Studenčių patirtys
Neseniai studijas baigusi Goda (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) atviravo, jog „ChatGPT“ pagalba jai naudotis teko. Merginos teigimu, tokia pagalbos forma jai ypač praversdavo ruošiant darbus, kuriems visą reikalingą informaciją galima rasti internete ir nereikia turėti daug specifinių teorinių žinių.
„Man „ChatGPT“ padėjo viską greičiau ir paprasčiau apibendrinti, pavyzdžiui, įvadines pastraipas ar apibendrinimus“, – teigė ji.
Tiesa, Goda teigė jau nuo pat pradžių supratusi, kad maksimalios pagalbos „ChatGPT“ jai nesuteiks, esą programa veikia pagal tam tikrą specifiką, todėl ji ėjo tikslingu keliu.
„Labiau naudojau, kad pasiūlytų kažkokias temas, potemes ir panašiais aspektais“, – atviravo pašnekovė.
Nors „ChatGPT“ pagalba jai pačiai teko naudotis ne kartą – apie tai dėstytojai nesužinojo, tačiau pasiseka ne visiems.
„Kad ir 60 procentų darbo parašyta šios platformos, tu vis tiek perfrazuoji tą darbą, pakeiti, pakoreguoji, įterpi kažką, tai kaip plagiato tai neatitinka darbe, o draugė turėjo atvejį, kai buvo pagauta, nes tiesiog jau visi buvo pastebėję, kaip jis rašo, o ji naudojo visą „ChatGPT“ rašymo formą ir buvo apkaltinta“, – teigė pašnekovė.
O štai studentė Viltė (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas) teigė, jog jai apie įkliuvusius studentus girdėti neteko, esą jie išlieka sąmoningi.
„Manau, jog bent dauguma yra pakankamai sąmoningi ir nesiunčia dėstytojams tik išversto teksto. Naudojant „ChatGPT“ vis tiek reikia perfrazuoti sakinius, tobulinti ir redaguoti tekstą, kad pasakytum tai, ką išties nori. Todėl nors galimai ir būną naudojamos AI priemonės, dažniausiai tai nebūna vien jų darbas ir studentai neįkliūva“, – teigė ji.
Pati mergina teigė „ChatGPT“ pagalbą naudojusi rašydama rašto darbą, siekdama gauti idėjų, apie galimus tobulinimo apsektus.
„Nors ši priemonė pateikė gerų pavyzdžių, kai kuriuos teko atmesti, o tinkamus apgalvoti iš man tinkamos pusės. Todėl tai buvo tik pagalbinė priemonė“, – dalijosi Viltė.
Kai apie tai sužinojo, dar nebuvo populiaru
Apie „ChatGPT“ Viltė teigė sužinojusi iš savo kolegų.
„Nusprendžiau pabandyti, nes mačiau, kad kiti kursiokai/kursiokės naudoja programą ir, kad tai palengvina darbą, suteikia minčių ir „užveda ant kelio“. Programos netenka naudoti dažnai. Tai labiau išsigelbėjimo priemonė nei robotas, už tave atliekantis darbą“, – teigė ji.
Draugių įtaką pajuto ir Goda.
„Apie jį iš viso nieko nežinojau, kai jos jau kurį laiką žinojo ir naudojo. Vėliau, kai parodė, tai Lietuvoje dar nebuvo daug kam žinoma, o užsienyje jau gana paplitę. Tai buvo kažkoks naujas įkvėpimas lengvesniam ir greitesniam darbo parašymui. Jeigu darbo tema yra neįdomi ir nėra stimulo į ją labiau gilintis, tai ši platforma labai padėjo tokiais atvejais“, – dalijosi pašnekovė.
Anot jos, kol programos veikla dar nebuvo itin įsibėgėjusi ir populiari – buvo lengviau.
„Buvo lengva išsisukti taip, kad dėstytojai nesuprastų, kad tu rašei darbą su „ChatGPT“ pagalba, tačiau, kai praėjo koks pusmetis, link semestro galo, jau vis daugiau žmonių analizavo kaip jis veikia, kokia jo specifika ir panašiai, todėl buvo galima suprasti, ką rašo jis“, – teigė Goda.
Anot merginos, „ChatGPT“ pateiktą informaciją tekdavo taisyti.
„Jis tekste priveldavo klaidų, tai ar tu nori, ar nenori – reikėdavo vis tiek perskaityti. Taip pat, nors dažnai parašydavo į temą, bet kai kuriais aspektais krypo į visiškai kitokią pusę negu, atrodo, turėtų būti teisingiau“, – teigė ji.
Įžvelgia ir pavojų
Anot Godos, nepasitikėjimas dirbtiniu intelektu – egzistuoja ir egzistuos, tačiau tai tikrai nėra didžiausia problema, kurią šioje situacijoje ji įžvelgia.
„Žiūrint į pačią bendrą ateitį, manau, kad pagrindinis pavojus yra tai, kad mažiau žmonės domėsis, galvos, stengsis. Jeigu ši platforma nebus tikrinama, pavyzdžiui, bakalauro darbuose kaip plagiatas, jeigu neišras tokios sistemos, tai bus tiesiog bendras žmonių bukinimas ir jie dės vis mažiau pastangų į mokslą, nes kažkas viską gali padaryti už tave ir žymiai greičiau, lengviau ir paprasčiau“, – teigė ji.
Ir nors pavojų yra, tačiau, merginos manymu, nepasinaudoti tokiomis galimybėmis taip pat būtų kvaila.
„Jeigu tu gauni kažkokį greitesnį ir lengvesnį variantą, pagalbą – tu nebūtinai turi viską nurašyti, ką tau pateikia „ChatGPT“. Tau tiesiog duoda minčių, taigi tai kaip kažkoks palengvinimas arba atradimas kažkokios minties gali būti, kuri padėtų kažkokią tolimesnę mintį vystyti“, – teigė pašnekovė.
„ChatGPT“ – sukčiavimo priemonė ar draugiška pagalba?
Anot Godos, tokiais atvejais, kai studentai „ChatGPT“ naudoja tik kaip pagalbinę priemonę ir neleidžia jai padaryti viso darbo – tai nėra sukčiavimas, tačiau, jeigu yra leidžiama visą darbą atlikti už juos – tai jau nesąžininga kolegų atžvilgiu.
„Automatiškai, kyla nesmagūs jausmai tam, kuris stengėsi, rašė, domėjosi ir skaitė“, – teigė mergina.
Viltės teigimu, naudoti „ChatGPT“ tik kaip pagalbinę priemonę – nėra sukčiavimas. Tai tik įrankis, kuris gali būti pakeičiamas ir kitu.
„Man, asmeniškai, tokia technologija prisidėjo prie darbo ir aš tikrai to nelaikau sukčiavimu. Labai panašų atsakymo rezultatą būčiau gavusi, jei būčiau paskaičiusi keletą kitų, jau buvusių, studentų darbų tam kad pasisemčiau idėjų. Manau, jog yra tam tikra riba, kada tai gali būti laikoma sukčiavimu, o kada ne“, – teigė mergina.
Anot jos, labai svarbu, kad daugiau būtų kalbama apie rizikas, tačiau universitetai drausti naudotis tokiomis priemonėmis neturėtų.
„Svarbiausia šviesti studentus, jog tokios programos negali būti darbo pagrindas ir, jog reikia kritinio mąstymo ir analizės, kad būtų atliekami darbai, visgi, juk mokomės patys sau. Tokios priemonės uždraudimas tik tolins mus nuo naujųjų technologijų, o nemokėjimas jomis elgtis ateityje gali būti trūkumas“, – teigė ji.
Lietuvos studentų sąjungos prezidento pozicija
Anot Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Vaitiekaus, imtis tokių pagalbos priemonių studentus gali paskatinti įvairios priežastys.
„Vieni dirbtinio intelekto įrankius naudoja vedami smalsumo, norėdami patikrinti ar rasti informaciją. Žinoma, yra ir tokių, kurie pasitelkdami „ChatGPT“ ar panašius įrankius siekia greičiau ir paprasčiau atlikti studijų užduotis, ypač tas, kurios reikalauja tik faktų pateikimo, o ne interpretacijos ar asmeninio požiūrio, argumentacijos“, – teigė jis.
Tačiau, anot jo, visame tame yra ir rizikų.
„Turbūt didžiausia rizika – kad ir koks patogus ir paprastas būtų dirbtinio intelekto naudojimas, studentas negali būti visiškai tikras, kad informacija yra tiksli, o šaltiniai – patikimi. Dėl to kyla rizika, kad darbas ar užduotis bus atlikta nekokybiškai. Taip pat, dėstytojas, pastebėjęs, kad studentas ne pats rašė darbą, gali tai laikyti akademiniu nesąžiningumu“, – dalijosi P. Vaitiekus.
Pasak LSS prezidento, dėl to, kad „ChatGPT“ įrankis tampa vis populiaresnis – dėstytojai darosi vis atidesni.
„Nesvarbu, ar studentas nusirašo nuo draugo, ar nuo dirbtinio intelekto, pasekmės yra panašios – nuo neigiamo pažymio iki pašalinimo iš aukštosios mokyklos. Vis dėlto, akademinėje etikoje dirbtinių įrankių naudojimas yra tam tikroje pilkoje zonoje, kadangi nėra bendro sutarimo ir reglamentavimo, kaip tokie atvejai turėtų būti vertinami“, – teigė P. Vaitiekus.
Anot jo, tikėtis, kad, technologijoms tobulėjant, jomis studentai nesinaudos – naivu, tačiau turi būti nubrėžtos tam tikros ribos.
„Turėtų būti nubrėžiamos aiškios ribos, kas yra laikoma sukčiavimu. Mūsų nuomone, svarbiausia, kad studentas prisiimtų atsakomybę už pateiktą informaciją, jos tikrumą. Dirbtinis intelektas gali būti naudojamas, kaip informacijos paieškos ar generavimo įrankis, tačiau darbo autoriumi turi būti studentas“, – teigė LSS prezidentas P. Vaitiekus.
Pasak pašnekovo, aukštosios mokyklos turėtų atsižvelgti į tai, kad pasaulis nuolat modernėja, ko pasėkoje dirbtinio intelekto sukuriamos galimybės turėtų būti pritaikytos naudoti studijų procese, tačiau tai jokiu būdu neturėtų reikšti nesąžiningo elgesio ar plagijavimo toleravimo.
„Etiškas elgesys akademinėje bendruomenėje yra vienas esminių aukštojo mokslo principų, todėl jis turi būti puoselėjamas. Kita vertus, reikėtų galvoti apie tai, kiek aktualūs yra tokie atsiskaitymo būdai kaip testai ar kelių dešimčių puslapių referatai, kurių, atrodo, nelabai kas ir skaito. Tai, kaip studentas geba mąstyti, interpretuoti, diskutuoti, kurti ir panašiai, turėtų parodyti jo žinias ir gebėjimus, o tokiose situacijose būtų sudėtinga viską aklai kopijuoti“, – teigė jis.
KTU Studijų prorektorius: technologijų nereikėtų drausti
Anot Kauno technologijos universiteto prorektoriaus Jono Čeponio, tiek studentai, tiek dėstytojai, kaip ir visi žmonės, norintys išbandyti naujas technologijų suteikiamas galimybes, naudojasi „ChatGPT“ ir panašiomis programomis.
„Tai įrankis, kuris gali pateikti atsakymus įvairiomis temomis. Tačiau, studijų procese svarbu patikrinti, ar studentai supranta sugeneruotą tekstą, jį kritiškai vertina ir geba jį paaiškinti“, – teigė jis.
Tačiau, pasak J. Čeponio, reikia suprasti, kad taip dirbant silpnėja mūsų kritinis mąstymas.
„Gali atsirasti per stiprus pasitikėjimas sugeneruotais atsakymais, kurie nebūtinai bus teisingi. Taip pat verta paminėti ir praktinių įgūdžių formavimo silpnėjimą, nes tekstas ar programinis kodas bus naudojamas jau sugeneruotas“, – teigė KTU prorektorius.
Anot jo, tokios technologijos universitete draudžiamos būti neturėtų.
„Dirbtinio intelekto algoritmais paremta programinė įranga gali pagelbėti žmogui įvairiose gyvenimo srityse, todėl tokių technologijų nereikėtų drausti, o kaip tik skatinti jų kūrimą ir tinkamą panaudojimą. Universitete, reaguojant į plačias galimybes nesąžiningam naudojimui, keičiami studijų metodai, studentų atsiskaitymo formos ir būdai“, – teigė KTU prorektorius J. Čeponis.
