Vadovaujasi esminiais darnaus vystymosi principais
„Žaliasis miestas“ – būtent taip, anot Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Vidos Mačernienės, Alytų vadina tiek ten gyvenantys žmonės, tiek miesto svečiai.
„Ir iš tiesų, tai yra vienas iš išskirtinių Lietuvos miestų, kuriame daugiau negu 30 proc. miesto teritorijos užima parkai, sodai, miškai, pušynai. Tai miestas vertina, puoselėja ir didžiuojasi“, – džiaugėsi ji.
Pasak pašnekovės, Alytaus, kaip ir visos Lietuvos aplinkos pokyčiai, vyksta tolygiai su ekonominiais pokyčiais.
„Ekonomikos būklei blogėjant, aplinkos būklė gerėja, o, vos tik pradėjus atsigauti ekonomikai, neišvengiamai pradeda blogėti aplinkos kokybė. Kylant ekonomikai, paprastai intensyvėja miesto plėtra, auga transporto infrastruktūra, užstatomi vis nauji plotai, padidėja gamtos išteklių naudojimas ir aplinkos tarša. Daugelis ekonominių veiksnių veikia aplinką. Todėl, norint užtikrinti deramą aplinkos apsaugą ir pasiekti užsibrėžtų tikslų, būtina siekti, kad ekonomika augtų pagal darnaus vystymosi principus, tai yra suderinant aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius tikslus, nedarant didesnės žalos aplinkai“, – pastebėjo V. Mačernienė.
Pagrindinius to principus ji aptarė ir plačiau.
„Nacionalinė darnaus vystymosi strategija numato neviršyti ES leistinų normatyvų. Įgyvendinti tokį siekį galima tik diegiant naujausias, aplinkai mažesnį neigiamą poveikį darančias technologijas, t. y. diegti švaresnės gamybos principus ir mažaatliekes technologijas, ypač gamtos išteklių naudojimo, atliekų tvarkymo, perdirbimo, dirvožemio valymo nuo užterštų medžiagų srityse. Būtinas glaudus transporto, statybos, pramonės ir kitų sektorių bendradarbiavimas sprendžiant klimato kaitos, aplinkos oro taršos mažinimo, gamtos išteklių, aplinkos kokybės išsaugojimo ir gerinimo, atliekų mažinimo, biologinės ir kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo klausimus“, – teigė V. Mačernienė.
Tuo remiasi ir Alytaus savivaldybė, o į sprendimų priėmimus ragina jungtis ir pačius gyventojus.
„Nuolat siekiama, kad miesto gyventojai dalyvautų priimant sprendimus. Reikalinga ugdyti žmonių sąmoningumą ir kompetenciją aplinkos apsaugos klausimais, informuoti piliečius apie jų daromą poveikį aplinkai ir galimybes pasirinkti darnesnius veiklos būdus“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Alytus – miestas parke
Alytus vadinamas vienu žaliausių miestų Lietuvoje arba miestu parke, nes jį žiedu juosia parkai ir miškai.
„Miestas yra įsikūręs didelio rekreacinio potencialo zonoje. Gamtinė įvairovė daro miestą patrauklų miesto gyventojams ir svečiams. Alytaus miesto plotas, įskaitant vandenis ir miškus, yra 39 43 ha. Bendras miesto želdinių plotas yra apie 213,7 ha, arba 5,4 proc. miesto ploto. Vienam statistiniam Alytaus miesto gyventojui tenka apie 41 m2 želdinių“, – dalijosi V. Mačernienė.
Parkų Alytuje – tikrai daug.
„Mieste įkurti šie parkai: Miesto sodas, Kurorto parkas, Jaunimo parkas, Likiškių parkas, Gulbynės parkas, Putinų parkas, Studentų skveras, Žuvėdrų kalvos parkas, Alytaus šilelis, Nemuno slėnio parkas, Alytupio parkas ir kt. Parkai turi didelį rekreacijos potencialą ir lankomumą“, – teigė ji.
Žaliosios erdvės Alytuje plyti jau ne vieną dešimtmetį. Miestas yra tokioje geografinėje padėtyje, kurioje vystyti parkus yra lengviau.
„Jau 1926 m. buvo pradėtas formuoti Alytaus miesto sodas, kuris šiuo metu užima apie 6 ha teritorijos plotą. 1999 metais Alytaus miesto sodas buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą. Šiuo metu, parengus techninį projektą, planuojama atnaujinti Miesto sodo takus, rekonstruoti inžinerinius tinklus, apšvietimą, fontaną, įrengti Miesto sodo aikštelę, įrengti mažosios architektūros elementus, sutvarkyti želdynus“, – pasakojo V. Mačernienė.
Anot jos, nuo miesto sodo driekiasi ir 92 hektarų plotą užimantis miško parkas.
„Jis apima miesto stadioną, vadinamąjį kurortą, mažąjį Dailidės ežerėlį ir Dainų slėnį ant Nemuno kranto. Toliau už 33 m aukščio pylimo vėl plyti miškas ir senvagė – didysis Dailidės ežerėlis. Dailidės ežerėliai yra įsikūrę 1 km atstumu nuo Alytaus miesto centro, Kurorto parke“, – teigė Alytaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Ji įvardijo ir kitas žaliąsias miesto erdves.
„Alytaus miesto teritorijoje auga 452 ha Vidzgirio miškas, 1960 metais paskelbtas botaniniu draustiniu. Čia auga ypač didelę botaninę vertę turintys retieji augalai, daug saugomų gyvūnų rūšių, čia yra ir Radžiūnų piliakalnis, gausu puikių gamtos vaizdų, traukiančių iškylautojus. Siekiant Vidzgirio lankytojus supažindinti su šiomis vertybėmis, įkurtas ekologinis mokomasis takas. Jame pastatytos informacinės rodyklės, nukreipiančias lankytojus tinkama kryptimi, informaciniai stendai, įrengtos atokvėpio vietos, suoliukai. Žiemos metu, šis takas tinkamas slidinėti“, – pasakojo V. Mačernienė.
Atliekų rūšiavimas
Alytus buvo vienas pirmųjų miestų Lietuvoje, kuriame pradėta eksperimentuoti rūšiuojant atliekas.
„Alytuje, viename iš pirmųjų miestų Lietuvoje, jau nuo 2018 m. spalio mėn. pradėtas organizuoti atskiras rūšiuojamasis maisto/virtuvės atliekų surinkimas. Maisto/virtuvės atliekų surinkimas ne tik iš miesto individualių namų ir daugiabučių namų gyventojų, bet ir iš biudžetinių, ugdymo ir švietimo, sveikatos priežiūros bei kitų savivaldybės įstaigų, kuriose teikiamos maitinimo paslaugos, sėkmingai tęsiamas iki šiol. Gyventojams rekomenduojama kompostuoti atliekas namų ūkiuose“, – dėmesį atkreipė V. Mačernienė.
Ateities planai
Kaip teigė V. Mačernienė, kad miestas ir ateityje galėtų pasinaudoti gamtinės aplinkos privalumais, Alytaus miesto savivaldybėje gamtosaugos tikslų siekiama tiek pat, kiek ir vartotojiškų tikslų.
„Miesto savivaldybės taryba, spręsdama miesto plėtotės klausimus, ypatingą dėmesį skiria ekologiškai stabilios aplinkos, pilnaverčio kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimui. Nuosekliai įgyvendinami valstybinėje aplinkos apsaugos strategijoje, savivaldybės parengtuose planuose – Alytaus miesto strateginiame plėtros iki 2030 m. plane, miesto bendrajame plane numatyti tikslai ir uždaviniai“, – teigė pašnekovė.
Pašnekovė pasidalijo ir dar vienu sprendimu, kuriuo, pasak jos, Alytus išsiskiria iš kitų Lietuvos miestų.
„Alytus tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuris degindamas atliekas ne tik šildys namus, bet ir prigamins energijos elektra varomiems miesto autobusams. Miestas nusipirko daugiau elektra varomų maršrutinių autobusų ir jie bus kraunami šilumos tinklų teritorijoje įrengtose stotelėse. Dabar Alytus turi 7 elektra varomus autobusus, dar 25 yra dyzeliniai. Jie per artimiausius metus bus keičiami į netaršius“, – teigė V. Mačernienė.
Gyventojai džiaugiasi tvariu gyvenimu Alytuje
Kaip Alytaus miesto savivaldybės sprendimus ir tvarias iniciatyvas vertina patys gyventojai – teiravomės jaunuolės Agnės (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas). Nors šiuo metu mergina gyvena sostinėje, gimtąjį miestą ji aplanko dažnai. Kaip teigė ji pati, tai, kad Alytus pripažįstamas vienu žaliausių Lietuvos miestų – ją verčia džiaugtis ir didžiuotis.
„Gyvenant sostinėje, kartais tikrai pasiilgstama Alytuje esančių tvarių sprendimų. Vienas ryškiausių sprendimų, kuriuo jau teko ne kartą pasinaudoti – tai 100 proc. elektra varomi autobusai, kasdien važinėjantys mieste. Kelionės vyksta patogiai, autobusai nauji, puikiai pritaikyti, veikia tyliau ir, žinoma, tiek neteršia aplinkos“, – teigė alytiškė Agnė.
Vis dėlto, Agnė atkreipė dėmesį į tam tikrus dalykus, kur reikalingų sprendimų dar pasigendama.
„Praėjusiais metais teko pastebėti siaubingai užterštą, plika akimi matomą vandenį. Ežerėlio krantuose buvo matyti žalios/melsvos spalvos teršalai, sklido nemalonus kvapas. Buvo sunku patikėti, kad tokia situacija yra viename iš pagrindinių miesto traukos centrų“, – dalijosi Agnė.
Ji taip pat pasidalijo, kaip prie švaresnio ir tvaresnio gyvenimo gimtajame mieste prisideda ji pati.
„Stengiuosi naudotis viešuoju transportu, kuris dabar yra varomas elektra, taip pat keliauti pėsčiomis, džiaugiantis labai žaliu miestu, gausiu parkų, miškų ir praktiškai visame mieste esančiais pėsčiųjų, ir dviračių takais. Tai taip pat skatina dažnai keliauti tvariau“, – tvirtino mergina.
