Laidoje „Mergaitės taip nedaro“ L. Zubytė papasakojo apie atvejus, kai IT srityje dirbančios moterys sulaukia komentarų ne dėl žinių, kuriomis dalinasi, bet dėl išvaizdos, bijo parodyti savo emocijas, nes gali būti palaikytos pernelyg jautriomis, silpnomis.

Viena lietuvės kolegė net neturėdama regos problemų nešiojo akinius, kad įtikintų kitus esanti pakankamai protinga, pakankamai „moksliukė“, kad dirbtų IT. Su mikroagresijos epizodais neslepia susidūrusi ir ji pati.

„Mes ateiname iš visuomenės, kur moterys turi tam tikrą rolę. Jos atsikratyti nėra labai paprasta ir labai daug tikriausiai metų reikės, kad taip nutiktų. Manau, ne tik vyrai, bet pačios moterys ją nešiojasi. Kokios mes turime būti, netgi nuo mažumės. Kai einame į mokyklą, tai: „Mergaitės turi būti geros. Bet berniukai tai berniukai“. Jie gali žaisti. Jie gali chuliganauti. Bet mergaitės, jeigu klausia daugiau klausimų, šiek tiek jau erzina. Kokie rūbai, kaip turi elgtis vaikai. Dažnai ir išauga šiek tiek drovesnės mergaitės, labiau galvojančios apie kitus.

Viename straipsnyje skaičiau, kodėl yra tiek daug vyrų lyderių, kurie nelabai sugeba, bet jie yra lyderiai. Ir paaiškinimas yra toks, kad labai dažnai mes manome, kad pasitikėjimas yra lygus gebėjimui. Bet neauginame mergaičių pasitikėjimo savimi. Todėl tam tikrose srityse, aš manau, kad gali būti daug sunkiau. Bet čia ateina viskas iš sistemos. Taip pat sistemos, kuri vertina tas vyriškas kartais savybes, ypač technologijų srityje“, – svarsto L. Zubytė.


Nors regėjimas tobulas, kad pritaptų, nešioja akinius

Pasak L. Zubytės, mes vis dar turime labai daug stigmų ir stereotipų, o tam tikros sritys, pavyzdžiui, technologijos yra labiau pripažintos kaip vyriškos. Todėl moterims čia prasimušti gali būti šiek tiek sudėtingiau, joms nuolat tenka vėl ir vėl įrodyti savo vertę, žinias, kasdien žengti po papildomą žingsnį.

„Labai daug yra ir netgi internalizacijų. Būdamos moterimis ir dirbdamos technologijose, mes kartais jaučiamės, kad turime parodyti tam tikras savybes, kurios gal nėra labai moteriškos. Ir, iš dalies, labai dažnai dirbant IT srity aš matau, kad, tarkim, jeigu apsirengsiu labiau moteriškai, tada bus labai daug komentarų, bus labai daug tokio triukšmo, kuris gal nukreips dėmesį nuo mano sugebėjimų. Tad viena mano kolegė tikrai sako: „Man tiesiog lengviau yra užsidėti akinius ir parodyti, kad gal aš moksliukė ir turiu tam tikrą įvaizdį. Ir jie tiki manimi labiau, negu jeigu aš nedėviu akinių“. Nors jos regėjimas yra tobulas. Jai nereikia akinių. Ji juos nešioja vien dėl to, kad įrodytų kitiems, kad lengviau būtų tiesiog įtikinti kitus“, – kaip jaučiasi TECH srityje dirbančios moterys, atskleidžia L. Zubytė.

Paklausta, kaip mano, su kuo tai susiję, pašnekovė patikino, kad, nors pirmosios programuotojos ir buvo moterys, prie kitų technologijų, atradimų ar mašinų vairo neretai stodavo vyrai. Nors situacija šioje srityje ir gerėja, pripažįsta ji, mikroagresijų pasitaiko.

Komentuoja išvaizdą ir aprangą, užgesinus šviesas, kolega prabilo apie romantiką

„Pavyzdžiui, yra buvę, kad komentuoja išvaizdą, ką esi apsirengusi. Tarkim, „Tavo gražūs rūbai šiandien“. Bet gal aš nenoriu apie rūbus šiandien kalbėti? Aš noriu pakalbėti apie kokį nors technologinį sprendimą, kurį mes padarėme.

Taip pat vienas iš incidentų, atsitikęs man, buvo, kad per kažkokią prezentaciją atsisėdome kambaryje ir turėjo šviesas šiek tiek išjungti, kad geriau matytume ekraną. Kolega alkūne taip bakštelėjo ir sako: „Lina, ar nėra tai romantiška?“. Ir aš sėdžiu, ir galvoju: „Hm...“. Akis tiesiog nukreipiau ir galvoju: „Va, čia tokie juokai.“ Ir vėliau kalbėjau su kolega, jis sako: „Tai visai čia negerai, kad taip pasakė“, bet, iš dalies, tai atsitinka kone kasdien.

Ir mes taip normalizavome tai, kad net, manau, pačios moterys tiesiog priprato prie to, kad vyrai bus vyrai, berniukai – tai berniukai. Tai jie čia chuliganai. Tai jie kartais taip elgiasi. Tokių pilna mikroagresijų kasdien. Ir kartais susimąstome, kad mums reikia įdėti labai daug papildomų pastangų, kad įrodytume, kad esame daugiau negu išvaizda arba tam tikri stereotipai. Kad iš tikrųjų turime tas žinias, kad turime gebėjimus“, – pastebi pašnekovė.

Testavimą atrado atsitiktinai, dabar užsiima ir mentoryste

Pati L. Zubytė dirbti testuotoja pradėjo po apsilankymo karjeros mugėje. Tuo metu ji studijavo matematiką, mėgo loginius uždavinius ir kelis juos išsprendusi minėto renginio metu pirmą kartą išgirdo apie testavimą.

„Aš nežinojau, neplanavau, kad dirbsiu su programine įranga. Ir pradėjau vien dėl to, kad toks buvo smalsumas. Gal ir tai, kad vos ne dėl atsitiktinumo aš priėjau prie to stendo“, – prisiminė ji.

Tiesa, darbo pokalbiuose iššūkių netrūko. Pavyzdžiui, vieno susitikimo metu jos būsimieji darbdaviai net žaidė vadinamąjį „gero ir blogo“ policininko žaidimą, taip tikrindami, kaip mergina pakelia stresą, gina savo nuomonę.

„Mes ieškome problemų ir tada tiesiog bandome sukurti labai kokybiškus produktus. Tai, tarkime, jeigu turime website arba kažkokį tinklalapį, kuriame gali būti problema, paspaudžiu mygtuką ir jis neveikia, tai mano kokybės analitikai būtent dirba, padedami komandoms dirbti geriau, efektyviau ir daryti geresnius produktus.

Mano rolė – labiau mentorystės. Aš padedu, bet taip pat galiu komunikuoti klausimus aukštesniame lygyje, lyderių būryje, ir pasakyti, kokius mes iššūkius turime, kam kokios iniciatyvos norime. Būna situacijų, kai, atrodo, turi būti sekretorė, nes nėra organizuoti kai kurie žmonės. Ir labai dažnai tai yra vyriška kompanija. Tai kiekvieną savaitę turime susitikimą – 5 vyrukai ir aš. Tik neseniai prisijungė viena moteris, taip pat į lyderystės poziciją“, – apie savo kasdienybę pasakojo pašnekovė.

Įsiminė du mentoriai, jie buvo visiškai skirtingi

Nors L. Zubytė dabar pati gali būti pavyzdžiu kitoms karjeros TECH siekiančioms merginoms, ji neslepia taip pat vis įsikvepianti iš šalia esančių.

„Kalbant apie pavyzdžius, aš labai jų ieškojau visada. Kartais man trūkdavo drąsos, aš visko nežinau. Aš negaliu pasakyti, kad „Viską aš jums išspręsiu, visas jūsų problemas“. Man reikia tiesiog daugiau laiko išsiaiškinti, kas per problema. Ir mano mentorius tada buvo toks vyras konsultantas, jis man sako: „Be bold“ arba „Būk drąsi“. Toks tiesiog. Sako: „Viskas tau gerai, tu tiesiog būk drąsi“. Aš galvoju, kas čia per patarimas? Taip visai pasijaučiau prasčiau netgi po to patarimo.

Ir vėliau, po kokių metų, aš toje konsultavimo kompanijoje pamačiau tokią moterį. Moterį, kuri praeina koridoriumi ir jos kvepalai vis dar lieka. Tokią stiprią moterį, kuri, pavyzdžiui, kokiame susitikime būdavo ir vis užduodavo puikius klausimus. Gražiausia dalis buvo, kad ji turėjo vis dar savo moteriškumą. Tai nebuvo vyriška moteris. Ji buvo tiesiog stipri, moteriška moteris, kuri buvo puiki savo darbe. Ir ji tapo mano mentore. Aš su ja kalbėjau apie konsultavimą, apie buvimą moterimi technologijose. Ji – buvusi šokėja. Ir ta istorija man buvo tokia įkvepianti, padedanti. Daug kartų turėjau momentų, kai galvojau, gal ne man ta sritis, bet ji visada būdavo šalia, išklausydavo, patardavo. Buvo tiesiog puiku žinoti, kad yra moterų, kurios neprarado savęs, ateidamos į tą sritį. Ir padėjo suprast, kas puiku toje srityje taip pat“, – prisiminė L. Zubytė.

Reikšmingi – ir maži komentarai: situacija panaši ne vienoje šalyje

Anot jos, jei tokių akivaizdžių pavyzdžių, kaip kad septintojo dešimtmečio reklamose geriausiais moterų draugais pristatomi siurbliai ir nebėra, tai patarimai, kaip padaryti vyrą laimingą ar kuo skaniau jam pagaminti, vis dar gajūs.

„Aišku, skiriasi šiek tiek dimensijos ir tam tikras visuomenės požiūris taip pat. Nes vis tiek mes turime išorinius tam tikrus reiškinius, kurie paveikia mūsų situaciją. Tačiau visur buvo tam tikrų incidentų, kur aš dirbau. Aš gyvenau Švedijoje, Lietuvoje, Vengrijoje ir dabar Vokietijoje. Ir nors Vokietijoje, sakyčiau, labai daug yra pažengęs, progresyvus mąstymas, tačiau vis tiek atsitinka dar situacijų, kur yra tokie juokai, bet kartu ir mikroagresijos, kurias turime kartais priimti. Nes tai tiesiog normalu. Bet aš nemanau, kad tai turėtų būti normalu.

„It is how it is“, – labai daug moterų tai sako. Na, tai taip būna. Tai ką aš padarysiu? Tačiau, aš manau, kad neturėtų taip būti. Ir mes turime kovoti prieš tai ir tiesiog išsakyti. Ir, aišku, tai nėra malonus pokalbis. Kartais būna vyrai, kurie sako: „Aš geras vyras, juk aš čia nieko blogo nedarau“. Tačiau tokie maži komentarai kartais labai gali paveikti motyvaciją žmonių ir pakurstyti mintį, gal tikrai aš nepritampu šioje srityje“, – susimąstyti ragino ji.

Pasidalijo patarimais moterims, svarstančioms apie TECH

Tad moterims, norinčioms dirbti TECH srityje, visų pirma, L. Zubytė pataria apsupti save įkvepiančiais pavyzdžiais, rasti bendruomenę ar kitą paramos tinklą, o galiausiai pasistengti įkvėpti ir pačioms.

„Dažnai galvojame, kad man buvo sunku, tai ir kitoms gali būti sunku. Ne. Padėkime viena kitai. Padėkime tą sistemą šiek tiek pakeisti ir padaryti geresne, priimtinesne, patrauklesne. Padėkime viena kitai ir bus pastebimai geresnė aplinka, įvairovė TECH srityje“, – įsitikinus ji.

Be to, pasak L. Zubytės, labai svarbu ir išlikti savimi, nesistengti savęs pakeisti – nereikia nei būti vyru, nei turėti vyriškas savybes.

„Labai dažnai, ir ypač moterys, žiūri į savo silpnybes ir ką mes turėtume patobulinti. Tačiau keičiant šį požiūrį ir galvojant: „Gerai, kokios mano yra stiprybės?“, tai gali padėti save šiek tiek įkvėpti ir išlikti autentiškoms. TECH reikia įvairovės“, – dar vienu patarimu dalijosi pašnekovė.