Tvari mada – svarbi gyvenimo būdo dalis
„Vintažinė Blondinė“ – taip save pristato mados entuziastė S. Pranckūnė. Moters stiliaus pojūtis – žavi ne vieną tūkstantį socialinių tinklų vartotojų, o dalį jų – netgi įkvepia gyventi tvariau. Kaip teigė pati Solveiga, tvari mada yra didelė jos gyvenimo dalis, kurią į savo rutiną moteris įtraukė dar ankstyvame amžiuje.
„Antrų rankų drabužius rengiuosi tiek, kiek save prisimenu – tvarios mados sąvoka tada dar net nebuvo žinoma. Šiandien tvari, lėta mada man reiškia pasitenkinimą, žinant, kad suteikdama rūbams antrą gyvenimą, neprisidedu prie masinės gamybos, o tokiais rūbais rengdama ir kitus – galbūt ir jų įpročius kažkiek keičiu į gerą“, – dalijosi S. Pranckūnė.
Tiesa, tokį moters pasirinkimą lėmė ir tai, ką ji visą savo gyvenimą matė savo artimoje aplinkoje.
„Mano mama turėjo tą patį hobį. Kai buvau paauglė, mama kasdien atrodydavo labai stilingai, bet niekas turbūt neįtardavo, kur ji tuos drabužius perka. Ilgainiui, antrų rankų parduotuvėse pradėjau lankytis ir viena, be mamos“, – pasakojo Solveiga.
Mamos įskiepytas pomėgis virto svarbia S. Pranckūnės gyvenimo būdo dalimi. Kaip teigė pati moteris, būtent drabužiai paauglystėje jai leido atskleisti tikrąsias savo spalvas.
„Vyresnėse klasėse mokyklos koridoriai man buvo virtę podiumu. Išreikšdavau save per rūbus, kurdama derinius iš perliukų, sumedžiotų po pamokų. Kai kurie deriniai būdavo gana atviri ar net ekstravagantiški. Džiaugiuosi, kad buvau pirmūnė, nes jau ir taip sulaukdavau žvilgsnių, ir replikų iš mokytojų – įdomu, kas būtų buvę, jei dar ir su mokslais būtų buvę prastai“, – juokėsi ji.
Ilgainiui mylimas Solveigos hobis virto tūkstančių sekėjų socialiniuose tinkluose akis prikaustančia veikla. Savo Instagram paskyroje moteris šiandien dalijasi antram gyvenimui prikeltų drabužių deriniais ir dalijasi svarbiais bei reikšmingais patarimais.
„Buvo ir kita medalio pusė – juk visko, ką vertingo randi, sau nenusipirkti, o ir dydžiai ne visi tinkami. Dėl šios priežasties, po daug metų gimė „Vintažinė Blondinė“. Dabar galiu save realizuoti, užsiimdama mėgstamu hobiu – priglausti rastus perliukus ir perleisti kitiems. Per beveik 20 metų paieškų, manau, sukaupiau nemažą žinių bagažą apie prekinius ženklus, audinius ir panašiai. Smagu tas organiškai atėjusias žinias dabar panaudoti darant tai, ką myliu“, – pasakojo S. Pranckūnė.
Be to, iš savo mylimos veiklos moteris šiandien turi galimybę ir užsidirbti, parduodama dėvėtų drabužių parduotuvėse atrandamus perliukus.
„Tai yra hobis, iš kurio retkarčiais užsidirbu. Gyvenime turiu kitų veiklų ir atsakomybių, dėl kurių ši veikla taip ir netampa tikru o darbu, o tik „popamokine“ veikla. Galbūt vieną dieną tai pasikeis“, – svarstė Solveiga.
Ji teigė, kad žmonių, besidominčių jos atrandamais drabužiais, yra išties nemažai.
„Žmonės gana noriai įsigyja mano siūlomus drabužius. Parduodu ne tik drabužį – parodau kokiame derinyje jį galima dėvėti, o jei randu/žinau informacijos – papasakoju ir prekinio ženklo istoriją ar bent laikmetį nurodau. Žmonės mėgsta kartu su rūbu perteiktą emociją. Mane šioje veikloje labiausiai žavi kūryba – vintažinių drabužių pritaikymas šių dienų kontekste“, – pasakojo S. Pranckūnė.
Mada sukasi ratu
S. Pranckūnės aistra – vintažinių drabužių paieškos, tačiau, kaip teigė pati moteris, dėvėtų drabužių parduotuvėse ji ieško ne tik vintažinių, bet ir kitų, ne mažiau svarbią istoriją turinčių rūbų.
„Perku nebūtinai vintažinius drabužius – dažniausiai, perku kokybę, išskirtinumą. Taip jau yra, kad šios dvi savybės dažnai lydi vintažinius drabužius. Anksčiau mada buvo tikrai lėtesnė ir daug daugiau dėmesio buvo skiriama medžiagoms, kokybei, detalėms. Būtent todėl ankstesnių laikų rūbai dažnai patraukia mano akį“, – teigė moteris.
Be to, pašnekovė pastebėjo, kad drabužiai, kuriuos šiandien ji pati randa ieškodama vintažinių perliukų, dažnai atliepia tai, ką žmonės dėvi savo kasdienybėje.
„Mada sukasi ratu. Daug vintažinių rūbų yra itin aktualūs šių dienų mados kontekste – dažnai net nesuprasi, kad žmogus vilki vintažinį drabužį. Ir atvirkščiai – greitosios mados parduotuvės netgi imituoja vintažinių drabužių stilių“, – teigė S. Pranckūnė.
Tiesa, tam, kad atrastų geriausius ir labiausiai akį traukiančius dėvėtų drabužių derinius – moteris teigė skirianti išties nemažai savo laiko.
„Nebūtinai kažką kaskart perku – tiesiog negaliu be paieškų. Per savaitę keletą kartų lankausi dėvėtų rūbų parduotuvėse, taip pat ieškau jų ir internete. Jei lankausi kitame mieste – būtinai apeisiu dėvėtų rūbų parduotuves. Lygiai tas pats ir su kitomis šalimis – būtinai nukeliauju į butikus ir vadinamąsias thrift stores. Keletą kartų per metus lankausi Prancūzijoje, tad Vintažinės Blondinės spintoje rastumėte nemažai perliukų iš Paryžiaus“, – pasakojo Solveiga.
Perliukų paieškas vertėtų pradėti mamų ir močiučių spintose
Kaip teigė vintažinių drabužių entuziastė S. Pranckūnė, dėvėtų drabužių parduotuvių pasiūla šiandien yra tokia plati, kad jose galima rasti beveik viską, ko reikia kiekvienam žmogui.
„Ten tikrai galima apsirengti praktiškai nuo galvos iki kojų, bet, žinoma, yra išimčių. Pavyzdžiui, baltus marškinėlius dažniausiai perku naujus. Taip pat ir batus dažniau perku naujus, tačiau, jei randu labai geros būklės ar nedėvėtus – įsigyju ir antrų rankų parduotuvėje“, – dalijosi moteris.
Tiesa, ji pripažino, kad greitosios mados parduotuvių gėrybių galima rasti ir jos pačios spintoje.
„Nevaidinsiu šventos ir nesakysiu, kad neturiu nei vieno rūbo iš greitosios mados parduotuvės. Rastumėte. Dažniausiai, ten lankausi tam, kad pasižiūrėčiau sezonų tendencijas, o tada keliauju kažko panašaus ieškoti į secondhand parduotuves. Didžioji dalis mano spintos rūbų yra iš antrų rankų arba lietuvių gamintojų“, – teigė S. Pranckūnė.
Be to, kaip pastebėjo pašnekovė, tikrų perliukų galima atrasti ne tik dėvėtų drabužių parduotuvėse, bet ir atidžiai išnagrinėjus mamų ar močiučių spintose paslėptus drabužius.
„Aš manau, kad mada šiais laikais tokia laisva ir neįpareigojanti, kad daugybę mamų ir močiučių rūbų galima dėvėti šiais laikais, pridėjus šiek tiek šiuolaikinio prieskonio. Aš atkreipčiau dėmesį į vilnonius paltus, lietpalčius, švarkus, kokybiškas kelnes ir, svarbiausia, aksesuarus: diržus, skaras, akinius, rankines. Kalbu ir net saldu, kaip norėčiau pasikuisti kokios stilingos močiutės jaunystės spintoje“, – kalbėjo S. Pranckūnė.
Pasidalijo vertingais patarimais
Nors apie tvarią madą ir plačią dėvėtų drabužių parduotuvių pasiūlą šiandien kalbama išties daug, vis dėlto, daugybė žmonių nesiryžta užsiimti tvariomis drabužių paieškomis. Tam, kad to imtis būtų drąsiau ir lengviau – savo patarimais ir patirtimi pasidalijo daugybę metų šia aistra gyvenanti S. Pranckūnė.
„Visų pirma, patarčiau nepirkti tik todėl, kad pigu ir nesivadovauti „nepatiks – išmesiu, nes juk tik 5 eurai“ principu. Pagalvokite, ar pirktumėte šį rūbą, jei jis kainuotų keturgubai daugiau?“, – teigė moteris.
Ji taip pat siūlo atkreipti dėmesį į randamų drabužių kokybę.
„Nesirinkite prastos kokybės drabužių tokiose parduotuvėse. Ieškokite gerų sudėčių rūbų, nes jų ten tikrai yra. Skaitykite etiketes“, – teigė Solveiga.
Tiesa, tam, kad atrastumėte pačius geriausius variantus – prireiks šiek tiek laiko.
„Jei norisi kažką surasti – teks apžiūrėti viską. Neužtenka vien praeinant „užmesti akį“. Paieškoms reikia kantrybės. Aš apžiūriu kiekvieną rūbą“, – patirtimi dalijosi „Vintažinės Blondinės“ vardu žinoma moteris.
Ji taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad apsipirkimams dėvėtų drabužių parduotuvėse galima pasiruošti iš anksto.
„Prieš eidami į dėvėtų drabužių parduotuvę susidarykit sąrašą (bent mintyse), ko ieškosite. Taip pat, jei jums aktualu tendencijos, pasižiūrėkite derinių internete įkvėpimui. Man labai padeda“, – teigė S. Pranckūnė.
Svarbu tinkamai prižiūrėti drabužius
Tiesa, vien įsigyti drabužius – nepakanka. Tam, kad jie tarnautų kuo ilgiau, reikalinga ir tam tikra priežiūrą, kurią Solveiga taip pat puikiai išmano.
„Parduodamiems drabužiams skiriu daug dėmesio. Aišku, ne visiems to dėmesio daug reikia – kai kuriuos pakanka tik išskalbti ir išlyginti, bet kai kurie rūbai tampa tikrais projektais, ko galutiniame rezultate rūbą įsigijęs klientas net nežino: ir susiuvu pati, ir pas siuvėją keliauju, keičiu sagas, valau vilną, odą, performuoju vilnonius megztinius, praradusius originalią formą, atnaujinu vilnonių gaminių paviršių“, – vardijo moteris.
Remdamasi savo patirtimi, S. Pranckūnė pataria vadovautis viena svarbia taisykle.
„Pirmiausia, patarčiau rinktis tik puikios būklės drabužius, nebent rūbas labai patinka ir esate pasirengę skirti jam dėmesio. Dėl priežiūros – taip pat, kaip su bet kokiais rūbais – vadovautis priežiūros etiketėmis. Tai labai svarbu“, – teigė pašnekovė.
Ji pridūrė ir dar keletą labai svarbių dalykų.
„Vilnonius rūbus skalbkite tik tada, kai jau matomos akivaizdžios dėmės, kitu atveju – geriau išvėdinti lauke. Nelaikykite rūbų ten, kur jie gali gauti tiesioginių saulės spindulių. Saulės spinduliai ypač kenkia natūraliems audiniams ir odai. Esu ir pati „nudegusi“ bei taip sugadinusi keletą vertingų daiktų. Na, o kalbant apie vintažinius rūbus – jeigu jie jau „pasiekė“ šiuos laikus vis dar atrodydami puikiai, vadinasi tarnaus ir toliau. Vien dėl to verta tokius drabužius rinktis“, – teigė S. Pranckūnė.
