„Estų kalbos specialistų Lietuvoje yra tikrai labai mažai. Ir jeigu kažkas kažko ieško, tai tu tiesiog jau žinai tuos žmones, kurie dirba su estų kalba. Juos persivilioti, persikalbėti dirbti pas tave yra labai jau sunku“, – pastebi J. Malininaitė.
Ir ji pati pokalbyje dėl darbo TECH srityje dalyvavo nė apie tai nežinodama – manė, kad tiesiog kartu išgers kavos. Vis dėlto dabar laidos „Mergaitės taip nedaro“ pašnekovė ne tik dirba vadovaujamą IT darbą, bet ir programuoti moko vaikus, dalinasi savo patirtimi su regionuose gyvenančiais moksleiviais, mentoriauja. J. Malininaitė jaučia, kad susidomėjimas TECH sritimi auga, ir tuo džiaugiasi.
Mokytis estiškai pradėjo nuo nulio
„Estų kalba visiškai atsitiktinai atsirado mano gyvenime. Aš nežinojau, ką veikti po mokyklos baigimo, ką studijuoti. Mane labai skatino lietuvių kalbos mokytoja stoti į lietuvių filologiją, bet aš visada ieškojau įdomesnių sprendimų“, – paklausta, iš kur ir kaip kilo idėja mokytis būtent estų kalbos, pasakojo pašnekovė.
Galiausiai jos dėmesį patraukė studijos, siūlančios iš arčiau susipažinti ne tik su lietuvių, bet ir su estų kalba – šios kalbos iki tol visiškai nemokėjo.
„Visiškai nuo nulio. Neturėjau jokių pagrindų. Buvau Taline ir žinojau, kur yra Estija – viskas“, – savo to meto žinias įvardija J. Malininaitė.
Prasilaužti, pasakoja, padėjo dalyvavimas studentų mainų programose, įvairios ES ar universiteto finansuojamos iniciatyvos, dažnos kelionės į Estiją ir nuolatinė praktika. Sudomino ir pačios studijos, dėstytojai. Tačiau, jei dabar reikėtų mokytis naują kalbą, pašnekovė tikina, kad prieš tai dar gerai pagalvotų – tikrai nebuvo lengva.
CV ir motyvacinį laišką išsiuntė paskutinę minutę
Baigusi bakalauro studijas, J. Malininaitė įstojo į istorijos magistrą, atliko praktiką Lietuvos ambasadoje Estijoje.
„Kaip aš sakau, perėjau prie diplomatinių santykių, nes tai irgi buvo dominanti sritis. Grįžusi į Lietuvą, pabaigiau studijas ir ėmiau ieškoti darbo. Pirmasis dalykas, aišku, buvo estų kalba. Radau darbą klientų aptarnavimo specialistės logistikos srityje, bet su Estijos rinka. Ėjau dirbti 3 mėnesiams, bet dirbau apie pusę metų, kai pasitaikė labai puiki galimybė.
Estijos ambasada Lietuvoje ieškojo ambasadorės asistentės ir ambasados sekretorės. Pagalvojau, kad tikrai negaliu praleisti šios galimybės. Paskutinę minutę išsiunčiau savo CV ir motyvacinį laišką“, – prisiminė pašnekovė, čia galiausiai dirbusi dvejus metus.
Ėjo kavos, o pateko į pokalbį dėl darbo
Visai atsitiktinai ji atsidūrė ir TECH – manė einanti kavos, o pateko į pokalbį dėl darbo. J. Malininaitė buvo pakviesta dirbti klientų aptarnavimo specialiste su vienu gerai žinomu aukščiausios kokybės prekės ženklu. Įmonės vadovai tuomet atidarė 3 naujas el. parduotuves Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
„Buvau tas žmogus, kuris dirbo su Estijos rinka. Po kažkur 3 mėn. pajutau, kad man truputėlį jau darosi nuobodu ir galvojau, iš tikrųjų, apie išėjimą, bet įvyko lūžis, kai labai daug kas keitėsi mūsų skyriuje ir man buvo pasiūlytos komandos lyderės pareigos. Su tuo atėjo daugiau atsakomybių, pradėjau daugiau domėtis el. prekybos parduotuvės veikla“, – pasakojo pašnekovė.
Dar po metų ji paaukštinta iki klientų aptarnavimo centro vadovės. Šiemet sukako 4-eri metai, kai J. Malininaitė dirba aptariamoje įmonėje, ir 3-eji, kai užima vadovaujamą rolę.
Patinka, kad darbas dinamiškas ir nenuspėjamas
Ji įsitikinusi, kad tai, kad prieš pradedama dirbti menkai teišmanė apie IT sritį, padėjo, o ne pakenkė. Į visas situacijas J. Malininaitė pasakojo žiūrėjusi labai smalsiai, kliento akimis, ieškojusi išsamių atsakymų į kylančius klausimus ar iššūkius.
„Pagrindinė mano atsakomybė – darbas su komanda, bendraujančia tiesiogiai su klientais telefonu, el. paštu arba soc. tinkluose. Turime išsikėlę rezultatus, per kiek turime atsakyti, kaip spręsti problemas ir tam tikrus klausimus. Visų pirma, tai darbas su komanda. Vėliau – paskirstymas darbų, situacijų dėl užsakymų peržiūra, terminų sekimas. Ir, aišku, tada jau visi kiti darbai.
Kas patinka man – 8 ryto prisijungęs tu niekada nežinai, kokia bus darbo diena. Gali būti labai ramu, o būna, kad 11 val. jau nebenori dirbti, nes tiesiog nežinai, nuo kurios vietos pradėti – ir kurjeriai nevažiuoja, ir mokėjimo sistemos stringa, klientus prekės nekokybiškos pasiekia. Atrodo, nors persiplėšk, nes visiems reikia atsakymo dabar ir čia“, – šypteli pašnekovė.
Galimybėmis TECH domisi ir vaikai, ir suaugusieji
Nors šiandien pati tiesiogiai su klientais iš Estijos ir nebedirba, jau 7-erius metus laisvu nuo kitų atsakomybių laiku J. Malininaitė dirba ir kaip vertėja. Tiesa, tik darbu jos dienos neapsiriboja. Ji yra mentorė į TECH sritį norinčioms ateiti moterims, savaitgaliais programuoti moko vaikus, savo patirtimi vyksta dalintis ir į regionų mokyklas.
„Iš tikrųjų, labai džiugu, kad ir tėvai supranta, kad reikia jau nuo mažumės skatinti vaikus domėtis TECH sritimi ir IT. Ne tik duoti kompiuterį ir leisti kažkiek valandų per dieną su juo žaisti, bet ir paskatinti kurti. Kita, kai važiuoju į mokyklas, esu toks pavyzdys, kuris tiesiogiai su IT ar to įsivaizduojamo stereotipinio IT darbo nedirba, neprogramuoju, nekuriu svetainių ar dar kažko, bet labai daug prisiliečiu prie IT. Kartu ir parodau, kad galima būti baigus nebūtinai IT, paskui persikvalifikuoti“, – tikino ji.
J. Malininaitė prasitarė tikrai dažnai sulaukianti klausimų ne tik iš vaikų, bet ir iš kitose srityse dirbančių suaugusiųjų, tai ką reikia daryti, kad bent kažkiek susipažintum su TECH sritimi.
Prireiks laiko ir kantrybės
Paklausta, ką tokiu atveju atsako, pašnekovė patikino, kad didžiausia klausiančių baimė – mokytis programuoti ar kitų TECH įgūdžių jiems jau per vėlu. Tad čia, visų pirma, gelbsti supratimas, kad IT dirba ne tik programuotojai.
„Mano atsakymas – išsiaiškinti, kuriai tu sričiai priklausai, kuri jų yra tavo. Gal tu turi kūrybinę praeitį, dirbai dizaineriu ir dabar gali būti puikiu WEB dizaineriu. Arba, jei esi visiškas krapštukas ir tiksliukas, būsi puikus testuotojas, nes pamatai detales, mėgsti gilintis į dalykus. Tada jau – ieškoti pavyzdžių, programų ir kursų“, – patirtimi dalinosi J. Malininaitė.
Jos teigimu, einant TECH keliu, svarbiausia yra kantrybė, bet ir to išmokstama. Kita vertus, moterims neretai prikaišiojamas emocionalumas, trūksta dažnam ir gero linkinčio, patyrusio mentoriaus.
„Jeigu pabandžius matote, kad ne jums, tai gal ir tikrai ne jums? Nereikia savęs prievartauti kažkurioje veikloje. Jei matote, kad „nelimpa“, ieškokite toliau savęs nebūtinai TECH srityje. Bet reiktų kuo daugiau išbandyti, kad tikrai įsitikintumėte, kad tikrai ne jums“, – sako pašnekovė.
Patarė, ką keisti, kad moterų TECH būtų daugiau
Ji ir pati stengiasi niekuomet nenustoti mokytis, bandyti naujus dalykus. Pavyzdžiui, mokyti vaikus programuoti pradėjo pati nemokėdama programuoti, praktikuodavosi kartu.
„Pasakiau, kad kažkiek „gaudausi“, bet tikrai nemoku, į ką man buvo atsakyta: „Išmoksi“. Tai yra tikrai tiesa. Kartais aš išmokstu kartu su vaikais klasėje, tai net dažnesni atvejai. Nors, iš tikrųjų, sėdi ir mokaisi savaitę ar dvi prieš šeštadienio užsiėmimus, aiškiniesi visus niuansus, nes niekada nežinai, ko tavęs vaikas gali paklausti, arba kokią idėją jis sugalvos ir norės ją įgyvendinti“, – prasitarė J. Malininaitė.
Vis dėlto neretai vaikams dar trūksta supratimo, kaip ieškoti informacijos, kartais – ir vidinės motyvacijos. Kalbant apie mergaites, vis dar gajūs ir stereotipai, kad IT mokslai neva skirti tik berniukams, pasigenda pašnekovė ir mokytojų įsitraukimo, atidumo detalėms, individualiems vaikų poreikiams ir pomėgiams.
„Daugiau mergaičių vesti mokytis technologinių dalykų. Nebijoti, jei mergaitės žaidžia su berniukais kompiuterinius žaidimus, tai net skatinti. Jei mes nuvysime vieną ar kitą kartą nuo kompiuterio, ji gali prie jo ir nebeiti“, – ką reikėtų daryti, kad situaciją dėl moterų trūkumo TECH srityje keistųsi, svarstė J. Malininaitė.
