Mergaitės taip nedaro

I. Martinkėnaitė pripažįsta, kad darbo susitikimuose dažniausiai yra vienintelė moteris, neretai – būtent vadovė. Paklausta, tai labiau trukdo ar padeda, pašnekovė patikino visuomet besistengianti turėti aiškų tikslą, nesustoti tobulėti ir galbūt mažiau galvoti apie įsišaknijusias socialines problemas, o tiesiog gerai atlikti savo darbą.

„Į tai aš žiūriu kaip į galimybę. Galimybę skleisti žinią apie lygias teises ir galimybes ne tik vyrams, bet ir moterims pasiekti to paties“, – DELFI TV laidoje apie moteris TECH srityje „Mergaitės taip nedaro“ kalbėjo pavydėtinų karjeros aukštumų pasiekusi lietuvė.

Teko prisidėti ir prie COVID-19 valdymo Norvegijoje

I. Martinkėnaitė kasdien dirba su naujausiomis technologijomis ir kartu su komanda ieško, kur yra potencialios su jomis susijusios proveržio sritys.

„Mes kuriame prototipus, implementuojame duomenų modelius, algoritmus. Naudodamiesi mūsų pačių, trečiųjų šalių ir klientų duomenimis, bandome atrasti, optimizuoti procesus viduje, padėti kompanijai susivokti, kur mes galime duomenis panaudoti, priimti geresnius sprendimus arba automatizuoti procesus. Taip pat – pasiūlyti ateities perspektyvas“, – aiškino pašnekovė.

Lietuvei taip pat teko prisidėti ir prie COVID-19 valdymo Norvegijoje – kartu su valstybės sveikatos institutu kurti epidemiologinius modelius. Pavyzdžiui, atsižvelgiant į klientų mobiliųjų duomenų naudojimą, nustatyti, kokia trajektorija ir kaip dažnai žmonės juda. Remiantis šiais duomenimis, planuojamos priemonės, galinčios padėti užkirsti kelią koronaviruso plitimui.


Į duomenų analitiką – iš mokslų apie politiką ir verslą

Lietuvoje I. Martinkėnaitė mokėsi politikos, vėliau studijas tęsė viešojo administravimo ir verslo strategijos srityse, tad savo karjerą duomenų analitikoje ji vadina tam tikru atsitiktinumu – su „Telenor“ susidūrė atlikdama mokslinį tyrimą.

„Inovacijos man visada buvo įdomu. Tikriausiai visada, kur bebūčiau, kur beeičiau, ką bedaryčiau, man tas klausimas kirbėjo – kaip judės pasaulis toliau, kokios tos naujos technologijos vystysis. Man atrodo, verslo ir technologijų samplaika šiuo atveju yra labai artima. Nors aš neturiu programinės įrangos bakalauro ar magistro, ar kompiuterinių mokslų srities PhD, manau, tas verslo supratimas, gilesnis organizacijos suvokimas ir analizė man šiandien padeda galbūt labiau įvertinti, kaip tas naująsias technologijas įgyvendinti įmonėse“, – svarstė pašnekovė.

Jos teigimu, darbuotojų ir jų patirčių įvairovė būtina ne tik TECH srityje, tačiau, deja, būtent moterys neretai dar bijo žengti pirmąjį žingsnį. Pavyzdžiui, kai paskelbė apie 2 naujų kolegų paiešką, I. Martinkėnaitė pasakojo sulaukusi daugiau nei 200 potencialių kandidatų dėmesio, tačiau 90 proc. jų buvo vyrai.

„Tai rodo, kad galbūt mes turime tam tikrų stereotipų tiek mokyklos suole, galbūt net anksčiau – šeimose, kuriais mes, deja, vadovaujamės, eidami savo karjeros keliu. Mano patarimas būtų ieškoti tų pasididžiavimo modelių aplink, jų tikrai yra daug, stengtis siekti savo tikslo – nesvarbu lytis, svarbu protas ir energija“, – skatino ji.

Atkreipė dėmesį į problemą: merginų nebelieka dar studijų pradžioje

Anot pašnekovės, jei mes tikime, kad dirbtinis intelektas ir duomenų mokslas ilgainiui taps labai svarbiomis mūsų visuomenės vystymosi sritimis, daugiau negalime sau leisti situacijų, kai TECH besidominčios mergaitės mokyklose ar universitete paliekamos užribyje.

„Aš manau, kad dar daug kur mūsų mokslinės studijų programos adaptuotos galbūt ne visiems vienodai. Dažnai mes matome, kad moterys galbūt labiau linkusios į pritaikomumą, ne tokį kietą ir labai tikslų, sausą mokymąsi, ypač pirmaisiais metais. Ką mes matome Norvegijoje, manau, ir daug kur, bet neturiu duomenų, labai daug merginų arba pačios atsisako, arba iškrenta iš pirmųjų ar antrųjų metų technologijų mokslų studijų“, – dėmesį į problemą atkreipė ji.

I. Martinkėnaitė tikino pastebėjusi, kad moterys savo profesiniame kelyje dažniau ieško kompromisų, tačiau galbūt yra mažiau konkurencingos – nors laimėti svarbu, kartu norisi ir įsiklausyti į kito mintis ar poziciją, išgirsti, patarti.

„Šiandien, vadovaudama dirbtinio intelekto mokslininkų komandai ir dalyvaudama strateginiuose sprendimuose mokslo departamente visos įmonės, aš esu viena moteris mokslo departamento valdyboje. Mano komandoje mes esame dvi moterys. Šiose srityse moterų yra mažuma – tą matau kiekvieną dieną“, – pripažino ji.

Pabrėžė teigiamų pavyzdžių ir įkvėpimo svarbą

Pasak pašnekovės, karjeros pavyzdžiu jai asmeniškai tapo ne tik sutikti mokytojai, profesoriai ir kolegos, bet ir mama, skatinusi siekti mokslo, suprasti tai, ko nežinai, nepasiduoti ir ieškoti sprendimo.

Įkvėpimu, sutiko I. Martinkėnaitė, gali tapti ir technologiniai proveržiai, leidžiantys svajoti, kaip pasikeis mūsų gyvenimas ateityje. Pavyzdžiui, ją asmeniškai šiuo metu labai domina „Google“ korporacijos sukurtas GPT-3 modelis, kuris kuria į žmonių rašytą panašų tekstą, naudodamasis mašininio mokymosi technologijomis.

„Ieškokime įkvėpimo aplink. Kaip aš visada sakau, dirbtinis intelektas nėra kažkokia panacėja, nepakeis mūsų gyvenimo. Mano nuomone, neperims žmogaus intelekto, galbūt gaila, kad yra toks pavadinimas nevykęs. Bet ieškokime pritaikymo ir domėkimės“, – ragino ji.

I. Martinkėnaitės manymu, kuo mes anksčiau vaikus supažindinsime su galimybėmis, kurias suteikia dirbtinis intelektas, išmokysime svajoti ir įsivaizduoti, kaip ateityje gali atrodyti mums įprasti procesai, bei padrąsinsime nebijoti bandyti keisti, dalyvauti ir klysti, tuo geresnį rezultatą, kalbant apie stereotipų laužymą, turėsime.

„Reikia turėti tikslą, reikia jo siekti, turėti ambicijų, mokytis iš role modelių ir galbūt mažiau galvoti, o galima ir negalvoti, apie įsišaknijusias socialines problemas“, – pokyčiams įkvėpė pašnekovė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)