The Teen Mag sudarė 10-ties išskirtinių filmų, kurie atkreipia dėmesį į įvairius psichinės sveikatos aspektus, sąrašą. Kaip buvo rašoma portale, šie filmai leidžia iš arčiau pažvelgti į veikėjų, patiriančių tokias ligas kaip depresija, bipolinis sutrikimas, šizofrenija ar kitas žmogaus egzistencines kovas, gyvenimus.
Kaip buvo teigiama The Teen Mag portale, kiekvienas sąraše esantis filmas atspindi unikalų pasakojimą, parodantį pasakojimo galią destigmatizuoti psichikos problemas. Sąrašo rengėjai kviečia griauti kliūtis, kurios pernelyg dažnai slepia psichikos sveikatą šešėlyje ir vietoj to iškelti ją į šviesą atvirai diskusijai bei empatijai.
„Optimisto istorija“ (angl. „Silver Linings Playbook“)
Kaip buvo teigiama šaltinyje, filmas „Optimisto istorija“ nukelia žiūrovus į amerikietiškų kalnelių kelionę per bipoliniu sutrikimu sergančio Pato Solitano, kurį suvaidino aktorius Bradley Cooper, gyvenimą. Nuoširdžiame ir nuotaikingame filme žvelgiama į psichikos sveikatos subtilybes, kurios atskleidžiamos gana žiauriai ir nefiltruotai.
Filme netrūksta ir daugiau gerai žinomų veidų. Šaltinyje buvo rašoma, jog aktorė Jennifer Lawrence spindi filme vaidindama našlę Tiffany, kuri pati susiduria su emociniais sunkumais ir užmezga neįtikėtiną ryšį su Patu. Besivystantys jų santykiai išryškina empatijos ir supratimo svarbą, kai kalbama apie psichikos sveikatos problemas. The Teen Mag buvo rašoma, jog „Optimisto istorijoje“ ne tik perteikiama bipolinio sutrikimo esmė, bet ir pabrėžiama paramos sistemų, terapijos ir žmogiškojo ryšio svarba, siekiant psichinės gerovės.
„Nuostabus protas“ (angl. „A Beautiful Mind“)
Pasak portalo The Teen Mag, filmas „Nuostabus protas“ yra kino šedevras, kuriame meistriškai atskleidžiamas genialaus matematiko Džono Nešo, kurį puikiai įkūnijo aktorius Russel Crowe, gyvenimas, sergant šizofrenija. Ron Howard režisuota biografinė drama siūlo intymų žvilgsnį į iššūkius, pergales ir gilų žmogaus, kurio protas šokinėja tarp genialumo ir beprotybės, atsparumą.
The Teen Mag buvo rašoma, jog šis filmas – tai kelionė po sudėtingus Nešo proto labirintus, kuriuose jis blaškėsi tarp novatoriškų matematinių teorijų ir alinančių kliedesių. Režisierius perteikia Nešo vidinės kovos esmę ir priverčia žiūrovus įsijausti į sunkios psichinės sveikatos būklės kančią.
„Nuostabus protas“ yra išskirtinis tuo, kad jame vaizduojamas Nešo sveikatos būklės poveikis jo santykiams, ypač ryšiui su žmona Alicija, kurią įkūnijo aktorė Jennifer Connelly. Jų nepalaužiama meilės istorija lkūdija, kaip svarbu palaikyti ir suprasti psichikos ligomis sergančius žmones, rašė The Teen Mag.
„Mergina su trūkumais“ (angl. Girl, Interrupted)
Kaip buvo teigiama šaltinyje, filme „Mergina su trūkumais“ Winonos Ryder suvaidinta Susanna Kaysen žvelgia į psichikos sveikatos problemas, kai ji 1960-aisiais išgyvena audringą viešnagę psichiatrijos ligoninėje. Filme, sukurtame pagal S. Kaysen memuarus, atvirai ir be užuolankų žvelgiama į jaunų moterų, kovojančių su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis, gyvenimus.
Winona Ryder, įkūnijusi Suzaną, perteikia sumaištį ir pažeidžiamumą, kurį dažnai patiria su psichinėmis problemomis kovojantys asmenys, o Angelina Jolie suvaidino Lizą, charizmatišką ir impulsyvią bendrakeleivę, sergančią asocialaus asmenybės sutrikimo liga, ir už tai pelnė „Oskarą“.
Pasak The Teen Mag, režisierius James Mangold meistriškai supina pasakojimą, pabrėžiantį empatijos ir žmogiškojo ryšio svarbą kovojant su psichikos sveikatos problemomis. „Mergina su trūkumais“ išlieka susimąstyti verčiančiu ir emocijų kupinu sudėtingo, ir, dažnai, neteisingai suprantamo psichikos ligų pasaulio tyrimu, kviečiančiu žiūrovus susimąstyti apie žmogaus proto trapumą ir užuojautos svarbą gydymo procese.
„Skrydis virš gegutės lizdo“ (angl. One Flew Over the Cuckoo‘s Nest)
Kaip buvo teigiama šaltinyje, „Skrydis virš gegutės lizdo“ yra kultinis kino šedevras, kuriame galingai ir nepamirštamai pavaizduotas gyvenimas psichiatrinėje ligoninėje. Milos Forman režisuotame filme, sukurtame pagal Ken Kesey romaną, susipažįstama su Rendlu P. Makmerfiu, kurį suvaidino aktorius Jack Nicholson, charizmatišku ir maištingu vyru, kuris apsimeta esąs beprotis, kad išvengtų kalėjimo bausmės, bet, galiausiai, patenka į psichiatrijos ligoninę.
Filmo esmę sudaro veikėjo laisvos prigimties ir despotiškos, autoritarinės slaugytojos Ratched, kurią puikiai įkūnijo Louise Fletcher, priešprieša. Ši kova simbolizuoja platesnę kovą tarp asmens autonomijos ir institucinės kontrolės psichikos sveikatos sistemoje.
Pasak The Teen Mag, šis filmas turi išliekamąjį poveikį, nes skatina susimąstyti apie psichikos sveikatos sutrikimų turinčių asmenų gydymą ir užuojautos, pagarbos bei į pacientą orientuotos priežiūros poreikį. Tyrinėjant psichikos sveikatą, filmas „Skrydis virš gegutės lizdo“ išlieka kone svarbiausiu kūriniu, kuris ir toliau skatina kalbėti apie psichikos ligomis sergančių asmenų žmogaus teises ir orumą.
„Gana juokinga istorija“ (angl. It‘s Kind Of a Funny Story)
The Teen Mag buvo rašoma, jog filme „Gana juokinga istorija“ psichikos sveikatos problemos vaizduojamos su humoru. Šiame filme pasakojama apie aktoriaus Keir Gilchrist įkūnijamo veikėjo Kreigo brendimo laikotarpį. Kreigas savanoriškai užsiregistruoja į psichiatrijos skyrių, nes kovoja su depresija ir mintimis apie savižudybę.
Filme, kurio veiksmas vyksta psichikos sveikatos priežiūros fone, meistriškai suderinami introspekcijos ir savęs pažinimo momentai su lengvabūdiškumu ir pacientų draugyste. Kreigo kelionė, kurios metu užsimezga netikėti ryšiai su kitais pacientais, yra aštrus priminimas, kad psichikos sveikatos gali paliesti kiekvieną, nepriklausomai nuo jo amžiaus ar kilmės.
Anna Boden ir Ryan Fleck režisuotame filme „Gana juokinga istorija“ nagrinėjamos savęs priėmimo, visuomenės lūkesčių ir spaudimo bei transformuojančios pagalbos paieškos temos. Galiausiai, filme siunčiama viltinga žinia, kad pasveikti įmanoma ir, jog net ir tamsiausiomis akimirkomis kelyje į išgijimą gali būti daug šviesos ir juoko.
„Kovos klubas“ (angl. „Fight Club“)
Pasak šaltinio, filme „Kovos klubas“ tamsiu ir netradiciniu būdu tyrinėjama psichikos sveikata, žmogaus tapatybė ir visuomeninis nusivylimas. David Fincher režisuotame filme, sukurtame pagal Chuck Palahniuk romaną, susipažįstama su neįvardintu pasakotoju, kurį vaidina aktorius Edward Norton, kovojančiu su stipria nemiga ir vis didėjančiu tuštumos jausmu savo gyvenime.
Užmezgęs neįtikėtiną draugystę su charizmatišku ir anarchišku Taileriu Durdenu, kurį suvaidino aktorius Brad Pitt, pasakotojas pasineria į pogrindinį kovos klubą. Klubas tampa jo slopinamo pykčio ir nusivylimo išraiška, o, galiausiai, virsta psichinės sveikatos ir vyriškumo tyrimu.
Kaip buvo teigiama The Teen Mag, tai – provokuojantis ir susimąstyti verčiantis kūrinys, skatinantis žiūrovus kritiškai analizuoti šiuolaikinės visuomenės poveikį psichikos sveikatai ir savasties paieškas chaoso bei konformizmo kupiname pasaulyje. Nors filmo požiūris netradicinis, jis išlieka svarbiu atspirties tašku diskusijoms apie sudėtingą psichikos sveikatos būklę ir prasmės paieškas pasaulyje.
„Jausmų galia“ (angl. „Enternal Sunshine of the Spotless Mind“)
Šaltinyje buvo rašoma, jog filmas „Jausmų galia“ – tai unikalus ir išradingas sudėtingų atminties, meilės ir žmogaus psichikos kraštovaizdžių tyrinėjimas. Režisieriaus Michel Gondry ir scenarijaus autoriaus Charlie Kaufman filme pasakojama apie aktoriaus Jim Carrey vaidinamą Džoelį Barišą, kuriam atliekama procedūra, kuria siekiama ištrinti visus prisiminimus apie nepavykusius santykius su mergina.
Pasakojimas kviečia žiūrovus į siurrealistinę kelionę po Džoelio proto užkaborius, kai jis desperatiškai bando išsaugoti savo meilės istorijos fragmentus, kol vyksta ištrynimo procesas. Atsiminimams atsiskleidžiant, filme keliami gilūs klausimai apie atminties prigimtį, skausmo poveikį asmenybės augimui ir amžinos meilės žavesį.
Anot The Teen Mag, filmas „Jausmų galia“ kvestionuoja mūsų supratimą apie psichikos sveikatą, vaizduodamas sudėtingą atminties ir emocijų sąveiką. Filmas primena, kad mūsų patirtis, net ir skausminga, prisideda prie mūsų augimo ir tapatybės. Mokslinės fantastikos ir romantikos mišinys skatina susimąstyti apie žmogaus dvasios atsparumą bei neblėstančią meilės galią.
„Melancholija“ (angl. „Melancholia“)
Kaip teigiama šaltinyje, „Melancholija“ – tai vizualiai stulbinantis ir emociškai įtemptas filmas, kuriame depresijos ir nerimo gelmės tyrinėjamos per artėjančios planetos pražūties prizmę. Režisieriaus Larso von Triero režisuotame kino šedevre pasakojama apie dvi seseris Džastiną (Kirsten Dunst) ir Klarę (Charlotte Gainsbourg), kurių gyvenimai susipina su artėjančiu Žemės susidūrimu su nevykėlių planeta, pavadinta Melancholija.
Filme unikaliu būdu vaizduojama psichinė sveikata, nes artėjanti apokalipsė naudojama kaip personažų emocinių ir psichologinių kovų metafora. Sunki Džastinos depresija atsispindi artėjančioje katastrofoje, išryškindama jos psichinę būklę lydintį didžiulį artėjančios pražūties jausmą.
Pasak The Teen Mag, filme „Melanchilija“ įtaigiai ir graudžiai tyrinėjama psichikos sveikatos įtaka asmeniniams santykiams, taip pat būdai, kuriais žmonės susidoroja su egzistencine baime. Poetiškais ir apokaliptiniais vaizdais filmas kviečia žiūrovus susimąstyti apie gilias psichikos sveikatos, egzistencinės krizės ir žmogiškosios patirties sąsajas. „Melancholija“ yra griežtas priminimas, kad net ir kosminio netikrumo akivaizdoje mūšiai mūsų protuose gali būti tokie pat bauginantys, o empatija ir palaikymas yra gyvybiškai svarbūs kelionėje į išgijimą.
„Atskalūno laiškai“ (angl. „The Perks of Being a Wallflower“)
„Atskalūno laiškai“ – tai filmas, kuriame subtiliai perteikiamos sudėtingos psichikos sveikatos, paauglystės ir priklausomybių problemų ištakų paieškos. Stephen Chbosky režisuotame filme, sukurtame pagal jo paties romaną, pasakojama apie intravertą Čarlį, pradedantį mokytis vidurinėje mokykloje, buvo rašoma šaltinyje.
Filme jautriai vaizduojama Čarlio kova su depresija, nerimu ir traumuojančios praeities pasekmėmis. Jis randa paguodą ir draugystę su patėviais Sama (Emma Watson) ir Patriku (Ezra Miller), kurie jį įveda į priėmimo ir savęs atradimo pasaulį.
Kaip buvo teigiama The Teen Mag, šis filmas – aštrus vidinių paauglių kovų, su kuriomis jie susiduria spręsdami psichikos sveikatos problemas ir bandydami pritapti bei rasti savo vietą pasaulyje, tyrimas. Filme pabrėžiama tikrų draugysčių ir palaikančių bendruomenių svarba įveikiant asmeninius iššūkius. „Atskalūno laiškai“ primena mums, kad psichikos sveikatos problemos gali paliesti bet kurį žmogų, nepriklausomai nuo amžiaus, ir kad pagalbos ieškojimas bei ryšių užmezgimas yra esminiai žingsniai sveikimo ir augimo link.
„Anomaliza“ (angl. „Anomalisa“)
Pasak The Teen Mag, „Anomaliza“ – tai nepaprastai unikalus stop kadrų animacinis filmas, skatinantis susimąstyti apie psichikos sveikatą ir žmogiškojo ryšio iššūkius. Nuotaikingame filme vaizduojamas pagrindinis veikėjas Maiklas Stounas, vienišas ir atsiskyręs savipagalbos knygų autorius, kuris suvokia, kad visi aplink jį turi tokį patį monotonišką balsą ir išvaizdą, kol sutinka Lizą, kuri jo pasaulyje išsiskiria kaip „anomalija“. Filme pateikiama įtikinama depresijos ir izoliacijos, kurią ji gali sukelti, metafora.
„Anomalija“ atskleidžia žmogaus būseną, patiriant sunkumus, su kuriais susiduria žmonės, bandantys išsivaduoti iš psichikos sveikatos problemų ir visuomenės konformizmo gniaužtų, buvo rašoma šaltinyje. Stop kadrais paremta animacija suteikia pasakojimui siurrealistinio grožio, pabrėždama unikalumo kasdienybėje temą. Šis filmas kviečia žiūrovus susimąstyti apie empatijos, nuoširdžių ryšių ir „anomalijų“, galinčių nušviesti net tamsiausias psichikos sveikatos problemų akimirkas, atpažinimo svarbą mūsų gyvenime.
Pasak The Teen Mag, visi šie filmai atskleidžia asmenų, susiduriančių su psichikos sveikatos problemomis, kovas, pergales ir atsparumą. Jie primena mums, kokį didelį poveikį turi empatija, ryšys ir supratimas tiek tiems, kurie susiduria su šiomis problemomis, tiek juos palaikantiems žmonėms. Šaltinyje taip pat buvo rašoma, jog kinas gali paneigti stereotipus, destigmatizuoti psichikos sveikatos sutrikimus ir skatinti atvirus pokalbius. Plačiau apie emocinę sveikatą bei kaip galime prisidėti prie savo psichologinės būklės gerinimo, kalbėsime kitose „Mano poveikio“ publikacijose.
