Vis aukštesnė oro temperatūra, tirpstantys ledynai ir kylantis jūros lygis – visa tai besitęsiančios ir, regis, nesustabdomos klimato krizės padariniai. Besistengiantys pagerinti planetos būklę aktyvistai nuolat mums primena – visiškai realu, kad per ateinančius dešimtmečius daugelis miestų ir net šalių bus užtvindyti, rašo portalas „My Impact“.
Ar plūduriuojanti architektūra taps įprasta?
Viso pasaulio architektai vis dažniau stengiasi pritaikyti savo projektus prie dabartinio klimato. Tiesa, jie nebeieško sprendimų, kaip apsaugoti statinius nuo potvynių ir nebeprojektuoja namų ant polių. Naujas sumanymas – statyti gyvenvietes ant vandens. Siūloma kurti ištisus klimato kaitai atsparius, prie jos pritaikytus plūduriuojančius miestus.
Nieuwe institute Nyderlanduose surengtoje parodoje „Vandens miestai Roterdame“ buvo pristatyti Amsterdame ir Nigerijos Lagoso mieste veikiančios architektūros kompanijos NLE darbai. Tai įspūdingi paviljonai, pastatyti muziejaus tvenkiniuose, skelbia CNN.
Jų kūrėjai sėmėsi įkvėpimo iš Makoko plūduriuojančios mokyklos projekto. Makoko – centrinis rajonas Lagose, jame tūkstančiai žmonių gyvena mediniuose statiniuose, pastatytuose ant polių lagūnoje. Įkvėptas šios gyvenvietės, NLE įkūrėjas architektas Kunle Adeyemis dar 2012 m. pastatė mokyklą Makoko gyventojams. Į trikampio formos mokyklą atplaukiama valtimis, joje įrengtos klasės mokiniams ir žaidimų erdvė vaikams. Mokykla pastatyta ne ant polių – ji plūduriuoja ant plastikinių statinių.
Kaip informuoja CNN, K. Adeyemis taip pat sukūrė Makoko plūduriuojančią sistemą – medines konstrukcijas, kurias prireikus galima greitai surinkti ir išardyti. Ši sistema sudaryta iš modulinių jungčių, ji atitinka Europos statybų reglamentus.
Daugiau apie tokias konstrukcijas ir jų statybas galima pasiskaityti internete – adresu „edition.cnn.com“.
Lietuvoje jau turime panašių pavyzdžių
Lietuvoje tokios statybos yra mažai, jai būtų galima priskirti nebent baržas arba šiuo metu vis garsiau aptarinėjamus namus ant vandens. Tokį stato ir Lietuvoje garsus keliautojas Aurimas Valujavičius. Tiesa, statyti namą ant vandens jis sumanė ne dėl aplinkosauginių priežasčių – jį tiesiog sužavėjo laisvė ir galimybė gyventi ten, kur jis jaučiasi geriausiai, ant vandens.
A. Valujavičiaus namas ant vandens bus kitoks nei aukščiau aptarti pastatai. Kaip laidoje „Aurimo būstas“ pasakojo pats keliautojas, visą elektros energiją jis planuoja pasigaminti saulės elektrinėmis, yra suplanavęs ne vieną gyvenamąją patalpą.
„Patalpos kaip ir aiškios: svetainė su virtuve, baldų išdėstymas keisis minimaliai (nei plane – red. past.), virtuvėje pakoreguosime vieną kampą, miegamasis bus su spinta, san. mazgas, kuriame bus dušas, WC, kriauklė ir dvi skirtingos papildomos patalpos: viena skirta akumuliatoriams susikrauti, o kita – šilumos siurbliui ir visokiems inventoriams“, – laidoje „Aurimo būstas“ pasakoja keliautojas.
Patalpos, skirtos akumuliatoriams, šilumos siurbliui, inventoriams nėra tradicinės. Tokių patalpų paprastuose namuose retai prireikia, mat, namas ant vandens turės specifinių prietaisų, įrangos, kuriai reikalinga papildoma vieta. Pasak A. Valujavičiaus, name bus 40 kW baterijos, o ant stogo – 7,7 kw.
„Visa mano buitinė technika bus elektrinė, be to namas-laivas turės du variklius po 6 kW, jie irgi yra elektriniai, tuomet šilumos siurblys, kurio vidaus blokas – 6 kW, kondicionierius apie 2-3 kW, jau nekalbu apie kitus vidaus įrenginius, vien tualetas vartos daugiau nei 2 kW, nes jis bus elektrinis“, – vardija A. Valujavičius.
Taigi, A. Valujavičiaus namas tikrai bus tvarus.
