Situacija gerėja, tačiau tobulėti dar yra kur
Nors norėtųsi tikėti, kad alkoholio vartojimo problema Lietuvoje ima mažėti, vis dėlto, nuveikti šioje srityje dar yra ką. Kaip buvo teigiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) komentare, 2021 metais NTAKD užsakymu vykdyto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje tyrimo duomenimis, 84,4 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių vartojo kokius nors alkoholinius gėrimus, o 62,8 proc. alkoholį vartojo per paskutines 30 dienų.
„Alkoholio vartojimas išlieka labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų. 2021 m. per paskutinius 12 mėnesių alkoholį nurodė vartoję 86,7 proc. vyrų ir 82,1 proc. moterų, per paskutines 30 dienų – 72,4 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų. Vertinant pagal amžių, alkoholio vartojimo paplitimas per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutines 30 d. buvo mažiausias tarp 15–24 metų amžiaus jaunimo, o didžiausias tarp 25–54 metų amžiaus gyventojų“, – statistika dalijosi NTAKD.
Siekiant mažinti alkoholio vartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, valstybės mastu aktyvi alkoholio kontrolės politika Lietuvoje vykdoma nuo 2012 metų, o dauguma dabar veikiančių apribojimų įsigaliojo tik nuo 2018 metų, buvo teigiama NTAKD komentare.
„Uždrausta alkoholio reklama, sutrumpintas prekybos alkoholiu laikas, nuo 18 iki 20 m. padidintas amžius, nuo kurio leidžiama įsigyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Alkoholio kontrolės įstatymu įtvirtinti valstybės politikos principai, kurie ne tik numato Lietuvos Respublikoje riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą, bet ir remti laisvos nuo alkoholio gyvenamosios aplinkos planavimą, skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą“, – teigė NTAKD atstovai.
Be to, komentare buvo priduriama, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 metų duomenimis, Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką, nes nuo 2015 metų iki 2019 metų alkoholinių gėrimų suvartojimą sumažino net 17 proc. – nuo 15,4 litrų iki 12,8 litrų gryno alkoholio vienam gyventojui. Tiesa, šis skaičius Europos šalių vidurkį vis dar viršija 35 proc.
„Gyventojų apklausos taip pat rodo gerėjančią situaciją. Alkoholio vartojimas labiausiai mažėja tarp vaikų, jaunimo. Pastebima ir daugiau teigiamų pokyčių: 2022 m. sumažėjo alkoholio vartojimo sukeltų mirčių, neblaivių asmenų padarytų nusikalstamų veikų, nelaimingų atsitikimų darbe skaičiai. Dėl to galima tikėtis, kad jei ateityje ir toliau bus nuosekliai įgyvendinamos alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemones, alkoholio vartojimo paplitimas šalyje turėtų ir toliau mažėti“, – teigė NTAKD.
Svarbu užtikrinti, kad jauni žmonės augtų saugioje aplinkoje
Kaip buvo pabrėžiama NTAKD komentare, alkoholis – tai vis dar labiausiai paplitusi psichoaktyvioji medžiaga, kurios žala žmogui, o ypač jaunam ir dar besivystančiam organizmui, yra labai didelė.
„Jaunesniame amžiuje psichoaktyviųjų medžiagų poveikis besivystančioms smegenims žalingesnis. Ankstyvas alkoholio vartojimas gali lemti piktnaudžiavimą kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis ir priklausomybės ligos išsivystymą ateityje“, – teigė departamento atstovai.
Dėl šios priežasties, labai svarbu veikti aktyviai ir užtikrinti, kad jauni žmonės, o ypač nepilnamečiai asmenys, augtų aplinkoje, apsaugotoje nuo alkoholio vartojimo problemos.
„Vaikus paskatinti vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, taip pat ir alkoholį, gali įvairūs rizikos veiksniai, pavyzdžiui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas šeimoje, silpni socialiniai įgūdžiai, mokymosi nesėkmės ar bendraamžių spaudimas ir skatinimas vartoti šias medžiagas. Kuo daugiau rizikos veiksnių daro įtaką vaikui, tuo didesnė tikimybė, kad jis pradės vartoti psichoaktyviąsias medžiagas. Vykdant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją yra stiprinami apsauginiai veiksniai, kurie sumažina rizikos veiksnių poveikį“, – buvo teigiama NTAKD komentare.
Pasak departamento atstovų, teigiama įtaka socialinė aplinkoje, kurioje vaikas auga, mokosi ar leidžia laiką su bendraamžiais – gali apsaugoti jį nuo bandymų vartoti psichoaktyviąsias medžiagas ir sumažinti rizikos veiksnių įtaką.
„Vaikui augant, gali kisti jo santykiai su šeima, mokykla ar bendraamžiais. Stiprinant apsauginius veiksnius bei siekiant, kad į naują ar pasikeitusią socialinę aplinką patekęs vaikas išvengtų galimų rizikos veiksnių, svarbi šeimos įtaka, t. y., tėvai privalo stebėti vaiko socialinį elgesį, žinoti, su kokiais draugais ir kokioje aplinkoje vaikas leidžia laiką, stebėti vaiko mokymosi pasiekimus. Tėvai turėtų formuoti neigiamą požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą bei nustatyti tam tikras taisykles, leistinas elgesio normas, numatydami ir pasekmes už šių taisyklių nesilaikymą. Kuo jaunesniame amžiuje pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, tuo didesnė piktnaudžiavimo jomis bei priklausomybės tikimybė. Todėl reikėtų nuo mažens rodyti gerą pavyzdį, mokyti vaikus gyventi sveikai ir nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų“, – pabrėžė NTAKD.
Dauguma žmonių į alkoholio vartojimą žiūri neigiamai
Pasak NTAKD, vertinant ilgalaikes tendencijas, manytina, kad alkoholio vartojimo sumažėjimą lėmė nuosekli ir subalansuota politika šioje srityje, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla.
„Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu atlikto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje (15-64 m.) tyrimo duomenimis, nepaisant didelio alkoholio vartojimo masto šalyje, dauguma lietuvių, ypač jaunimas, į alkoholio vartojimą vis tik žiūri neigiamai. Pagal amžių, daugiausia neigiamai vertinančių alkoholio vartojimą buvo tarp jauniausių (15-24 metų amžiaus) respondentų (2021 m. – 76 proc., 2016 m. – 68 proc.). Tarp 15-24 m. amžiaus jaunimo, kuris teigiamai vertino alkoholio vartojimą, 78 proc. bent kartą per paskutinį mėnesį vartojo alkoholinius gėrimus, o tarp alkoholio vartojimą vertinančių neigiamai – perpus mažiau (37,5 proc.) vartojo alkoholį per paskutinį mėnesį“, – tyrimo rezultatais dalijosi NTAKD.
Rezultatai – nuteikia teigiamai ir, kaip buvo teigiama NTAKD komentare, skatina tikėtis, kad alkoholio vartojimas ateityje tik mažės, jei ir toliau bus laikomasi mokslo įrodymais pagrįstos alkoholio kontrolės politikos ir bus vykdomos veiksmingos prevencijos priemonės. Dabar, kol situacija mūsų šalyje dar nėra tobula ir pavydėtina, svarbu ne tik užtikrinti tam tikrą alkoholio vartojimo reguliavimą, bet ir kalbėti apie jo žalą bei šio žalingo įpročio įtaka visuomenėje kylančias problemas.
„Alkoholio vartojimo keliamos problemos visuomenėje gali būti tiesioginės arba netiesioginės. Tiesioginės problemos pasireiškia dėl intoksikacijos alkoholiu ir pagirių. O netiesioginės problemos yra su alkoholio vartojimu siejamų ligų ir sutrikimų rezultatas, alkoholio sukeliama priklausomybė lemia rimtus socialinius ir psichologinius sunkumus“, – atkreipė dėmesį NTAKD.
Pasak departamento atstovų, nesaikingas arba dažnas alkoholio vartojimas kelia problemas visuomenėje – darbovietėse, šeimose, padidina susižeidimų, nukritimų ir nudegimų, ypač nelaimingų atsitikimų kelyje riziką.
„Vartojant alkoholį, padidėja smurto atvejų proveržis prieš save ir kitus, taip pat padidėja žmogžudysčių, savižudybių, seksualinės prievartos ir smurto artimoje aplinkoje rizika. Darbuotojų alkoholio vartojimas kelia ypač didelį susirūpinimą, kai šių darbuotojų darbas yra itin susijęs su sauga, pvz., kai darbuotojai yra atsakingi už kitų žmonių sveikatą ir gerovę (pvz., pilotai, gydytojai, saugos technikai) ir kai apsvaigimas nuo alkoholio gali sukelti rimtų pasekmių“, – buvo pabrėžiama komentare.
Taigi, kaip teigė NTAKD, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, labai svarbu ilgalaikė, nuosekli ir subalansuota politika šioje srityje, nukreipta tiek į pasiūlos, tiek į paklausos mažinimą, taip pat gyventojų sąmoningumo didinimas, jaunimo švietimas ir mokslo įrodymais grįsta prevencinė veikla.
„Pasaulio sveikatos organizacija veiksmingiausiomis priemonėmis įvardija kainų reguliavimą, prieinamumo ribojimus, reklamos draudimą. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos teigimu, sprendžiant alkoholio vartojimo ir jo keliamos žalos problemą veiksminga mažinti jo prieinamumą (ypač pigaus alkoholio), draudimo vairuoti išgėrus politika, teikti pagalbą žalingai vartojantiems asmenims, vaikų saugojimas nuo alkoholio reklamos. Lietuva laikosi tarptautinių rekomendacijų vykdydama šalies politiką, įgyvendindami minėtas priemones“, – tvirtino NTAKD.
Alkoholio žala jaunam žmogui gali būti neatitaisoma
Kaip buvo rašoma ankstesnėse „Mano poveikio“ publikacijose, apie alkoholinių gėrimų žalą ir jų poveikį ne tik fizinei, bet ir psichinei bei emocinei žmogaus sveikatai, ypač svarbu susimąstyti būtent jauniems žmonėms, nes, kaip pastebėjo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus Kauno filialo vedėja Žydrė Nutautienė, nors pastarųjų metų NTAKD atliekami Lietuvos populiacijos tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas tarp jaunų žmonių šiek tiek mažėja, vis dėlto, ši tema vis dar išlieka aktuali ir kelianti nerimą.
„Alkoholis gali padaryti neatitaisomą žalą jaunam žmogui. Psichoaktyviosios medžiagos, taip pat ir alkoholis, yra ypač pavojingas jauniems žmonėms, nes neigiamai veikia jų raidą, psichologinę, socialinę, fizinę jų gerovę“, – teigė specialistė.
Ž. Nutautienė tada atkreipė dėmesį, kad kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį – tuo rizika išsivystyti priklausomybei yra didesnė.
„Pirmiausia, tai tampa įpročiu. Po kurio laiko organizmas prisitaiko prie gaunamo alkoholio kiekio, ima jį greičiau toleruoti. Kai alkoholis imamas vartoti vis dažniau, asmens gebėjimas kontroliuoti vartojimą bei savikontrolės pastangos labai susilpnėja. Dažnai iš pacientų girdime, kad alkoholis nuramina, pakelia nuotaiką, padeda užmiršti susidariusias problemas ar turi kitų „teigiamų savybių“. Tai yra žmogaus patirtys, kai alkoholis praeityje padėjo susidoroti su sunkesne emocija, todėl, atsidūręs panašioje situacijoje, jis vėl kartoja savo elgesio modelį“, – teigė ji.
Specialistė taip pat įvardijo, kokius sveikatos būklės pakitimus šis žalingas įprotis gali sukelti.
„Nuolat vartojant alkoholį, atsiranda pokyčiai smegenų srityse, kurios atsakingos už suvokimą, sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę. Smegenys yra informacijos apdorojimo centras, susidedantis iš neuronų ir nervinių ląstelių. Neuronų tinklai siunčia impulsus pirmyn ir atgal bei aktyvuoja skirtingas smegenų sritis, nugaros smegenis ir periferinę nervų sistemą. Šie nervų junginiai koordinuoja ir reguliuoja visa tai, ką mes jaučiame, galvojame ar darome“, – aiškino Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus Kauno filialo vedėja.
Pasak pašnekovės, visos psichoaktyvios medžiagos veikia smegenų malonumų sistemos grandinę, užpildydamos ją dopaminu.
„Dopaminas yra neuromediatorius, esantis tose smegenų srityse, kurios reguliuoja judesius, emocijas, pažinimą, motyvaciją ir malonumo jausmus. Padidintas šios sistemos dirginimas sukelia euforijos būseną, kurios siekia psichoaktyvias medžiagas, taip pat ir alkoholį, vartojantys žmonės. Kai tik malonumų grandinė yra aktyvuojama, smegenys sureaguoja, kad atsitiko kažkas svarbaus, ką reikia prisiminti, ir skatina daryti tai vėl, ir vėl“, – teigė Ž. Nutautienė.
Grėsmių yra ir daugiau
Be visų anksčiau įvardytų alkoholio organizmui keliamų grėsmių, specialistė pasidalijo ir keletu kitų pastebėjimų.
„Alkoholis pažeidžia žmogaus mąstyseną. Dažnai geriančiam žmogui sutrinka atmintis, pakinta kalbėsena, loginis mąstymas. Kinta žmogaus emocinė būsena, jis gali greitai supykti, tapti agresyviu. Vartojančio žmogaus psichika tampa nestabili ir nenuspėjama“, – teigė Ž. Nutautienė.
Pasak jos, šis žalingas įprotis kenkia kone visiems žmogaus organams.
„Tai yra vienas iš kancerogeniškiausių ir rūgštingiausių produktų, kuris paveikia žmogaus organus: kepenis, kasą, inkstus, širdies raumenį ir kitus, o greičiausiai ir stipriausiai pažeidžia smegenis. Trumpalaikio poveikio smegenims atveju, žmogui sutrinka atmintis, koordinacija, regėjimas, o ilgainiui – vartojant alkoholį ima trūkti vitamino B1, pažeidžiamos smegenų ląstelės, vystosi smegenų atrofija“, – teigė Ž. Nutautienė.
Pasak pašnekovės, priklausomų nuo alkoholio žmonių smegenys apskritai netenka apie trečdalio savo svorio, tačiau smegenys, kaip ir minėta anksčiau, nėra vienintelis organas, kuris, būdamas paveiktas alkoholio, negali tinkamai atlikti savo funkcijų.
„Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sukelti kepenų cirozę, kepenų nepakankamumą ar net vėžį, taip pat vystosi širdies ritmo sutrikimai, didėja kraujo spaudimas, atsiranda insulto rizika, ilgainiui gali atsirasti ir širdies nepakankamumas“, – teigė Ž. Nutautienė.
Alkoholinių gėrimų vartojimo problema – tai tema, apie kurią visuomenėje buvo ir bus kalbama dar ilgai. Svarbu suprasti, kad tokie žalingi įpročiai keičia mūsų sąmoningumą, o kartais kenkia ne tik mums patiems, bet ir mūsų santykiams su aplinkiniais žmonėmis. Saugokime savo fizinę ir emocinę sveikatą, nes tai – didžiausias mūsų turtas.
