra panaši ir kalbant apie TECH – mes ne tik neįsivaizduojame, kaip atrodo dabar itin paklausių specialistų kasdienybė, bet ir nežinome, kokios profesijos bus paklausios ateityje. Tad svarbiausia yra skatinti vaikų kūrybiškumą, mąstymą ir išmokyti nebijoti klysti, kad baimė neribotų galimybių žengti toliau.
„Tarkime, visi įsivaizduoja, kad testuotojas yra žmogus, kuris sėdi prie kompiuterio ekrano ir su niekuo nebendrauja. Tik žiūri, testuoja ir viskas. Tačiau pažinęs giliau supranti, kad testavimas – labai komunikabili specialybė. Reikia daug bendrauti ir su programuotojais, ir su klientais, ir su verslo analitikais, su produkto savininkais“, – vieną mitų nuneigia testuotoja ir sutinka daugiau papasakoti apie savo kelią IT.
Pamatęs liepė eiti gimdyti vaikus, o paskui taip susižavėjo, kad net leido nelaikyti egzamino
T. Grigaitienė yra baigusi statybų inžinerijos studijas. Tuo metu kurse, pamena, merginų nebuvo daug, bet kartais reakcijų tekdavo sulaukti tokių, kurios ir šiandien palieka be žado.
„Esu išgirdusi iš vieno dėstytojo pirmo kurso paskaitoje, jis apžvelgė auditoriją ir pasakė merginom: „Ką jūs čia veikiat?“, esą jums reikėtų namuose ten vaikus gimdyti ir panašiai. Šiuo metu tai būtų labai seksistinis išsireiškimas ir būtų galbūt kažkokios didesnės pasekmės, bet mes atėjome ne to. Mes atėjome žinių, mes atėjome to, ką mes galime, ko mes norime, ir gauti išsilavinimą“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot jos, deja, moterims, besimokančioms ar dirbančioms srityse, kur dominuoja vyrai, neretai reikia nueiti papildomą žingsnį, kad jų žinios ir gebėjimai būtų pripažinti. Toks likimas teko ir jai.
„Buvo toks vienas sudėtingas dalykas, kurį, matyt, visi, pabaigę statybos fakultetą, prisimena, tai – medžiagų atsparumas. Nusprendžiau dalyvauti olimpiadoje medžiagų atsparumo. Kai užėmiau aukštą vietą reitinge, jau tas požiūris pakito. Ir dėstytojo kartu, nes visai kitoks vertinimas buvo, tiesą sakant, man galiausiai nereikėjo net egzamino. Iš tikrųjų, mes pačios turime nuspręsti, ko mes norime, ką mes galime. Ir eiti savo keliu“, – įsitikinusi T. Grigaitienė.
Svajonė peraugo į verslą: įeini pirma ir tokia pauzė
Ne ką mažiau stereotipų jos laukė ir pasukus į darbo rinką. Kartu su vyru T. Grigaitienė pradėjo pontoninių ir plūduriuojančių įrenginių, prieplaukų verslą. Ši idėja kilo iš asmeninio poreikio – iš Vilniaus išsikraustę į užmiestį jie įsikūrė prie ežero, svajojo, kaip įdomu būtų gyventi ant vandens, o beieškodami sprendimo sau, užmezgė glaudų ryšį su vienais Europos gamintojais, kurie pasiūlė jaunai šeimai atstovauti jų įmonei Lietuvoje.
„Svajonė peraugo į verslą. Ir įmonę įkūrus, vyras įkūrė verslą, po mėnesio aš jau prisijungiau dirbti su projektais. Man, iš tikrųjų, buvo įdomu, nes aš puikiai galėjau skaityti brėžinius, technines specifikacijas, tai nebuvo kažkas sudėtingo man“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, kai atvykdavo į susitikimus su klientais, prisimena T. Grigaitienė, neretai stodavo nejauki pauzė.
„Kai skambini susitarti dėl susitikimo, viskas gerai, susitariam. Atvažiuoji pas klientą arba partnerį, nueini į susirinkimo vietą, įeini pirma ir tokia pauzė. Ir vyrai, sėdintys už stalo, laukia, kad dar kas nors įeis. Nes kažkaip tai taip netikėta. Dėl susitikimo gal galėjo susitarti ir administratorė. Kai paskui sėsdavau prie derybų stalo viena, o kitoje pusėje būdavo, pavyzdžiui, 5 vyrai, kurie dirba toje srityje 20 metų, pradėdavau pasakoti, kokius gaminius projektui siūlau, ironija ir šypsenos labai ilgai nedingdavo iš veido. Jie neklausdavo manęs, kokius mokslus baigiau, kokia mano kompetencija. Tik pradėjus gilintis į labiau techninius dalykus, jau tada imdavo uždavinėti tikslingus, techninius klausimus“, – pamena ji.
Galvojo, kad supainiojo duris
Ir nors tokie atvejai kartais priversdavo sutrikti, T. Grigaitienė yra linkusi į juos žiūrėti su šypsena.
Pavyzdžiui, kai po kelerių metų savame versle ji nusprendė išlaikyti egzaminus, kad gautų tarptautinę pramoginio motorlaivio laivavedžio kvalifikaciją, jos net paklausė, gal kartais supainiojo duris.
„Ateinu į kursus, pradžioje buvo teorija, užeinu į tą pastatą, į klasę ir į mane žvelgia visi taip: „Ar nepasiklydau?“. Dar paklausė, ar tikrai ten atėjote? Pasirodo, greta klasėje vyko vairavimo teoriniai kursai. Tai labai nustebo, kad aš nepasiklydau ir atėjau tikslingai. Ir labai buvo keista stebėti vyrų reakciją, nes aš vienintelė buvau toje auditorijoje. Ir stebėti reakciją, kai į klausimus, susijusius su laivyba, aš galėjau atsakyti teisingai. Tai paskui jau kilo klausimų, o iš kur tu žinai? Iš pradžių būna nuostaba, išankstinės nuostatos, o paskui jau kyla klausimai“, – paaiškina ji.
Teko atsisveikinti su direktorės pozicija ir viską pradėti nuo pradžių
Paklausta, kaip galiausiai pasuko į IT sritį ir testavimą, T. Grigaitienė patikino gyvenime panorusi daugiau stabilumo ir siauresnių atsakomybės ribų. Kadangi dirbo nedidelėje įmonėje, procesus ji prižiūrėdavo, kaip juokauja, nuo užsakymo iki raktų perdavimo. Be to, projektai dažnai buvo finansuojami iš ES lėšų, tad užmokesčio tekdavo palaukti ir 5 ar 7 metus.
„Norėjosi šiek tiek susikoncentruoti į siauresnę sritį ir man pasirodė, kad IT – ta sritis, kuri pakankamai plati, bet joje yra niša, kurioje aš galiu save atrasti. Pavyzdžiui, testavimas. Šiuo metu, kai dirbu testuotoja, jaučiu, kad atradau save“, – patikino pašnekovė.
Tačiau tam jai teko atsisveikinti su vadovės pozicija ir pradėti viską iš pradžių. T. Grigaitienė pripažino, kad šio jos sprendimo nepalaikė net artimieji.
„Tikrai buvo baisu. Ir tai yra natūralu. Esame žmonės, turime emocijų, reakcijų ir viso kito. Palaikymo nebuvo galbūt dėl to, kad, kai aš sugalvojau, kad noriu dirbti IT srityje, aplink nebuvo daug tokių, kurie čia dirbtų. Tiesa, išskyrus brolį, bet aš jo patarimų neklausiau, nėriau pati ir ieškojau savo kelio. Pradžia būna baisoka, bet tik iki tol, kol nusprendi, kad tai yra tikrai tavo. Ir jeigu tu nepabandysi, po kurio laiko gailėsiesi. Ta vidinė drąsa ir smalsumas pagelbėjo man ieškant savo naujo kelio IT“, – patikino ji.
Ragina nelyginti savęs su kitais ir klausti visko, kas tik šauna į galvą
Tiesa, pastarasis tikrai nebuvo sklandus ir rožėmis klotas. T. Grigaitienė dalyvavo mentorystės programoje „Women go Tech“, lankė savaitgaliais vykstančius programavimo kursus, nuolat naršė internete. Kai galiausiai suprato, kad testavimas būtų arčiausiai to, ko trokšta jos protas ir širdis, ji nusprendė mokytis valstybinėje mokymo įstaigoje. Pasak T. Grigaitienės, svarbu suprasti, kad prieš pradedami mokytis kažko naujo visi turi skirtingą startinę poziciją, tad normalu, kad ir proceso eigoje gebėjimai nebūtinai pasidaro vienodi.
„Mokantis savarankiškai kartais pritrūksta, aš gal pavadinčiau, skambučio, kad tu neturi savęs lyginti su kažkuo šalia esančiu. Visada turi save lyginti su vakarykščiu savimi. Nes, kai tu pradedi gilintis į kažkokią sritį, kurios nežinai, ir tu supranti, kiek tu nežinai, tada atsiranda šioks toks išgąstis – tiek visko reiks sužinoti. Bet praeina kiek laiko, tu žingsniukas po žingsniuko pamatai, kad vakar to nežinojai, o šiandien jau žinai, tau susidėlioja galvoje dėlionė, sistema, kur galima pritaikyti visą logiką“, – aiškino ji.
Įdomu tai, kad T. Grigaitienė taip pat yra dirbusi ir mentore, kūrybinių technologijų mokė vaikus, dirbo ir su pradinukų mokytojomis. Tad ir tiems, kurie svarsto apie galimybę sukti į TECH sritį ji, visų pirma, pataria pabandyti susirasti mentorių.
„Iš tikrųjų, didelė pagalba mokymo įstaigoje yra tai, kad bet kada gali paklausti dėstytojų. Kvailų klausimų nėra. Šį požiūrį skatinu ir dirbdama su mokytojais, su vaikais, mentoriaudama. Klauskite visko, kas tik šauna į galvą. Klauskit, klauskit ir, jeigu kažkas klysta, tai yra mokymosi procesas. Tu gali išmokti kažką naujo ir klaidų keliu“, – patikino T. Grigaitienė.
